Gražios lūpos – ne tik mada, bet ir seksualumo, jaunystės simbolis. Žinoma, lūpų dydį ir formą nulemia genai, tačiau tinkama priežiūra ir kokybiška kosmetika daro stebuklus. Svajojate apie plastinę operaciją? Neskubėkite, yra mažiau pavojingų būdų pasigražinti.

 


Priežiūra

Labai gerų rezultatų galima pasiekti ir be didelių išlaidų. Svarbiausios lūpų priežiūros taisyklės: apsauga, drėkinimas, maitinimas ir mankšta.

Įpraskite vakarais keletą minučių skirti lūpų priežiūrai. Išsivalę dantis, lūpas pamasažuokite dantų šepetėliu – pašalinsite negyvas epidermio ląsteles ir pagerinsite lūpų kraujotaką. Keletą kartų per savaitę lūpas pamaitinkite kaukėmis. Labai veiksminga medaus kaukė: tiesiog nakčiai lūpas patepkite medumi – pasidarys minkštos ir švelnios. Galite pabandyti riebios varškės ir grietinėlės kaukę – gausiai užtepkite ant lūpų ir palikite 10–15 min. Po to nuplaukite šiltu vandeniu ir patepkite higieniniu lūpų balzamu.

Neužmirškite drėkinti. Lūpoms tinka kaukė iš grietinės, kelių lašų citrinos sulčių ir alyvuogių aliejaus. Tokią kaukę ant lūpų reikia laikyti 15–20 min.

Dar viena taisyklė: ploną lūpų odą reikia saugoti visais metų laikais. Žiemą – nuo žvarbaus vėjo, vasarą – nuo UV spindulių. Visuomet su savimi turėkite ir naudokite higieninį balzamą lūpoms. Atpraskite kramsnoti ar laižytis lūpas.

 

Kodėl raudonos?

Lūpos raudonos todėl, kad šioje srityje yra labai daug kraujagyslių, o lūpas dengianti oda – labai plonytė. Lūpų oda pabąla, kai esant šalčiui kraujagyslės susitraukia, kad užsilaikytų šiluma giliau esančiuose audiniuose. Manoma, kad raudona lūpų spalva patraukli todėl, kad asocijuojasi su šiluma.

 

Lūpdažiai

Lūpdažiai pradėti naudoti Mesopotamijoje daugiau nei prieš 5 000 metų. Senovės Egipte lūpų dažus gamino iš pigmento, vaško ir riebalų. Tuo metu populiaresni buvo tamsūs dažai, dėl kurių lūpos atrodė plonesnės – putlių lūpų mada atėjo daug vėliau.

Apie lūpų dažus iš egiptiečių sužinojo senovės graikai ir romėnai. Tuo metu lūpų dažai buvo laikomi puošniose auksinėse dėžutėse, į kurias, beje, buvo labai patogu įmaišyti nuodų, siekiant atsikratyti konkurentės.

Krikščionybės laikais bet kokios moterų pastangos puoštis ir gražintis buvo laikomos raganavimu. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos parlamentas 1770 m. išleido įstatymą, smerkiantį moteris, „naudojančias kosmetines priemones vyrų įviliojimo į santuoką tikslais“. Lūpų dažai buvo prilyginti juodajai magijai. Įdomu, kad XVIII a. Prancūzijoje lūpų dažai buvo skirti tik vyrams. Moterys dažyti lūpas vėl pradėjo tik XX a. pradžioje.

1915 m. firma „Guerlain“ pradėjo gaminti lūpų dažus metaliniuose cilindruose, t. y. tokioje pakuotėje, kokioje įpratę matyti dabar. Tai buvo lūpdažių bumo pradžia. Kažkada laikytas provokuojančiu laisvos moters atributu, lūpdažis tapo neatsiejama daugumos moterų įvaizdžio dalimi, populiariausia dekoratyvinės kosmetikos priemone. 1938 m. 58 % Europos ir Amerikos moterų turėjo bent po vieną lūpdažį.

Šiuolaikiniai kokybiški lūpų dažai ne tik puošia. Jų sudėtyje yra vitaminų, drėkinančių ir maitinančių medžiagų, filtrų, saugančių nuo UV spindulių.

 

Mankšta

Bėgantys metai pirmiausia palieka pėdsakų aplink akis ir lūpas. Su senėjimo reiškiniu galima kovoti! Kasdien atlikdamos nesudėtingus pratimus sustiprinsite raumenis aplink lūpas ir ilgiau išlaikysite jaunatvišką jų išvaizdą.

Smarkus kramtymas – puiki mankšta lūpoms ir aplink burną esantiems raumenims. Visai nebūtina tuo metu ką nors turėti burnoje, galima tiesiog imituoti kramtymą.

Puikus pratimas lūpoms yra švilpimas, taip pat balsių a, o, i, u garsus kartojimas arba tęstinė o balsė.

Iš pradžių lūpas sudėkite į vamzdelio formą, o po to išsišiepkite. Vamzdeliu išpūstas lūpas judinkite į kairę ir į dešinę bei ratu.

Kelkite viršutinę lūpą, kol pasimatys viršutiniai dantys, o apatiniąją leiskite žemyn, kol pasimatys apatiniai dantys.

Stipriai išpūskite žandus, iš visų jėgų laikydamos orą burnoje. Iš pradžių išpūskite abu skruostus, o vėliau po vieną.

Bučiuokitės! Tai naudingiausias (dirba beveik visi veido raumenys) ir maloniausias pratimas.

 

Įdomūs faktai

  • Lūpų oda yra 200 kartų jautresnė nei pirštų galiukų oda.
  • Leonardas Da Vinčis „Monos Lizos“ lūpas tapė dvylika metų.
  • Tyrimais nustatyta: kuo putlesnės moters lūpos, tuo vyrams ji atrodo seksualesnė. Lūpos – moters sveikatos ir vaisingumo indikatorius.
  • Nespalvotos televizijos laikais filmuojant buvo naudojami raudoni filtrai, dėl kurių raudonos lūpos ekranuose atrodydavo blyškios. Todėl diktores bei aktores grimuodavo žaliais lūpdažiais.
  • Ploniausios lūpos būdingos mongoloidų rasei, storiausios – negroidų. Europiečių rasei būdingos vidutinio storio lūpos.
  • Teigiama, kad iš lūpų išvaizdos galima daugiau pasakyti apie charakterį negu po pusvalandį trukusio pokalbio.
  • Lūpų atspaudai individualūs ir nepakartojami, kaip ir pirštų atspaudai. Kriminalistai lūpų atspaudus kartais naudoja atpažinti nusikaltėlius.
  • 1990 m. Malaizijoje buvo paskelbtas „pernelyg ryškių lūpų dažų naudojimo“ draudimas. Tai vertino kaip neteisėtą sekso preliudiją.
  • Didžiausią lūpų dažų kolekciją turi aktorė Sofi Loren. Ant jos tualetinio staliuko yra apie 300 lūpdažių. Pikti liežuviai plaka, kad bent pusės jų galiojimo laikas jau seniai pasibaigęs.
  • Per savo gyvenimą moteris „suvalgo“ nuo 2 iki 4,5 kg lūpų dažų.
  • 11 % moterų, besikreipiančių į plastikos chirurgus dėl lūpų didinimo, prašo Andželinos Džoli lūpų.