Prediabetas – šis terminas apibūdina didesnę riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu. Tokia būklė dažniausiai atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo, todėl vos pakeitus įpročius galima gyventi sveikai ir ilgai.

 

Kas yra prediabetas?Diabetes,Healthy,Diet

 

Prediabetas – tai sveikatos būklė, kai cukraus kiekis kraujyje yra didesnis nei įprastai, tačiau rodiklis dar nepakankamai aukštas, kad būtų diagnozuotas II tipo diabetas. Maždaug 96 mln. suaugusių amerikiečių turi prediabetą, bet daugiau nei 80 % to nežino. Dėl prediabeto didėja rizika susirgti II tipo diabetu, širdies ligomis, patirti insultą. Susirgus diabetu, didėja įvairių komplikacijų pavojus. Cukrinis diabetas pažeidžia visus pagrindinius kūno organus, todėl gresia inkstų nepakankamumas, aklumas, nervų pažeidimai. Dėl pažeistų nervų galima piršto, pėdos ar visos kojos amputacija. Diabetas taip pat padvigubina depresijos riziką, ypač kai atsiranda daugiau sveikatos problemų. Visa tai menkina gyvenimo kokybę. Pakeitus gyvenseną, galima išvengti II tipo diabeto ir kitų sunkių sveikatos bėdų arba ligą atitolinti. Sveikas maistas, fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė padeda normalizuoti cukraus kiekį kraujyje.

 

Prediabetas paprastai neturi jokių požymių. Vienas iš galimų simptomų – patamsėjusi oda kaklo, pažastų ir kirkšnių srityje. Požymiai, rodantys, kad nuo prediabeto pereinama į II tipo diabetą – padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, alkis, nuovargis, neryškus matymas, kojų ar rankų tirpimas bei dilgčiojimas, dažnos infekcijos, lėtai gyjančios opos.

 

Kodėl sergama?

 

Tiksli prediabeto priežastis nežinoma, tačiau šeimos istorija ir genetika atlieka svarbų vaidmenį. Taip pat tyrimai rodo, kad angliavandenių, kuriuos valgome, kiekis ir tipas reikšmingi nustatant, ar išsivystys prediabetas. Visus angliavandenius organizmas suskaido į gliukozę energijai gauti, o gliukozės kiekis kraujyje kruopščiai kontroliuojamas hormono insulino. Senstant dėl nuolatinės prastos mitybos, mažo fizinio aktyvumo, rūkymo ir genetinių priežasčių insulino funkcija suprastėja. Kalbant apie diabetą, daugelis galvoja apie sausainius, pyragaičius, uogienę ir šokoladą, tačiau krakmolingi maisto produktai, tokie kaip duona, ryžiai, makaronai ir bulvės, taip pat turi įtakos cukraus kiekiui kraujyje. Taip yra todėl, kad visų rūšių angliavandeniai didina gliukozės kiekį kraujyje, nors kai kurie jų veikia lėčiau nei kiti. Šie produktai yra geresnis pasirinkimas ir laikomi turinčiais mažą glikemijos indeksą (GI), įskaitant maistą, kuriame gausu skaidulų: nesmulkinti grūdai, pupelės ir kiti ankštiniai augalai.

 

Rizikos veiksniai

 

Svoris. Antsvoris – pagrindinis prediabeto rizikos veiksnys. Kuo daugiau riebalinio audinio, ypač pilvo srityje, tuo ląstelės tampa atsparesnės insulinui.

 

Liemens apimtis. Didelė juosmens apimtis gali rodyti atsparumą insulinui. Rizika padidėja vyrams, kurių juosmuo platesnis nei 94 cm, ir moterims, kurių liemens didesnis nei 80 cm.

 

Mityba. Raudonos mėsos valgymas ir cukrumi saldintų gėrimų vartojimas susijęs su didesne prediabeto rizika.

 

Neaktyvumas. Kuo mažiau aktyvus esate, tuo didesnė prediabeto rizika.

 

Amžius. Nors diabetas gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, rizika susirgti padidėja sulaukus 35-erių.

 

Šeimos istorija. Prediabeto tikimybė didėja, jei vienas iš tėvų ar brolių serga II tipo cukriniu diabetu.

 

Rasė ar etninė priklausomybė. Mokslininkai dar negali tiksliai atsakyti, kodėl juodaodžiai, ispanai, Amerikos indėnai ir azijiečiai labiau linkę susirgti prediabetu.

 

Gestacinis diabetas. Jei nėštumo metu sirgote gestaciniu diabetu, jums ir atžalai didesnė rizika susirgti prediabetu.

 

Policistinių kiaušidžių sindromas. Moterys, sergančios šia liga, kuriai būdingos nereguliarios mėnesinės, per didelis plaukų augimas ir nutukimas, turi didesnę prediabeto grėsmę.

 

Miego apnėja. Sergantiems obstrukcine miego apnėja (būkle, dėl kurios miegas nuolat sutrinka), didėja atsparumo insulinui rizika. Žmonės, turintys antsvorio ar nutukę, labiau rizikuoja susirgti obstrukcine miego apnėja.

 

Tabako dūmai. Rūkymas gali didinti atsparumą insulinui ir II tipo diabeto pavojų sergantiems prediabetu. Taip pat didina diabeto komplikacijų riziką.

 

Naudingi patarimai

 

Daugiau daržovių ir vaisių. Augalinės skaidulos užpildo skrandį, bet nedidina cukraus kiekio kraujyje. Daržovėse jų gausu, todėl rekomenduojama suvalgyti bent 3–5 porcijas per dieną. Rinktis šviežias, šaldytas arba konservuotas. Vartoti mažiau krakmolingų daržovių (bulvių, batatų, kukurūzų, moliūgų) – turi daugiau angliavandenių nei įprastos. Užkandžiams verta skanauti vaisius. Nors juose yra cukraus, tačiau gausu skaidulų, vitaminų ir mikroelementų. Geriausia suvalgyti 2–3 porcijas per dieną. Vaisius pravartu vartoti su sveikais baltymais: riešutų sviestu, graikišku jogurtu ar migdolais.

 

Svarbi baltymų nauda. Maitindamiesi stenkitės nestokoti baltymų. Mat padeda jausti sotumą ir lėtina angliavandenių patekimą į kraują. Tai svarbu, kai reikia išlaikyti pastovų cukraus kiekį kraujyje. Geriausia rinktis riebią žuvį ir jūrų gėrybes, pupeles, lęšius, kiaušinius, neriebius pieno produktus, liesą mėsą.

 

Saldžių gėrimų ribojimas. Gėrimai, kuriuose gausu perdirbto cukraus, didina gliukozės kiekį kraujyje, nes juose nėra nei skaidulų, nei baltymų, kurie lėtintų virškinimo procesą. Jei nustatytas prediabetas, verta atsisakyti sulčių, saldintos kavos. Taip pat vengti energinių ar sportinių gėrimų, limonado, saldžios arbatos.

 

Cukraus ribojimas. Patartina nuolat skaityti produktų etiketes, kad galėtumėte sekti, kiek pasirinktame produkte yra cukraus. Pridėtinio cukraus rasite daugelyje perdirbtų maisto produktų, tokių kaip sausainiai, saldainiai ir pyragai, netgi pomidorų padažas.

 

Autorius Monika Budnikienė