Psichozė – kas tai ir kaip padėti sergantiems?

Kodėl žmogus patiria sudėtingą psichikos sutrikimą – psichozę? Kas ją sukelia? Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus nėra.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė sako, kad psichozė gali pasireikšti tiek sergant šizofrenija, tiek apsinuodijus alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, tiek ir sergant organinėmis galvos smegenų ligomis. Psichozės pasireiškimui gali turėti įtakos ir paveldimumas. Gydytoja psichiatrė teigia, kad tai – labai reikšminga aplinkybė, bet nereikėtų jos pervertinti. Paveldėjus polinkį sirgti dar nereiškia, kad būtinai užklups liga, kuri kankino vyresnės kartos artimuosius. Tačiau esant genetiškai sąlygotam pažeidžiamumui jautresniems žmonėms psichozę gali sukelti emociškai sudėtingos, stresinės situacijos, kurias kiti išgyvena be didesnių kančių.

Sunkūs psichikos sutrikimai, pasireiškiantys psichoze, pirmą kartą dažniausiai smogia jauniems, 15–35 metų, žmonėms. Vyresniame amžiuje dažniau pasireiškia organinės kilmės psichozės, kurias sukelia kitos neurologinės ar fizinės ligos.

Iš tikrųjų psichozė nėra liga, kuri trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus. Apie artėjantį psichikos sutrikimą gali pranašauti sutrikęs miegas, negalėjimas susikaupti, vengimas bendrauti, atsiribojimas, nuotaikos pokyčiai. Dažnai apie psichozę įspėja ir akivaizdus asmenybės  pasikeitimas. Pavyzdžiui, staigus ir nepaaiškinamas bei žmogui nebūdingas susidomėjimas naujomis religijomis arba dvasinėmis praktikomis. Kartu pastebimi mąstymo pokyčiai. Elgesys tampa neracionalus ir pastebimai keistas.

Neretas atvejis, kai psichikos sutrikimo kamuojamas žmogus pradeda įsivaizduoti esąs persekiojamas. Paslaptingus seklius iš pradžių mato savo aplinkoje, vėliau ima tuo įtarinėti ir visai nepažįstamus žmones, galiausiai kliedesiai virsta įsitikinimu, kad yra sekamas įvairiausių organizacijų ir slaptųjų tarnybų.

Įdomu tai, kad šie kliedesiai galbūt nėra visiškai nerealūs! Šiais laikais jau nelaikoma kliedesiu įtarimo, kad iš tikrųjų tam tikra prasme visur ir visada esame sekami: fiksuojami telefono pokalbiai bazinėse stotyse, visur, kur tik pasisuksi, įrengta apsaugos vaizdo kamerų. Visuotinio žmonių stebėjimo ir sekimo mastai meniškai atskleisti populiariame seriale „Judantis objektas“ („Person Of Interest“). Tiesiog sveikas žmogus nekreipia dėmesio į nuolat jo judėjimą stebinčios technikos buvimą. Psichozės kliedesių apimtam žmogui gali atrodyti, kad visa tai nukreipta į jį asmeniškai, gali  trikdyti, kelti baimę, aitrinti kliedesius. Neretai psichozės metu pasireiškia ir haliucinacijos.

Pastebėjus simptomus, rodančius prasidėsiant psichozę, artimieji turėtų sunerimti ir kaip įmanoma greičiau kreiptis pagalbos. Esant psichikos sutrikimams, galioja ta pati nuostata kaip ir esant bet kokiam negalavimui: kuo anksčiau bus pradėta gydyti, tuo didesnė tikimybė suvaldyti ligą ir išvengti nemalonių jos pasekmių.

Gydytoja Tamara Kuntelija-Plieskė atkreipia dėmesį, kad dažnai pagalba sutrikusios psichikos žmogui įsivaizduojama vien tik kaip medikamentinis gydymas ar kiti radikalūs pagalbos būdai. Iki šiol baiminamasi literatūroje ir kine regėtų, bet iš tikrųjų nebenaudojamų tramdomųjų marškinių, vienutės su guminėmis sienomis ar elektros srovės pririštajam prie lovos. Kalbant apie pagalbą, galvoje turima laiku suteikta visapusiška tiek psichologinė, tiek medikamentinė, tiek edukacinė ir į ankstyvą reabilitaciją nukreipta pagalba psichozę patyrusiam žmogui ir visai jo šeimai. Kad dėl psichozės reikia kreiptis pagalbos, suprantama, bet kur kas sunkiau įgyvendinama.

Labiausiai trukdo įsitikinimas, gaubiantis bet kokias psichikos ligas. Jas visuomenė tebelaiko kažkokia gėdinga dėme, todėl psichikos sutrikimų kankinami žmonės ir jų šeimų nariai pasirenka geriau kentėti vienumoje, kruopščiai slėpti problemą nuo aplinkinių. Taip prarandama vertingo laiko.

Gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė akcentuoja, kad žmonės apskritai labai mažai žino apie psichozes. Dažnas žino, kaip pagelbėti patyrus traumą, saulės smūgį, infarktą ar insultą, bet neįsivaizduoja nei kaip padėti, nei kaip kalbėti su psichozės ištiktu žmogumi. Tuo tarpu esančių greta, ypač artimų žmonių, pagalba ir palaikymas yra būtini.

Įkalbėti psichozę patyrusį žmogų priimti pagalbą yra viena sunkiausių užduočių. Psichozės apimtas žmogus savaip interpretuoja įvykius ir artimųjų norą padėti, įtraukia juos į savo kliedesių pasaulį. Neveikia jokie argumentai. Dažnai tokių įkalbinėjimų rezultatas būna netgi priešingas: kliedesių kankinamam žmogui atrodo, kad artimieji nori pakenkti. Svarbiausia, kad kenčiantis žmogus jaučiasi nesuprastas, atstumtas, sutrikęs ir nebežino, kuo pasitikėti. Kuo labiau žmogus spaudžiamas į kampą gydytis, tuo mažiau šansų, kad jis savo noru ateis pas specialistą, todėl labai svarbu parodyti pagarbą psichikos sutrikimą patiriančiojo kančiai, jo išgyvenimams. Psichozės kankinamam žmogui reikia leisti suvokti ir pajusti, kad jis yra išgirstas, suprastas. Kartu būtina parodyti, kad yra ir kita nuomonė apie tai, kas vyksta.

Kalbantis su sergančiuoju reikia stengtis išsiaiškinti, kuo konkrečiai galima padėti, kad kenčiantis žmogus pasijustų geriau. Galbūt bus paprašyta tiesiog pabūti šalia, galbūt reikės pasirūpinti, kad žmogus normaliai valgytų, kad būtų saugus, galbūt palydėti pas gydytoją gauti receptą vaistų, padėsiančių jam geriau išsimiegoti ar ramiau pasijausti. Kai sergantysis pajus, kad artimieji nekelia pavojaus, jis noriau įsiklausys į siūlomą galimybę pasikonsultuoti su specialistu dėl pagalbos.

Pagalbą psichozės ištiktiems žmonėms ir jų artimiesiems suteiks gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė, kuri kviečia į nemokamą anoniminį pokalbį š. m. rugsėjo 23 d. į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą*. Prašytume iš anksto rezervuoti laiką tel.: (8 5) 233 3000, 8 698 00 000.

*Registracija yra anonimiška, paciento kortelė neužvedama. Norėdami pasikonsultuoti dėl vaistų skyrimo ar gauti receptą, taip pat diagnozės nustatymui prašome registruotis įprastinei konsultacijai.

Dana Sėlė