Pirmoji nimfomanė pasaulyje

Nors ji gyveno prieš daugybę metų, iki šiol kalbant apie paleistuvystę, prostituciją ir besotį ištvirkimą  galima išgirsti minint Valerijos Mesalinos vardą. Ji – viena pirmųjų pasaulio prostitučių, nimfomanija sirgusi imperatoriaus žmona, kurią didžiulė ir nepasotinama aistra vyrams ir moterims atvedė prie tragiškos mirties.

Penkiolikmetės santuoka su pusbroliu

Visai jauna, vos penkiolikos metų Romos gyventoja Valerija ištekėjo už garsaus penkiasdešimtmečio, antros eilės pusbrolio Klaudijaus. Ši santuoka vyrui buvo trečioji, tačiau ne iš meilės, o norint išlaikyti giminės galią šalyje. Tuo metu Romą valdė imperatorius Kaligula. Jo valdymo metais imperija buvo gana silpna, tad imperatorius sugalvojo, kad jo brolio sūnus Klaudijus turi vesti įtakingą merginą, kuri kilusi iš turtingos šeimos. Pradžioje ši santuoka buvo formali – pora nesielgė kaip įsimylėjėliai, tačiau manoma, kad greitai Valerija pavergė savo vyrą kūniškais malonumais ir jis pametė dėl jos galvą. Tuo metu nieko nestebino santuokos tarp artimų giminaičių, todėl Valerija ir Klaudijus „atšoko“ vestuves. Po jų mergina tapo savo vyro iš pirmosios santuokos dukters pamotė, o vėliau ir pati pagimdė Klaudijui du vaikus (Oktaviją ir Britanijų).

Jauna mergina greitai perprato naujas gyvenimo taisykles ir visa galva pasinėrė į savo įvaizdžio kūrimą. Valerija ne tik domėjosi vyro darbu, imperijos politine padėtimi, priešų pozicijomis, tačiau nevengė ir patarti. Ji niekada nepamiršdavo, kad privalo atrodyti nepriekaištingai. Šaltiniuose minimas nepaprastas jos grožis: šviesi ir lygi oda, vešlūs rusvi plaukai ir dailus vaidas. Visada rasdavo laisvą valandėlę grožio miegui bei kitiems grožio ritualams. Sklinda gandai, kad didžiausia jos baimė buvo tapti nepatrauklia ir negražia.

Imperatoriaus meilužė

Valerijai neužteko vien tik savo vyro. Ji greitai įsisuko į tuo metu buvusio imperatoriaus Kaligulos lovą ir tapo etatinė jo meilužė. Manoma, kad pora rengdavo didžiules orgijas, kuriose dalyvaudavo tarnai bei rūmų pagalbininkai. Romos istorijos tyrėjai mano, kad Valerija iš tiesų buvo įsimylėjusi savo meilužį Kaligulą ir į meilės žaidimus pasinėrė paskatinta jo. Tik vėliau jai tai pradėjo taip patikti, kad nebesugebėjo gyventi be nuolatinių fizinių malonumų. Orgijos buvo rengiamos beveik kiekvieną dieną, tačiau greitai Valerija jomis nebepasitenkindavo – jai reikėdavo vis daugiau dėmesio. Moteris savarankiškai pilyje pradėjo rengti orgijas, į jas įtraukdavo vis daugiau žmonių. Visai tikėtina, kad dviejų Valerijos vaikų tėtis gali būti visai ne Klaudijus, o tuo metu imperatoriumi buvęs Kaligula. Taip pat istorikai svarsto ir versiją, kad Kaligula buvo biologinis Valerijos tėvas, tačiau dėl fizinio potraukio vienas kitam jie savo ryšį slėpė.

Akivaizdu, kad Kaligula norėjo, kad Valerijos ir Klaudijaus santuoka būtų fiktyvi. Jie kartu dalyvautų, sprendžiant politines problemas, bet miegotų skirtingose lovose. Imperatorius neslėpė savo simpatijos gražiai ir jaunai moteriai. Jų seksualiniai ryšiai rūmuose tapo vieša paslaptimi.

Galingiausia Romos imperijos moteris

41 metais sausio 24 dieną buvo žiauriai nužudytas imperatorius Kaligula ir visa jo šeima. Po šio įvykio Romos imperatoriumi paskelbtas Valerijos vyras Klaudijus. Nuo tada moteris pajautė didžiulį norą viską valdyti – vadovavo visiems aplinkiniams ir buvo laikoma pačia reikliausia, ambicingiausia ir labiausiai kontroliuoti mėgstančia moteriškos lyties atstove Romoje. Ji puikiai žinojo savo meilužio Kaligulos politinius planus, mokėsi iš jo politikos, todėl, tapusi valdove, buvo daug  pranašesnė politikė už savo vyrą, kuris visuomenės akivaizdoje ją vis dar vadino doro gyvenimo pavyzdžiu. Jos atvaizdas puikuodavosi įžymiausiose ir labiausiai lankomose vietose, menininkai džiaugdavosi galimybe, jei imperatorienė sutikdavo jiems pozuoti paveikslams ar skulptūroms, o tarnai pešdavosi kuris gaus galimybę nuvalyti jai batus. Romos senatas net siūlė Valerijai suteikti Augustos vardą. Lotyniškai tai reiškia „garbinga“, „didinga“. Jos vyras Klaudijus tam nepritarė ir nenorėjo, kad žmona būtų taip išaukštinama, tad šis titulas nebuvo suteiktas. Toks naujojo imperijos valdovo požiūris susilpnino jo poziciją. Imperijos žmonės žinojo apie geidulingus jo žmonos paklydimus. Gandai imperiją greitai apraizgė, tačiau Klaudijui buvo gėda pripažinti savo silpnumą prieš žmonos įgeidžius ir laisvą gyvenimo būdą.

Prostitutė savo noru

Drauge su vyru ėmusi valdyti visą Romos imperiją, Valerija dar labiau pasinėrė į orgijas. Ji nebegalėjo be jų gyventi, vyrui nežinant susitikinėdavo su dešimtimis vyrų ir moterų, meilės žaidimams į savo miegamąjį kviesdavo visai nepažįstamus žmones. Greitai ji sugalvojo naują pramogą – kiekvieną naktį persirengdavo  kaip tipinė tų laikų prostitutė ir gatvėse aptarnaudavo vyrus už pinigus. Manoma, kad ji negalėjo pakęsti minties, kad yra moterų, kurios „aptarnauja“ daugiau vyrų nei ji. Viena iš didžiausių Valerijos konkurenčių – žymiausia tų laikų prostitutė Scyla. Jos nuolat varžėsi dėl vyrų dėmesio, o vieną kartą net susilažino, kuri per  naktį sugebės pasimylėti su daugiau vyrų. Imperatorienės konkurentė pamalonino 15 vyrus. Tuo tarpu Valerija sugebėjo pasimylėti net su 25 stipriosios lyties atstovais. Scyla pripažino konkurentės pranašumą ir imperatorienė neoficialiai tapo žymiausia ir pajėgiausia Romos prostitute.

Tačiau net ir po audringiausių naktų ji sugebėdavo kitą dieną rūpintis politiniais Romos reikalais,dalyvauti įvairiuose renginiuose. Itin mėgusi visuomenės dėmesį moteris nesigėdijo teatre sėdėti pirmosiose eilėse, nors pagal Romos imperijos taisykles ten galėjo sėdėti tik nekaltos mergelės. Visuomenės panieka ir apkalbos Mesaliną tik stiprino. Ji visada mėgo demonstruoti savo galią ir statusą.

Neprognozuojamo charakterio valdovė dažnai vadovavosi emocijomis, todėl jai taip pat buvo naudinga sąjunga su racionaliu Klaudijumi, kuris žmoną mokėjo suvaldyti ir neleisti įgyvendinti kvailų politinių sumanymų.

Sostą numatė sūnui

Imperatoriui senstant, žmona jautėsi vis labiau nepriklausoma. Valerija ėmė planuoti neišvengiamą vyro mirtį ir neslėpė, jog sostą yra numačiusi sūnui Britanijui. Nors niekada nebuvo pavyzdinė motina ir vaikų auklėjimą mieliau patikėjo auklėms ir tarnaitėms, imperatorienė nenorėjo, kad sostą paveldėtų kitas giminaitis. Tarp Mesalinos ir jos vyro šeimos narių prasidėjo tikras karas, nes pastarieji Britanijų laikė pavainikiu. Ji ne tik maldavo vyro pašalinti iš valstybės valdymo įtakingiausius politikus ir kilmingiausių Romos šeimų atstovus, bet ir planavo imperatoriškosios šeimos narių žmogžudystes.

Į Romą grįžus Klaudijaus seseriai Agripinai su sūnumi Liucijumi užvirė įnirtinga kova dėl sosto. Imperatorienė suprato, jog Liucijus yra realiausias kandidatas sostui užimti ir čia jos planus galėjo sugriauti būtent prasta reputacija. Norėdama atsikratyti sūnėnu, ji pasiuntė žudikus. Tačiau didžiosios rūmų manipuliatorės planams nebuvo lemta išsipildyti. Sūnėnas nebuvo nužudytas, o vyro ištikimybė bei pagarba visuomenės akyse nebeturėjo jokios lemiamos reikšmės.

Nevaldomo charakterio ištvirkėlė

Senovės istorikai Valeriją apibūdina kaip neprognozuojamą moterį, kuri, kad išsaugotų galią būdavo pasiryžusi bet kam. Ji nekentė varžovų ir versdavo savo vyrą jai nepatikusius žmones nužudyti arba ištremti iš šalies. Moteris negalėjo pakęsti minties, kad jos įtaka Romos žmonėms silpsta. Vis dažniau imta kalbėti apie imperatorienės žiaurumą ir neleistiną elgesį su žmonėmis. Pavyzdžiui, jai labai nepatiko, kad ištremta jos vyro Klaudijaus sesuo turėjo įžūlumo grįžti į pilį. Valerija nusiuntė žmogžudžius atsikratyti moša, tačiau jie, naktį atėję į miegamąjį , išvydo tik ant lovos susirangiusią gyvatę. Išsigandę budeliai pabėgo, tačiau tai, pasirodo, buvo tik iškamša, kurią kažkas padėjo būtent šiam tikslui. Kitas pavyzdys, kuomet atsiskleidė žiaurus imperatorienės charakteris – jos santykiai su garsiu šokėju Mnesteriu. Moteris buvo didžiausia jo gerbėja ir buvo užsibrėžusi tikslą jį suvilioti. Ji užsakė padaryti statulas pagal jo atvaizdą, nusamdė poetus rašyti eiles apie šokėją. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad pradėdamas santykius su imperatoriene, užsitrauks Klaudijaus nemalonę, tad jis jį nužudys. Valerija nesulaukusi dėmesio įsiuto ir primelavo vyrui, esą šokėjas neatlieka pareigų ir neklauso. Imperatorius ištrėmė šokėją iš šalies.

Jauno meilužio glėbyje

Pastebėjusi, kad jai pradėjo nesisekti, Valerija bandė užsimiršti daugybės meilužių kompanijoje. Vienas iš jų – jaunas Romos senatorius Gajus Silijus. Tuomet, kai jie susipažino, vyras buvo vedęs, tačiau imperatorienė nepakęsdama konkurenčių privertė jį išsiskirti su žmona. Pora pamilo vienas kitą ir net manoma, kad gyvenimo pabaigoje Valerija turėjo vos kelis meilužius ir buvo atsidavusi Gajui. Pora sumanė, kad norėdami ramiai gyventi, jie turi susituokti. Klaudijui išvykus Valerija visai šaliai paskelbė, kad skiriasi su vyru ir išteka už jaunojo senatoriaus Gajaus. Ši žinia pasiekė ir imperatorių – jis įniršo ir nusprendė nužudyti įsimylėjėlius. Imperatorienė nužudyta Lukulo soduose, svečiuodamasi pas savo motiną. Moteriai buvo leista pačiai atimti sau gyvybę, tačiau ji neišdrįso. Jos vyras taip pat nužudytas. Manoma, kad Klaudijus įsakė nužudyti ir visus vestuvėse buvusius žmones.

Liūdna istorijos pabaiga

Kuomet tarnai pranešė imperatoriui Klaudijui apie jo buvusios žmonos ir jos mylimojo mirtį, vyras vakarieniavo. Jis nerodė jokio liūdesio ar susidomėjimo. Gerdamas vyną jis paprašė atnešti dar gėrimo ir palikti jį vieną. Kadangi visa Roma buvo nusiteikusi prieš imperatorienę, jos gedėjo tik du jos vaikai. Imperatorius įsakė iš visų miesto aikščių išnešti jo buvusios žmonos statulas ir pilyje nukabinti paveikslus su jos atvaizdu. Po metų imperatorius vėl vedė, šįkart savo dukterėčią. Apie buvusią žmoną jis daugiau niekada nebenorėjo kalbėti.

Manoma, kad Valerija prieš mirtį sirgo sunkia sifilio forma ir šia liga užkrėtė daugybę vyrų ir moterų. Visai tikėtina, kad dėl šios priežasties ji prieš mirtį apsiribojo santykiais su vos keliais meilužiais.

Įdomu

• Iki santuokos su imperatoriumi Valerija buvo niekam nežinoma, o vėliau išgarsėjo visoje Romoje ne tik kaip imperatoriaus žmona, bet ir didžiausia paleistuvė.
• Valerijos vyras Klaudijus garsėjo kaip doro gyvenimo šalininkas. Jis nieko nežinojo apie savo žmonos nuotykius ir ją visiems pristatydavo kaip tobulos moters pavyzdį.
• Manoma, kad imperatorienė, nežinant vyrui, pasimylėjo su visu jo apsaugos legionu.
• Valerija buvo laikoma idealia meiluže – ji valandų valandas galėdavo mylėtis, nepavargdavo ir visada norėdavo pakartoti aktą.
• Šiais laikais Mesalinos vardas dažnai naudojamas kaip sinonimas kalbant apie pasileidusias ir ištvirkusias moteris.
• 1995 metais Lietuvoje išleistas pašto ženklas su Valerijos atvaizdu.
• Yra nemažai nutapytų paveikslų ir sukurtų skulptūrų su numanomu Valerijos atvaizdu.
• Iš Romos imperijos V. Mesalina ištrėmėfilosofą Seneką jaunesnįjį.
• Pripažinta blogiausia žmona istorijoje.
• Neišsimokslinusi, nors gabi politikai. Žinių sėmėsi stebėdama vyrą ir meilužius.