Galbūt po daugybės metų tyrimų mokslininkai pagaliau gali tiksliai įvardyti, kokia yra dažniausia poros skyrybų priežastis! Dr. Johnas Gottmanas, knygos „Seven Principles for Making Marriage Work“ („Septyni principai, kurie padės išsaugoti sėkmingą santuoką“) autorius, yra vienas garsiausių terapeutų pasaulyje, konsultuojančių susituokusias poras. Ketverius dešimtmečius Gottmano institute jis studijavo, kas iš tikrųjų sukelia nesantaiką poroje ir kaip tai būtų galima ištaisyti. Galiausiai dr. J. Gottmanas pastebėjo akivaizdžią tendenciją tarp porų, kurios nelieka kartu ir šią tendendenciją pavadino skyrybų priežastimi nr. 1.

 

"skyrybos"

Kokia ta priežastis? Mokslininkas teigia, kad tai – panieka. Tai jausmas, dėl kurio vartomos akys, jaučiamas pasišlykštėjimas. Tai jausmas, kuris skatina negatyviai galvoti apie kažkada mylėtą ir brangintą antrąją pusę. Tai jausmas, kurį daugelis kažkada jautė buvusiems partneriams. Tačiau tai nereiškia, kad atsiradus šiam jausmui jau nebegalima išgelbėti santuokos. Kodėl paniekos jausmas yra toks žalingas poros santykiams? Kaip ją atpažinti (savo ir partnerio elgesyje)? Kaip visa tai pabaigti?

 

Kaip atsiranda panieka? Normalu jausti susierzinimą arba nesutikti su kai kuriais dalykais, kuriuos sako partneris. Santykiai tampa nesveiki, kai konfliktinėse situacijose partneriai pradeda jausti panieką ir pasišlykštėjimą vienas kitu. Nebūna namų be dūmų: visos poros ginčijasi ir turi problemų. Visuose santykiuose yra neišspręstų problemų, su kuriomis anksčiau ar vėliau tenka susidurti. Nuo to, kaip tos problemos sprendžiamos (maloniai ar su panieka), priklauso santykių ateitis. Partneriai, kurie nemoka tinkamai spręsti iškilusių problemų, turi didžiausią riziką, kad jie išsiskirs. Tarkime, poroje dažnai pasitaiko ginčų dėl sudėtingų santykių su anyta arba dėl didelių libido skirtumų. Partneriai, kurie turi didesnę tikimybę išsiskirti, konflikto metu jaus pyktį, panieką, kritikuos, stengsis save apginti arba atsiribos įsivaizduojama siena. Tokie konfliktai sukels fizinį susijaudinimą: širdies ritmas padažnės, įsitemps raumenys, oda pradės kaisti ir prakaituoti, atsiras nemalonus jausmas skrandyje. Visi, kuriems teko patirti šią būseną, žino, kad tokioje stadijoje neįmanomi jokie protingi argumentai. Šioje stadijoje partneriai negali adekvačiai priimti naujos informacijos, jie praranda humoro jausmą ir kūrybingumą. Kitaip tariant, geriausia būtų konfliktą nutraukti ir pratęsti tada, kai abu partneriai vėl bus ramūs ir gebantys protingai mąstyti. Tęsti santykių aiškinimąsi toliau būtų visiškai neprasminga, nes jis tik pagilintų jau esamas problemas ir sustiprintų paniekos bei pasišlykštėjimo vienas kitu jausmą.

 

Pyktis gali būti naudingas. Net jeigu neseniai turėjote „karštą“ ginčą, tai nereiškia, kad jūsų santykiai pasmerkti žlugti. Santykių nenužudo ugnis, bet tai padaro ledas. Kai kurios poros ilgainiui net nustoja kalbėtis. Jiems pradeda atrodyti, kad bandyti išspręsti problemas yra per daug sunku ir skausminga. Tuomet jie pasiduoda. Nuo tada tarp jų atsiranda atstumas. Jie pradeda gyventi labiau kaip kambario draugai, o ne sutuoktiniai. Galų gale visiškas emocinio ryšio praradimas lemia, kad pora netrukus pildys skyrybų dokumentus. Kol pora pyktasi, diskutuoja, tol ją dar galima išgelbėti. Vadinasi, jie dar šiek tiek vienas kitam rūpi. Jausmai tik prigesę. Meilės ugnį galima įkurti iš naujo.

 

Vienas dažniausių būdų išreikšti panieką – akių vartymas arba atvirai besityčiojanti šypsena, kai viršutinė lūpa šiek tiek pakelta į viršų. Pasišlykštėjimo jausmas atsiranda, kai vienas iš partnerių jaučiasi viršesnis už kitą.

 

Kartais panieka išreiškiama labai subtiliai. Pavyzdžiui, kalbantis su partneriu apie tvarką namuose sakoma: „Mano šeimoje mes labiau rūpinomės namais“, bet nutylima: „Negu tavo“. Nesvarbu, kad sakinio pabaiga nutylėta, partneris nesunkiai ją supranta kaip teiginį: „Mano šeima yra geresnė negu tavo“. Labiausiai rizikuoja į šias pinkles pakliūti asmenys, kurie turi polinkį į perfekcionizmą.

 

Geri patarimai, kaip atsikratyti paniekos poros santykiuose:

 
  • Stebėti savo bendravimo manierą: vengti akių vartymo, pašaipių šypsenų ir komentarų, rodančių pasyvią agresiją.
 
  • Neturėti nerealių lūkesčių. Partneriai dažnai idealizuoja vienas kitą ir tikisi per daug. Reikėtų dažnai sau priminti, kad jūs ir jūsų partneris yra skirtingi žmonės, kurie gali turėti skirtingas nuomones ir skirtingus poreikius. Nereikia sutikti su viskuo, tačiau reikia išmokti toleruoti kitą žmogų, kad būtų išsaugota santykių harmonija. Kodėl reikia taip daryti? Priežastis paprasta: net 69 % visų santuokos problemų yra nuolatinės ir pasikartojančios ir tik 31 % problemų galima išspręsti nedelsiant. Kitaip tariant, daugelis jūsų problemų niekur nedings ir nebus išspręstos, todėl labai svarbu mokėti ieškoti kompromisų.
 
  • Pagalvoti apie save. Kai kažkas tikrai labai erzina vertėtų paklausti savęs: „Kodėl toks elgesys mane taip trikdo? Ar aš galiu išmokti su juo gyventi?“. Jeigu patiems sunku susidoroti su savo emocijomis, galima kreiptis pagalbos į santykių konsultantus. Santuokoje labai svarbu mokėti kruopščiai atsirinkti, dėl ko iš tikrųjų verta kovoti.
 
  • Konflikto metu stengtis nekaltinti kito. Rekomenduojama kalbėti apie savo jausmus, apie tai, kaip jūs jaučiatės, o ne kaltinti ir kritikuoti kito veiksmus. Šie paprasti elgsenos konfliktų metų pokyčiai gali turėti didelę įtaką jūsų santykių gerovei.