Daugelis gerai prisimena 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykius JAV, kai 19 teroristų, susijusių su „Al-Qaida“, užgrobė keturis komercinius lėktuvus, kurių du nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke. Po šios katastrofos pasaulis jau nebebuvo toks, kaip anksčiau.

 

rugsejo 11

Kas tądien nutiko?

 

Prieš 18 metų, 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją, 19 kovotojų, siejamų su islamo ekstremistų grupuote „Al-Qaida“, užgrobė keturis lėktuvus ir įvykdė savižudžių atakas rėždamiesi į pasirinktus JAV objektus. Du lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius Niujorke. Trečią lėktuvą savižudžiai bandė nukreipti Pentagono link, o ketvirtas sudužo Šanksvilio lauke, Pensilvanijoje. Per rugsėjo 11-osios teroristines atakas žuvo beveik 3000 žmonių. Nenuostabu, kad toks didelis aukų skaičius paskatino JAV imtis iniciatyvos kovojant su terorizmu šalyje ir pasaulyje. Lemiamą vaidmenį per šiuos įvykius atliko ir tuometis JAV prezidentas George‘as W. Bushas.

 

Pasaulio prekybos centras

 

2001 m. rugsėjo 11 d. 8 val. 45 min. Niujorko laiku (14 val. 46 min. Lietuvos), giedrą antradienio rytą „American Airlines“ oro linijų ilgų skrydžių oro laineris „Boeing 767“, talpinęs maždaug 630 t reaktyvinio kuro, trenkėsi į šiaurinį Pasaulio prekybos bokštą. Po galingo lainerio smūgio netoli 80 aukšto 110 aukštų prekybos centro pastate atsivėrė liepsnojanti skylė, akimirksniu pražudžiusi šimtus ten buvusių žmonių ir įkalinusi likusius šimtus viršutiniuose aukštuose.

 

Nedelsiant pradėta evakuacija iš dangoraižio ir jo bokšto dvynio, televizijų kameros pradėjo gyvai transliuoti įvykio vietą. Iš pradžių manyta, kad sprogimas buvo nelaimingas atsitikimas. Tačiau praėjus 18 min. danguje pasirodė antras „Boeing 767“ oro laineris ir rėžėsi į pietinį Pasaulio prekybos centro pastatą netoli 60 aukšto. Dėl smūgio kilo didelis sprogimas ir ant netoliese esančių pastatų bei gatvių pradėjo kristi stambios pastatų nuolaužos. Tuomet iš karto tapo aišku, kad buvo įvykdyta ataka prieš Ameriką.

 

Osama bin Ladenas ir 19 teroristų

 

Vėliau paaiškėjo, kad lėktuvų grobikai buvo islamo religiją išpažįstantys teroristai iš Saudo Arabijos ir kai kurių kitų arabų tautų. Buvo pranešama, kad juos finansavo „Al-Qaida“ teroristinė organizacija, vadovaujama pabėgėlio iš Saudo Arabijos Osamos bin Ladeno (1957–2011), kuris tariamai teroristinę aktą organizavo norėdamas atkeršyti už amerikiečių paramą Izraeliui, jų įsitraukimą į karą Persijos įlankoje ir tebetęsiamus karinius veiksmus bei kariuomenės dalinių buvimą Vidurio Rytuose.

 

Kai kurie teroristai JAV gyveno ilgiau nei metus ir skraidyti lėktuvais mokėsi komercinėse amerikiečių lėktuvų pilotavimo mokyklose. Kiti pateko į Jungtines Valstijas likus keliems mėnesiams iki rugsėjo 11 d. teroristinio išpuolio ir prisidėjo prie sėkmingo atakų įgyvendinimo.

 

Iš viso 19 teroristų lengvai į šalį įsivežė aštrių peilių, nors jiems teko pereiti per trijų Rytų pakrantės oro uostų saugumo patikrinimo tarnybas. Niekieno neįtariami teroristai turėjo 4 skrydžius anksti rytą į Kaliforniją ir pasirinko skrydžiams lėktuvus su daugiausiai reaktyvinio kuro (pritaikytus tarpžemyniniams skrydžiams). Netrukus po pakilimo teroristai užėmė visus keturis oro lainerius ir perėmė jų kontrolę. Taip lėktuvai iš paprastų, skirtų skraidinti eilinius keleivius, tapo karinę misiją vykdančiomis savižudžių raketomis.

 

Pentagono ataka

 

Kol milijonai žmonių stebėjo kraupius įvykius Niujorke, „American Airlines“ oro linijų bendrovės 77 reisas suko ratus aplink Vašingtono miesto centrą, o 9 val. 45 min. Niujorko laiku rėžėsi į vakarinę Pentagono kariuomenės štabo pusę. Užsidegęs reaktyvinis oro lainerio „Boeing 767“ kuras sukėlė gaisrą. Dėl jo griuvo didelė dalis betoninio pastato, kuriame buvo įsikūrusi JAV gynybos departamento būstinė, sienų. Po teroristinio išpuolio Pentagone žuvo 125 kariškiai ir civiliai kartu su visais 64 keleiviais oro laineryje.

 

Bokštų dvynių griūtis

 

Mažiau nei po 15 minučių po to, kai teroristų pilotuojamas lėktuvas rėžėsi į JAV gynybos departamento būstinę, niujorkiečiai tapo katastrofos liudininkais, kai pietinis Pasaulio prekybos centro bokštas griuvo žemėn sukeldamas milžinišką dulkių ir dūmų debesį. Plieninė dangoraižio struktūra buvo specialiai pastatyta taip, kad atlaikytų stiprius vėjus, siaučiančius daugiau nei 300 km/val. greičiu ir didelius įprastus gaisrus, bet ji negalėjo atlaikyti liepsnojančio reaktyvinio lėktuvų kuro sukeltos karščio bangos. 10 val. 30 min. Niujorko laiku griuvo šiaurinis bokštų dvynių pastatas. Tik šeši žmonės, buvę Pasaulio prekybos centro bokštuose, sugebėjo išgyventi. Beveik 10 000 kitų žmonių buvo sužaloti, dauguma jų – sunkiai.

 

93 reisas

 

 

Ketvirtas amerikiečių lėktuvas (93 reisas) teroristų buvo užgrobtas praėjus 40 min. po pakilimo iš Niuarko „Liberty“ oro uosto Naujajame Džersyje. Kadangi lėktuvo pakilimas buvo atidėtas, keleiviai galėjo sužinoti apie įvykius Niujorke ir Vašingtone kalbėdamiesi mobiliaisiais telefonais su likusiais Žemėje artimaisiais arba naudodamiesi „Airfone“ oro ir žemės radijo ryšio paslauga.

 

Supratę, kad orlaivis negrįš į oro uostą, kaip tvirtino grobikai, grupė keleivių ir skrydžio palydovų pradėjo planuoti maištą. Vienas reiso keleivių, Thomas Burnettas Jr., savo žmonai telefonu pasakė: „Aš žinau, kad mes visi mirsime. Tačiau trys iš mūsų ruošiasi kai ką padaryti, kad taip nenutiktų. Myliu tave, brangioji.“ Kitas keleivis Toddas Beameris sakė: „Ar jūs, bičiuliai, pasiruošę? Vyniojamės iš čia!“

 

Skrydžių palydovė Sandy Bradshaw paskambinusi sutuoktiniui pasakė, kad jai pavyko prasmukti į virtuvę ir dabar ji pila į ąsočius verdantį vandenį. Jos paskutiniai žodžiai buvo tokie: „Visi bėga į pirmąją klasę. Turiu lėkti. Iki.“

 

Keleiviai kovėsi su keturiais lėktuvo užgrobėjais ir, kaip manoma, puolė prie pilotų kabinos su gaisro gesintuvu. Lėktuvas tuomet apsivertė ir lėkdamas 800 km/val. greičiu trenkėsi į žemę. Sudužo laukuose netoli Šanksvilio Vakarų Pensilvanijoje 10 val. 10 min.

 

Žuvo visi 44 lėktuvu skridę asmenys. Numatytasis teroristų taikinys nėra žinomas, bet, spėjama, kad tai galėjo būti Baltieji rūmai, „Camp David“ prezidentinis kurortas Merilande arba viena iš kelių atominių elektrinių rytinėje pakrantėje.

 

Kiek žmonių žuvo?

 

 

Iš viso 2996 žmonės žuvo per rugsėjo 11 d. atakas, tarp jų 19 teroristų užgrobėjų keturiuose orlaiviuose. Niujorke, Vašingtone ir Pensilvanijoje mirė piliečiai iš 78 valstybių.

 

Pasaulio prekybos centre žuvo 2763 asmenys, kai teroristų užgrobti lėktuvai rėžėsi į bokštus dvynius. Tarp žuvusiųjų 343 gaisrininkai ir paramedikai, 23 Niujorko policijos pareigūnai ir 37 Uosto direkcijos policijos pareigūnai, bandę baigti pastatų evakuacijos projektą ir išgelbėti biurų darbuotojus, įkalintus paskutiniuose dangoraižių aukštuose.

 

Pentagone žuvo 189 žmonės, tarp jų – 64 „American Airlines“ oro linijų 77 reiso, kuris rėžėsi į betoninį pastatą, keleiviai. Per 93 reisą žuvo 44 žmonės, kai lėktuvas sudužo Pensilvanijos laukuose.

 

Amerikiečių atsakas

 

19 val. prezidentas George‘as W. Bushas, buvęs Floridoje, grįžo į Baltuosius rūmus. Iki tol valstybės vadovas dieną praleido keliaudamas po šalį saugumo sumetimais.

21 val. JAV prezidentas dar sykį kreipėsi į visuomenę per valstybinę televiziją iš Ovalinio kabineto ir pasakė: „Teroristai gali sugriauti mūsų didžiausius pastatus, bet jie negali sugriauti Amerikos. Jie išlydė pastatų plieną, tačiau jie nieko negali padaryti plieninei amerikiečių valiai“, – ir pridūrė, – „mes nedarysime jokios skirties tarp tų, kurie įvykdė šiuos išpuolius, ir tų, kurie slėpė jų vykdytojus.“

 

Spalio 7 d. prasidėjo operacija „Viską ištverianti laisvė“, kurios tikslas – panaikinti Talibano režimą Afganistane ir sunaikinti ten esantį Osamos bin Ladeno teroristinį tinklą. Per du mėnesius JAV pajėgos sėkmingai pašalino Talibaną nuo valdžios vairo, bet karas vis dar tęsėsi, nes JAV ir koalicijos pajėgos mėgino numalšinti Talibano režimą kaimyniniame Paksitane.

 

Osama bin Ladenas, kaltinamas 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykdytų teroristinių išpuolių JAV planavimu, laisvėje liko gyventi dar dešimtmetį. Tik 2011 m. gegužės 2 d. O. bin Ladeną, gyvenantį slėptuvėje Abotabado mieste Pakistane, susekė JAV pajėgos. 2011 m. birželį JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė apie skubų karių išvedimą iš Afganistano.

 

JAV nacionalinio saugumo departamentas

 

Po rugsėjo 11-osios išpuolių ir laiškų su juodligės užkratu, pražudžiusių du ir užkrėtusių 17 žmonių, išsiuntimo, kilus baimei dėl šalies saugumo, 2002 m. prezidento G. W. Busho iniciatyva buvo įsteigtas JAV nacionalinio saugumo departamentas. Šiandien pagrindinė šio Departamento funkcija – apsauga nuo teroristinių išpuolių. Taip pat Departamentas atsakingas už valstybės sienų saugumą, imigrantų srautus, muitinių veiklą ir už pagalbos teikimą stichinių nelaimių atveju.

 

JAV nacionalinis saugumo departamentas buvo įkurtas praėjus dviem dienoms po to, kai buvo suformuoja nacionalinė komisija dėl teroristinių išpuolių JAV, sutrumpintai vadinama „9/11 komisija“. Komisijai buvo pavesta ištirti įvykius, kurie galimai privedė prie rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių. 2004 m. liepos 22 d. paviešintoje „9/11 komisijos“ ataskaitoje skelbiama, kad pagrindinis rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių organizatorius buvo Chalidas Šeichas Mohamedas. Pastarasis vadovavo propagandinėms „Al-Qaida“ operacijoms 1999–2001 metais. 2003 m. kovo 1 d. jį sučiupo JAV centrinė žvalgybos agentūra ir Pakistano tarpžinybinė žvalgyba. Po tardymo Ch. Š. Mohamedas kartu su dar keturiais kaltinamais teroristais buvo uždaryti į karinį kalėjimą, esantį JAV Gvantanamo įlankos karinėje jūrų bazėje. Ch. Š. Mohamedas ir jo sėbrams buvo pateikti kaltinimai vykdžius karo nusikaltimus per teroristinius rugsėjo 11 d. išpuolius. Rugsėjo 11-osios tragedijos sąmokslininkas Ch. Š. Mohamedas vėliau teigė, kad per CŽV apklausas buvo kankinamas tiek fiziškai (CŽV pareigūnai taikė skendimo imitavimo techniką), tiek morališkai.

 

Poveikis ekonomikai

 

Rugsėjo 11 d. išpuoliai neigiamai atsiliepė JAV ekonomikai. Daug Volstryto (Niujorko finansų centro) institucijų, tarp jų ir Niujorko vertybinių popierių birža, dėl išpuolių buvo priverstos evakuotis. Pirmą prekybos dieną po teroristinių atakų pardavimai nukrito 7,1 %, arba 684 taškais. Vien Niujorko miesto ekonomika prarado 143 000 darbo vietų per mėnesį ir 2,8 mlrd. JAV dolerių (apie 2,52 mlrd. eurų) atlyginimų per pirmus tris mėnesius. Didžiausi praradimai buvo finansų ir oro transporto sektoriuje – šiose srityse prarasta apie 60 % darbo vietų. Skaičiuojama, kad Pasaulio prekybos centrui padaryta žala yra maždaug 60 mlrd. dolerių (apie 54 mlrd. eurų). Vien dangoraižių nuolaužų išvežimas ir vietos sutvarkymas JAV valdžiai atsiėjo 750 mln. JAV dolerių (apie 675 mln. eurų).

 

Specialusis Rugsėjo 11-osios kompensacijų fondas

 

Kai griuvo garsieji Niujorko bokštai dvyniai, tūkstančiai žmonių, gyvenusių ir dirbusių Žemutiniame Manhatane netoli sprogimo zonos, buvo priversti kvėpuoti toksiškais dūmais ir ore pasklidusiomis dalelėmis. 2018 m. 10 000 žmonių buvo diagnozuotas vėžys dėl toksiško rugsėjo 11 d. sprogimo poveikio.

 

Nuo 2001 iki 2004 m. rugsėjo 11 d. aukų šeimoms ir 2680 sužeistųjų per šias atakas buvo išdalyta daugiau nei 7 mlrd. dolerių (apie 6,3 mlrd. eurų) kompensacija. 2011 m. sausio 2 d. prezidentui B. Obamai pasirašius Jameso Zdarogos Rugsėjo 11-osios sveikatos ir kompensacijų aktą, išpuolių aukų ir sužeistųjų sveikatos būklės stebėjimas ir nuostolių finansavimas buvo atnaujintas. Jamesas Zdaroga buvo Niujorko policijos pareigūnas, miręs dėl kvėpavimo takų ligų, kuriomis susirgo po to, kai gelbėjo žmones iš rusenančių Niujorko bokštų dvynių griuvėsių.

 

2015 m. finansavimas ligų, kilusių po rugsėjo 11 d. išpuolių, gydymas buvo atnaujintas dar penkeriems metams ir iš viso tam skirta 7,4 mlrd. JAV dolerių (apie 6,7 mlrd. eurų). Planuojama, kad kompensacijų aukoms fondas nutrauks savo veiklą 2020 metų gruodį.

 

2019 m. liepos 29 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsakymą, leidžiantį palaikyti kompensacijų rugsėjo 11 dienos aukoms fondo veiklą iki 2092 metų. Prieš tai, kai numatytasis 7,4 mlrd. dolerių fondas išseko, finansavimo fondo vykdytojai buvo priversti sumažinti išmokas iki 70 %. Beje, dabartinis JAV prezidentas D. Trumpas teigia, kad ir jis pats dalyvavo tvarkymo darbuose katastrofos vietoje, nors ir nebuvo vienas iš pagrindinių darbininkų, bet vis tiek praleidęs daug laiko su gelbėtojais. Vis dėlto įrodymų, kad taip buvo, – nėra.

 

Rugsėjo 11-ajai atminti

 

2001 m. gruodžio 18 d. JAV kongresas rugsėjo 11-ąją paskelbė Patriotų diena, o 2009 m. kongresas rugsėjo 11-ąją pavadino Nacionaline tarnybos ir atminimo diena.

 

Pirmieji Rugsėjo 11-osios paminėjimai prasidėjo iš karto po teroristinių išpuolių – tuomet prie JAV ambasadų visame pasaulyje per naktį budėjo žmonės, nešė gėles ir degino žvakes. Didžiojoje Britanijoje karalienė Elžbieta II, keičiantis sargybai Bekingemo rūmuose, sugiedojo Amerikos himną. Rio de Žaneire buvo iškeltos skelbimų lentos, kuriose vaizduojama Kristaus atpirkėjo statula, apkabinanti Niujorko dangoraižių kontūrus.

Pirmosios metinės po išpuolių Niujorko mieste paminėtos 2002 m.: toje vietoje, kur stūksojo garsieji bokštai dvyniai, naktinį Niujorko Manhatano rajono dangų apšvietė du ryškūs šviesos stulpai. Nuo tada tai tapo kasmetine tradicija, skirta paminėti Rugsėjo 11 d. įvykius. Giedromis naktimis šviesos stulpai matomi beveik 100 km atstumu.

 

Pasaulio prekybos centro vietoje architektas Michaelis Aradas pastatė du didingus fontanus, simbolizuojančius nuolatinį judėjimą, tėkmę, pokytį. Aplink baseinus su fontanais pasodinta 400 medelių. 152 bronzos plokštėse aplink fontanus 2983 rugsėjo 11-osios aukų vardai. Paminklinės plokštės išdėstytos ne bet kaip, bet pagal tai, kuriose dangoraižių pusėse katastrofos dieną buvo žuvusieji. Memorialinė vieta atidaryta 2011 m. rugsėjo 11 d. ir skirta paminėti prieš dešimtmetį įvykusią katastrofą. 2014 m. gegužę Pasaulio prekybos centro vietoje atidarytas Nacionalinis rugsėjo 11 d. memorialas ir muziejus.

 

Įdomu

 

  • Rugsėjo 11 d. atakos nebuvo pirmoji teroristinė ataka, nukreipta į Pasaulio prekybos centrą. Per 1993 m. vasario bombardavimą žuvo 6 žmonės.
  • Teroristinio išpuolio dieną iki 50 000 darbuotojų dirbo Pasaulio prekybos centre, dar 40 000 tą dieną jame lankėsi kitais reikalais.
  • Rugsėjo 11 d. auksaspalvis Labradoro retriveris, vardu Roselle, išvedė iš degančio ir griūvančio pastato savo aklą šeimininką Michaelį Hingsoną iš 78 šiaurinio bokšto aukšto ir atvedė į draugo namus.
  • Niujorko gaisrininkams reikėjo 100 dienų, kad visiškai užgesintų gaisrus, kilusius dėl atakų.
  • Gelbėjimo ir tvarkymo darbai Pasaulio prekybos centre truko 9 mėnesius ir buvo išvežta apie 1,8 mln. t nuolaužų.
  • 18 žmonių buvo gyvi išgelbėti iš Pasaulio prekybos centro griuvėsių.
  • Prarasto meno, saugoto Pasaulio prekybos centro patalpose, vertė viršijo 100 mln. dolerių (apie 86 mln. eurų). Tarp meno vertybių buvo Alexanderio Calderio skulptūra „WTC Stabile“.