Statistiškai vienas žmogus turi daugiau nei 140 drabužių. Ekspertų teigimu, pakaktų perpus mažiau. Netgi nenorint kiekvieną mėnesio dieną rengtis skirtingai, maždaug 70 rūbų užtenka sukurti 20 skirtingų derinių. Visgi drabužių pirkimo išvengti nepavyks. Juk tekstilė nusidėvi, o kartais tiesiog norisi atrodyti kitaip ar susikurti naują įvaizdį. Tiesa, norus išpildyti galima tvariai ir per daug neišlaidaujant. Tiesiog reikia skirti laiko paieškoms ir įsigyti stilingų geros kokybės dėvėtų rūbų.

 

Mados industrija – viena didžiausių teršėjųWoman,Packing,Box,With,Used,Wardrobe,And,Card,With,Circular

 

Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad mados industrija sugeneruoja apie 10 % visų klimato kaitą sukeliančių anglies dvideginio (CO2) emisijų. Tai daugiau nei tarptautiniai skrydžiai ir laivyba kartu sudėjus. Europos aplinkos agentūros duomenimis, pasaulyje kasmet pagaminama maždaug 109 mln. tonų tekstilės gaminių, tuo metu pasaulinės tekstilės atliekos per metus sudaro daugiau nei 90 mln. tonų. Taip drabužių pramonė ir vartojimas kasmet sukuria milžiniškus kiekius aplinką teršiančių tekstilės bei mikroplastiko atliekų. Negana to, žmonės įprastai dėvi vidutiniškai 20 % visų turimų drabužių. Tad didelė dalis tekstilės tiesiog dūla spintose. Manoma, kad kas trečio europiečio lentynose guli maždaug 3–5 nė karto nedėvėti rūbai. Deja, tik 15 % tokių tinkamų dėvėti drabužių parduodama ar atiduodama kitiems vartotojams. Likusi dalis iškeliauja į tekstilės atliekų konteinerius arba dar blogiau – sąvartynus. Tuomet ciklas sukasi iš naujo. Atlaisvinę vietos spintose žmonės ieško kažko naujo. Ir tuo nauju tampa vadinamosios greitosios mados parduotuvių apdarai. Nors vis daugiau rūbus gaminančių įmonių skelbia apie tvarumo politiką ir poveikio aplinkai mažinimą, tačiau tai retai atitinka realybę. Dauguma mados pramonės dalyvių išlieka ištikimi principui „gaminti daug ir prastai – skatinti pirkti – vėl gaminti“, tad tvarumas jų kontekste lieka manipuliacijų įrankiu. Tačiau neverta visos atsakomybės užkrauti tik gamintojams. Mat vartotojai turi pasirinkimą. O jis labai paprastas: pratęsti rūbo dėvėjimo laiką kuo ilgiau arba įsigyti drabužių iš antrų rankų.

 

Atsakingas apsipirkimas padeda sutaupyti

 

Statistikos departamento duomenimis, dėvėtų rūbų perkama vis daugiau. Per pastaruosius dvejus metus tokios mažmeninės prekybos apyvarta išaugo beveik dvigubai. Žmonės ne tik linkę pirkti dėvėtą tekstilę, bet ir patys imasi parduoti jau nenešiojamus drabužius. Tokia tendencija įgauna pagreitį dėl kelių priežasčių. Jauni žmonės tekstilę naudoja atsakingai, nes puikiai suvokia, jog taip prisideda prie aplinkosaugos. Vyresnieji dažniau perka rūbų iš antrų rankų, nes stengiasi sutaupyti. Kaip rodo paskutiniai „Eurostat“ duomenys, lietuviai drabužiams ir avalynei išleidžia vidutiniškai 4 % savo pajamų. Nuo vidutinių pajamų 2023 m. tai sudarė 60–70 Eur per mėnesį arba 750 Eur per metus. Šis skaičius gerokai padidėja, jeigu šeimoje auga 1–2 vaikai. Nors sumos nemenkos, už šiuos pinigus ne visada įmanoma įsigyti užtektinai naujų drabužių. Vien nauji medvilniniai marškinėliai greitosios mados parduotuvėje paprastai atsieina apie 12 Eur. Kokybiško palto kaina siekia apie 200 Eur, o net už žemos kokybės džinsus tenka sumokėti 35–55 Eur. Tad norint ne tik papildyti spintą, bet ir ją atnaujinti, statistikos ekspertų apskaičiuota suma dažniausiai nepavyksta apsiriboti. 2024 m. infliacija naujų drabužių kainas dar kilstelėjo 3–5 %. Tad natūralu, jog žmonės ieško alternatyvų. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai sako, kad kol kas Lietuvoje dar nesusiklostė tokia situacija, jog žmonėms per brangu įsigyti naujų rūbų. Tiesiog esant neapibrėžtai ekonominei situacijai dažniau ieškoma mažesnės kainos. Trečioji priežastis, pasak ekspertų, lietuvius atvedanti į dėvėtų rūbų parduotuves – noras susikurti unikalų stilių ir įsigyti aukštesnės kokybės drabužių.

 

Dėvėti rūbai leidžia suspėti su mados tendencijomis

 

Visuomenės požiūris keičiasi – reikšmingai daugėja sąmoningumo. Jeigu prieš kelis dešimtmečius dėvėti daiktai ar juolab drabužiai daugeliui siejosi su nepritekliumi, dabar jie vertinami kaip būdas gyventi tvariau ir atrodyti stilingiau. Tad kažkieno brangintą ir gerai prižiūrėtą rūbą noriai perka ir būrelį vaikų auginanti mama, ir socialinių tinklų nuomonės formuotoja. Šioje rinkoje net susiformavo skirtingos kategorijos ir terminai, kuriuos verta žinoti kiekvienam, norinčiam atrasti geriausiai tinkančių naudotų rūbų:

 
  • Pirmoji kategorija – vintažiniai drabužiai. Tai tam tikram laikotarpiui būdingu stiliumi išsiskiriantys rūbai. Vintažiniu daiktas laikomas, jeigu pagamintas daugiau kaip prieš 20 m. Šiuo metu itin madingi ikoniški XX a. 8-ojo dešimtmečio sportiniai kostiumai, 5-ojo dešimtmečio kelius siekiančios margos suknelės ir 9-ojo dešimtmečio džinsai. Beje, tikras dėvėtų rūbų perlas – bomberio stiliaus striukės ir 2000-ųjų stilistikos nertiniai su užrašais bei aplikacijomis. Vintažiniai rūbai būna itin gerai prižiūrėti. Nors dažniau parduodami įvairiose mugėse ar internetu, jų galima rasti ir eilinėse dėvėtų drabužių parduotuvėse. Tiesa, kaina bus šiek tiek aukštesnė.
  • Rūbai iš antrų rankų. Tai tiesiog dėvėti drabužiai, kuriuos kažkas nusprendė parduoti ar atiduoti. Nebūtinai turi istorinę ar stilistinę reikšmę, kaip vintažiniai, tačiau dažnai kokybiški, gerai išlaikyti. Jų pasitaiko įvairios stilistikos. Pavyks atrasti ir praėjusio sezono kolekcijų gaminių, ir prieš dešimtmetį pasiūtų drabužių. Įsigyjant rūbų iš antrų rankų itin lengva apsirengti pagal konkretų sezoną galiojančias mikrotendencijas. Mat mada turi trumpuosius ciklus. Prieš kelerius metus mados gerbėjos visame pasaulyje puošėsi tiulio sijonais ir suknelėmis. O šį pavasarį laukiama tiulio eros sugrįžimo. Taip pat stileivos atšilus orams vėl puošis dirbtinės odos ir džinsiniais švarkais. Šie rūbai mados piką buvo pasiekę prieš trejus metus, tad dabar jų tikrai galima rasti dėvėtų drabužių parduotuvėse.
  • „Thrift Shop“ dažnai vartojamas kaip terminas, apibūdinantis ekonomiškai palankias naudotų drabužių parduotuves, kuriose rasime įvairiausių daiktų – nuo kasdienių rūbų iki namų apyvokos prekių. „Thrift“ drabužiai gali būti tiek vintažiniai, tiek iš antrų rankų, tačiau dažniausiai tai dėvėti, madingi, bet ne visada vertingi rūbai. Visgi parduodami prieinamomis kainomis. Tarp šios kategorijos aprangos galima rasti sportinių kostiumų, rūbų kasdienai ar net sodo darbams.
 

Naudingi patarimai apsiperkantiems:

 
  • Netgi įsigyjant rūbų iš antrų rankų už prieinamą kainą verta susimąstyti, ar pasirinktas drabužis dera prie jau turimų. Visada verta įsigyti klasikinio stiliaus aprangos – ją lengva pritaikyti. Stilistai ragina laikytis paprasto principo – formuoti bazinį garderobą iš vienspalvių klasikinių rūbų ir papildyti ryškiomis detalėmis: madingo atspalvio švarkeliu ar itin populiariu 2000-ųjų stilistikos sijonu.
  • Įsigyjant rūbą iš antrų rankų verta pasimatuoti. Prieš patekdami į parduotuves jie dezinfekuojami, tad baimintis, jog nešvarūs, nėra jokio reikalo. Beje, kartais galima rasti ir tokių drabužių, ant kurių vis dar puikuojasi originalios etiketės.
  • Vienas iš dėvėtų rūbų parduotuvių privalumų – spalvų įvairovė. Naujų drabužių kolekcijos kas sezoną keičia paletę, tad dažniausiai visose parduotuvėse dominuoja kone tos pačios spalvos. O tarp rūbų iš antrų rankų pavyks rasti tokį atspalvį, kuris geriausiai tinka ir labiausiai patinka.
  • Aksesuarai ir galanterija antrų rankų parduotuvėse – tikras lobynas. Čia galima rasti ne tik aukštos kokybės avalynės, bet ir madingų rankinių, diržų, pirštinių, šalikų, kepurių. Tad pro šį skyrių tikrai nevertėtų praeiti.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė