Atoki, daugeliui nepažįstama, tačiau vis dažniau atsidurianti žiniasklaidos ir keliautojų dėmesio centre – tokia yra Ramiojo vandenyno bangų skalaujama Naujoji Zelandija. Ši salų valstybė pagrįstai tituluojama vienu gražiausių ir egzotiškiausių pasaulio kampelių. Juk čia susitinka ledas, ugnis ir kruopščiai saugomi laukinės gamtos stebuklai, o jų savo akimis išvysti ir įamžinti kvapą gniaužiančiose nuotraukose kasmet į šalį atvyksta šimtai tūkstančių turistų.

 

Naujųjų laikų krizės ir galimybėsMilford,Sound,Airport,,South,Island,,New,Zealand,,Oceania.,Aerial,View

 

2024 m. Naujosios Zelandijos vyriausybė paskelbė nerimą keliančią naujieną – šalį per 5 metus paliko daugiau gyventojų, nei atvyko. Nustebti dėl neigiamo migracijos balanso nereikėtų. Mat Naujoji Zelandija ištisus dešimtmečius sąmoningai kūrė įvairiausias kliūtis norintiems čia apsigyventi. Galimybę dirbti salose gali gauti tik aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys ir tik su sąlyga, kad jų profesija patenka į šaliai reikalingų profesijų sąrašą. Mokesčiai čia dideli, kainos irgi nemažos, o draudimų ir reikalavimų gausa veikiausiai nenustebintų tik šveicarų. Juk tik jie pripratę tiek prie griežtų aplinkosaugos reikalavimų, tiek prie įstatymais saugomos pagarbos kaimynams bei visuomenei. Šių metų kovo duomenimis, Naujojoje Zelandijoje gyveno 5 mln. 270 tūkst. žmonių. Beveik 80 % gyventojų susitelkę miestuose, o likusi salų dalis sąmoningai paliekama laukinei gamtai. Tad Naujajai Zelandijai gyventojų daugiau tikrai nereikia. Tačiau šaliai labai reikalingi turistai. 2025 m., siekdama skatinti turizmą, sušvelnino vizų reikalavimus, kad pritrauktų vadinamuosius skaitmeninius klajoklius – žmones, kurie keliauja dirbdami nuotoliu. Pagal naująsias taisykles, atvykėliai gali dirbti nuotolinį darbą užsienio darbdaviui, tuo pat metu atostogaudami šalyje ne ilgiau kaip 90 dienų, o vėliau sumokėti gyventojo mokestį. Įsigaliojus šiam pakeitimui daugelis atvykėlių pratęsia viešnagę, todėl šalyje išleidžia daugiau pinigų. Turizmas vis dar išlieka didžiausia šalies pramonės šaka, kurios indėlis į ekonomiką siekia daugiau nei 40 mlrd. Naujosios Zelandijos dolerių (22 mlrd. JAV dolerių). Šią sumą siekiama padidinti, todėl dabar šalis keliautojams pristatoma ne tik kaip atviresnė, bet ir itin saugi. Reklamuojami net teoriniai mokslininkų skaičiavimai, jog prasidėjus branduoliniam karui Naujoji Zelandija išliktų nepaliesta.

 

Pasiekti tampa vis sunkiau

 

Net ir be atominių bombų sprogimų rizikos Naujoji Zelandija išlieka viena saugiausių kelionių krypčių, užimdama aukštas vietas pasauliniuose taikos ir saugumo reitinguose. Naujausiais duomenimis, šalis užima 3 vietą „Global Peace Index“ ir 6 vietą „Berkshire Hathaway Travel Protection“ saugiausių šalių sąraše. Tokį stabilumą lemia itin žemas nusikalstamumo lygis, politinis stabilumas, stiprus bendruomeniškumo jausmas. Nors smulkių vagysčių pasitaiko, smurtiniai nusikaltimai yra reti, o didžiausia praktinė rizika keliautojams išlieka eismo saugumas ir kintančios oro sąlygos laukinėje gamtoje. Geografinė izoliacija Ramiajame vandenyne suteikia šaliai natūralią apsaugą nuo tiesioginių globalių karinių konfliktų poveikio. Visgi kovo mėnesį prasidėjęs karas Irane sukėlė rimtų logistinių iššūkių norintiems atvykti iš Europos. Dėl uždarytos Persijos įlankos oro erdvės daugelis oro linijų bendrovių priverstos rinktis ilgesnius aplinkinius maršrutus, o tai lemia tūkstančius atšauktų skrydžių ir vėlavimus. Situaciją dar labiau apsunkina drastiškai pakilusios degalų kainos – aviacinio degalų kaina kai kuriais atvejais padvigubėjo, priversdama tokias bendroves kaip „Air New Zealand“ branginti bilietus ir mažinti skrydžių dažnumą. Keliautojams iš Europos rekomenduojama rinktis maršrutus per Azijos oro uostus (Singapūrą ar Honkongą), kurie mažiau priklauso nuo Vidurio Rytų oro erdvės, bei pasitikrinti skrydžių būseną oficialioje „Air New Zealand“ svetainėje. Dėl sunkumų pasiekti šalį oro transportu dažniau pasirenkami alternatyvūs maršrutai – keliavimas kruiziniais laivais. Per kelias savaites, o kartais net mėnesius trunkančią kelionę turistai susipažįsta ne tik su Naująja Zelandija, tačiau ir Australija bei kitais Okeanijos perlais. Beje, būtent tokius egzotiškus kruizus organizuoja Norvegijos kelionių organizatoriai. Tiesa, kelionės prabangiu laivu kaina įkandama tikrai ne kiekvienam. Ekspertai sako, kad tokia tendencija, kai į itin atokias vietoves keliaujama ilgai ir lėtai, nurodo auštančią naują kelionių erą. Viena pirmųjų valstybių, kuri taps vis sunkiau (ir brangiau) pasiekiama, neabejotinai bus Naujoji Zelandija.

 

Svajonių kryptisExposure,Of,New,Zealand's,Capital,Wellington,Cable,Car,,A,Funicular

 

Visgi to, ką sunku gauti, norisi labiau. O turint omenyje tai, kad Naujoji Zelandija kasmet atsiduria svajonių krypčių dešimtukuose, galima neabejoti, jog žmonės ras būdų atvykti. Beje, apie Naująją Zelandiją svajoja ir lietuviai. Nors mūsų šalį ir kitoje pasaulio pusėje esančias salas skiria 18 tūkst. km, šį kovą vykdytoje apklausoje 4 % lietuvių nurodo planuojantys kada nors čia apsilankyti. Tradiciškai apie kelionę į Naująją Zelandiją svajoja banglentininkai, ornitologai ir tie, kurie dievina laukinę gamtą. Pirmieji čia ieško nuostabaus grožio paplūdimių, kuriuos skalauja tobulos bangos. Antrieji mėgina pamatyti kivius. Šie nedideli neskraidantys pūkuoti paukščiai saugomi ir nieko nestebina, kai jiems kertant kelią sustabdomas eismas. Tai šalies simbolis, kurio vardu neretai pravardžiuojami ir vietiniai, o valiuta dar vadinama kivių doleriais. Tuo pačiu vardu pavadintas ir visame pasaulyje populiarus vaisius. Trečiai kategorijai priskiriami keliautojai Naujojoje Zelandijoje tikisi išvysti tikrą svajonės išsipildymą. Salų kraštovaizdžiai paprastai sukelia pagarbią baimę. Atrodo, lyg viskas, kas čia stūkso ar auga, būtų perkelta iš seniausių laikų, kai Žemėje dar gyveno dinozaurų. Kuko sąsiauriu atskirtos salos sudarytos iš kalnų ir kalvų. Aukštumos užima net tris ketvirtadalius ploto. Pietinės salos pakraščiu driekiasi Pietų Alpės, dengiamos milžiniškų, net 1000 kv. km plotą užimančių ledynų. Kelionių organizatoriai įsitikinę, kad Naujojoje Zelandijoje derėtų praleisti bent mėnesį. Ne tik dėl ilgos ir varginančios kelionės – vos per savaitę ar dvi tiesiog neįmanoma apžiūrėti visko, ką siūlo šios kvapą gniaužiančios salos. Jos stūkso ten, kur susiduria Australijos ir Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės. Tad ši zona seismiškai aktyvi. Salas kartkartėmis supurto žemės drebėjimai. Tačiau Naujoji Zelandija nėra įtraukta į pavojingų zonų sąrašą. Vietiniai juokauja, kad salos tiesiog šoka maorių dainų ritmu.

 

Ką pamatyti?

 
  • Milfordo įlanka (Milford Sound) – dažnai vadinama aštuntuoju pasaulio stebuklu, ši įlanka stebina didingomis uolomis, krintančiais kriokliais ir tamsiu vandeniu. Geriausia apžiūrėti plaukiant laivu arba skrendant sraigtasparniu.
  • Hobitonas (Hobbiton Movie Set) – tai kultinė „Žiedų valdovo“ ir „Hobito“ filmavimo aikštelė netoli Matamatos. Turistai čia gali pasivaikščioti po tikrąjį grafystės kaimelį ir išvysti žymiuosius hobitų namelius.
  • Rotorua ir Wai-O-Tapu – šis geoterminis regionas garsėja purvo versmėmis, spalvingais karšto vandens ežerais ir galingais geizeriais. Tai puiki vieta susipažinti su maorių kultūra ir paragauti tradicinio maisto.
  • Vaitomo urvai (Waitomo Glowworm Caves) – unikalūs urvai, kurių skliautus apšviečia tūkstančiai melsvai švytinčių jonvabalių. Plaukimas valtimi visiškoje tamsoje po šiuo „žvaigždėtu dangumi“ palieka neišdildomą įspūdį.
  • Aorakis (Kuko kalnas) – aukščiausia šalies viršukalnė, apsupta ledynų ir turkio spalvos ežerų. Žygeiviai čia randa įspūdingų maršrutų, o naktį čia atsiveria vienas gražiausių pasaulyje vaizdų į žvaigždynus.
  • Kvinstaunas (Queenstown) – pasaulio nuotykių sostinė, įsikūrusi tarp kalnų ir Wakatipu ežero. Čia yra visko: nuo ramių kruizų iki ekstremalių šuolių su guma ar pasiplaukiojimų greitaeigiais kateriais.
  • Abelio Tasmano nacionalinis parkas – pakrantės rojus su auksinio smėlio paplūdimiais ir krištolo skaidrumo vandeniu. Populiariausia veikla – plaukimas baidarėmis, stebint ruonius ir paukščius.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė