Neįskaitote smulkiomis raidėmis parašytų tekstų? O gal skaitant knygą norisi ją atitraukti kuo toliau? Jeigu šios situacijos gerai pažįstamos, didelė tikimybė, kad susidūrėte su amžiaus nulemta toliaregyste, kitaip dar vadinama presbiopija. Ar verta sunerimti?

 

akys

Statistika nedžiugina

 

Optikos salonų „Fielmann“ optometrijos specialistas, regos technologijų kūrėjas Aivaras Daukontas atkreipia dėmesį, kad regėjimo sutrikimai – viena dažniausių Lietuvos gyventojų sveikatos problemų sulaukus 40 metų. 2019 m. tarptautinio koncerno „Essilor Group“, kuris rūpinasi akių sveikata, iniciatyva mūsų šalyje buvo atliktas tyrimas. Paaiškėjo, kad 44 % vyresnių negu 40 m. apklaustųjų regos sutrikimai – pagrindinė sveikatos problema. Ir dar daugiau – apie 55 % vyresnių nei 50 m. žmonių – irgi įvardijo šią sveikatos problemą kaip pagrindinę. 39 % visų apklaustų lietuvių, skaitydami visuomet arba dažnai turi atitraukti tekstą nuo akių. 50 m. ir vyresnių žmonių grupėje taip elgiasi 42 % apklaustųjų. Tai akivaizdus senatvinės toliaregystės požymis. Ši apklausa atskleidė dar vieną įdomų faktą, kad tik 7 % gyventojų žino, kas yra presbiopija ir ką daryti pasireiškus minėtiems simptomams. Tad visuomenę šviesti apie šį, daugeliui vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių būdingą sutrikimą, reikėtų labiau.

 

Kada pasireiškia?

 

Kaip teigia optometrijos specialistas A. Daukontas, amžiaus nulemta toliaregystė pasireiškia sulaukus 40–50 metų. Natūraliai kyla klausimas – ar ją galima atitolinti? Specialistas sako, kad nustačius šį sutrikimą tikrai ir toliau galima gyventi kokybišką gyvenimą. O jei dar nesusidurta su presbiopija, verta pasirūpinti iš anksto, kad akys kuo ilgiau liktų sveikos, o regėjimas aiškus. Ką daryti? Pirmiausia, pasak A. Daukonto, svarbu reguliariai tikrintis regėjimą. Tai galima daryti tiek gydytojo, tiek ir optometrijos specialisto kabinete.

 

Regos patikra – greita ir nesudėtinga

 

Patikrą greitai atliksite kiekvienoje optikoje, kurioje dirba optometrijos specialistai. Nors procedūra nesudėtinga, tačiau statistikos duomenys skelbia, kad lietuviai kreipiasi į specialistus tik regėjimui visiškai nusilpus. Tiesa, jeigu žmogaus rega silpsta pamažu, tiesiog neatseka, kada tiksliai pradėjo prasčiau matyti. Žmonės gali net nepastebėti, kad mato ne taip, kaip turėtų. Neretai akių pasitikrinti atėjęs klientas nustemba, kad mato vos 50 % to, ką turėtų. Todėl ilgai delsti nereikėtų. Kaip ir neatsakinga numoti ranka į specialistų patarimus. Deja, statistikos duomenimis, iš apsilankančių pas specialistus net 70 % nesilaiko duotų rekomendacijų. 

 

Kaip dažnai reikėtų tikrintis regą? Vyresniems nei 40 m. tai daryti rekomenduojama kartą per metus. Tačiau jei po paskutinės akių patikros nepraėjo metai, bet rega susilpnėjo arba atsirado naujų simptomų, į specialistus reikėtų kreiptis anksčiau. Apklausos rodo, kad per 71 % Lietuvos gyventojų, kuriems daugiau nei 40 m., nesitikrina regos reguliariai. Net 63 % apklaustųjų mano, kad regėjimo problemos – natūralūs senėjimo procesai.

 

Akys – sudėtingas organas

 

Kodėl su amžiumi rega vis labiau silpsta ir kas tada vyksta su akimis? A. Daukontas teigia, kad sulaukus maždaug 40 m. regos organuose vyksta natūralūs fiziologiniai pokyčiai, kurių neįmanoma išvengti. Akių lęšiukai tampa mažiau elastingi, todėl tampa sunkiau sufokusuoti artimus objektus. Šių pokyčių rezultatas – akys negali vienodai gerai matyti daiktų, esančių tiek arti, tiek toli. Kaip žinia, vaikystėje ir jaunystėje lęšiukai būna visiškai skaidrūs ir labai elastingi, todėl gerai regime įvairiais atstumais. O pakitus jų struktūroms, mažėja ir elastingumas. Nors nesusimąstome, tačiau akys – labai sudėtingas organas. Maždaug iki 40 m. jos be jokių pastangų natūraliai prisitaiko matyti ir į tolį, ir visai arti esančius daiktus. Tai vyksta taip sklandžiai, kad nieko nejaučiame. Tačiau sulaukę brandos dauguma pajunta, kad artimi objektai tapo ne visai ryškūs. Iš pradžių imama nepastebėti smulkaus teksto, mažesnių, arti esančių detalių. Vėliau neįžiūrėti ir vidutinio šrifto įprastu skaitymo atstumu. Laikui bėgant skaitomą tekstą norisi atitraukti vis toliau ir toliau. Tačiau dėl to nereikėtų labai išgyventi, nes šis reiškinys visiškai natūralus.

 

Kas kenkia labiausiai?

 

Optometrijos specialistas teigia, kad akims ypač pavojingi kompiuterių ekranai. Ilgai dirbantiems prie kompiuterių kenkia du dalykai: ekrano skleidžiama šviesa ir arti akių esantis ekranas. A. Daukontas pasakoja, kad maždaug prieš 10 m. pastebėta, jog ekrano skleidžiama šviesa nėra tokia nekalta akims, kaip galvota. Ekranas skleidžia pavojingą mėlynąją šviesą ir didesnis jos kiekis pagreitina tinklainės ląstelių senėjimą. Iš tiesų daugeliui sunku patikėti, kad šviesa gali pakenkti akims, nes jos sukurtos šviesai priimti. Bet, deja, šviesa gali paspartinti regos sutrikimus. Tai priklauso nuo intensyvumo, gaunamo kiekio, šviesos kokybės ir sąveikos tarp jos bei žmogaus. O artimas ekrano atstumas nuo akių taip pat labai vargina. Ypač jei žmogus jau nemato taip aiškiai arti esančių daiktų, kai sunkiai perskaito mažesnėmis raidėmis parašytą tekstą.

 

Pasak A. Daukonto, žmonėms vis dar reikia priminti, kad išmanieji ekranai reikalauja maksimalios dėmesio koncentracijos. Kai įtemptai žiūrima į ekraną daug valandų ir tai kartojasi kasdien, tokia įtampa akis veikia neigiamai ir lemia greitesnį presbiopijos vystymąsi.

 

Senatvinės toliaregystės pradžia

Kada jau reikėtų rimčiau susirūpinti akimis? Pirmieji presbiopijos požymiai – tampa sunku įžiūrėti arti esančius daiktus, perskaityti smulkesnį tekstą, prasčiau matoma esant blogam apšvietimui, akys pavargsta po ilgos darbo dienos. Net jeigu vargina galvos skausmai, kurių anksčiau nebuvo, ar nematoma taip gerai, kaip anksčiau, tikėtina, kad susidurta su amžiaus nulemta toliaregyste. Visgi dar kartą sau priminkite, kad tai ne liga, o tik su amžiumi susiję pakitimai, kurių visiškai išvengti neįmanoma, tačiau pristabdyti, atitolinti tikrai galima. Akių nuovargį mažina daugybė būdų.

   

5 naudingi patarimai

   
  • Norint, kad akys kuo ilgiau liktų sveikos ir kuo ilgiau ryšiai matytų, rekomenduojama kasdien joms skirti šiek tiek dėmesio. Pirmiausia reikia stengtis mažiau laiko leisti prie išmaniųjų ekranų: kompiuterių, telefonų ir t. t.
 
  • Jeigu darbas susijęs su išmaniaisiais ekranais ir prie jų reikia praleisti visą dieną, triūsiant reguliariai reikia daryti pertraukėles. Veiksminga formulė – 20/20/20/. Tai reiškia, kad po 20 min. darbo daryti 20 sek. pertrauką. Tuo metu žiūrėti į tolį. Tada vėl imtis darbų.
 
  • Jeigu darbo dienomis daugiau laiko leidžiama prie išmaniųjų ekranų, savaitgaliais patartina akis ilgiau ilsinti. Rekomenduojama ilgiau būti lauke – į tolį žiūrėdamos akys atsipalaiduoja.
 
  • Jeigu jums nustatyta presbiopija, gyvenimo kokybė neturėtų sumažėti. Šiais laikais technologijos sparčiai tobulėja. Jų kūrėjai stengiasi prisitaikyti prie šiuolaikinių žmonių poreikių. Į išmaniuosius ekranus šiandien galima žiūrėti šiuolaikinių technologijų sukurtais išmaniaisiais (kitaip vadinamais progresiniais) akiniais. Jie turi specialius filtrus, kurie tą kenksmingąją dalį mėlynos šviesos nufiltruoja ir padeda akių lęšiukams sufokusuoti vaizdą. Todėl akys taip neįsitempia ir nevargsta. Tokie akiniai ypač rekomenduojami tiems, kurie ir vėlai vakarais ar net naktimis sėdi prie išmaniųjų ekranų. Speciali akinių danga užtikrina miego hormono melatonino gamybą ir leidžia lengviau užmigti. Vakarų Europoje jau daug metų populiarūs išmanieji (progresiniai) akiniai, leidžiantys komfortiškai matyti tiek iš arti, tiek iš toli. Vokiečiai ir prancūzai jau neįsivaizduoja vien skaitymo akinių. Tose šalyse standartiškai žmonės renkasi išmaniuosius akinius. Nešiojant juos nereikia akinių nusiimti atsistojus nuo kompiuterio, nes pritaikyti matyti įvairiais nuotoliais.
 
  • Kasmet regos technologijų kūrėjai išranda kažką naujo arba patobulina išradimus, taip prisitaikydami prie individualių žmogaus poreikių. Todėl visada svarbu reguliariai lankytis pas specialistus ir išsiaiškinti, kas konkrečiai tinka labiausiai. Kiekvieno asmens poreikiai individualūs. Tad svarbu atvirai kalbėtis su kompetentingu specialistu, kuris, išsiaiškinęs menkiausias smulkmenas, atliks būtinus optometrinius matavimus ir suteiks vertingų patarimų. Lankydamiesi pas gydytoją ar optometrijos specialistą būkite atviri ir nebijokite užduoti net keisčiausius klausimus.