Pinigai geidžiami visais laikais

Pinigai – aktuali tema visais laikais. Nors keitėsi jų forma ir vertė, žmonės visuomet svajojo jų turėti daugiau. Nenuostabu, juk tai galingas įrankis. Tinkamai jį naudojant galima sukurti šį tą gražaus, o pasitelkus netinkamai – sukelti chaosą.

Nuo vištų iki banknotų

Jeigu nusikeltume keletą tūkstančių metų atgal, vietoj piniginės praverstų talpus ir tvirtas maišas. Tarkime, pritrūkote pieno – jo nebūtumėte nusipirkę už pinigus, mat tokios sampratos tiesiog nebuvo. Galbūt būtumėte sumokėję višta, žuvimi ar kitomis turimomis gėrybėmis. Vyko natūriniai mainai. Valiuta atsirado, kai žmonės išmoko apdirbti metalą. Vertingas buvo ne tik auksas, bet ir sidabras, alavas, geležis. Tokių pinigų privalumas buvo tas, kad juos galima kaupti ateičiai. Tikri metaliniai pinigai – monetos – atsirado prieš 2600 m. Mažojoje Azijoje. Greitai jas ėmė kaldinti ir senovės graikai. Kiekvienas pinigėlis buvo tam tikro svorio, pagal kurį nustatoma jo vertė. Šią iškaldindavo ant monetos, todėl nereikėdavo jos kaskart sverti. Taip prekyba tapo greitesnė ir paprastesnė. Monetų kaldinimas buvo griežtai prižiūrimas procesas, atliekamas specialiose vietose, savotiškuose bankuose. Pavyzdžiui, senovės Romoje juo buvo Junonos Monetos šventykla. Iš čia ir kilo monetos pavadinimas. Banknotai atsirado tik XI a. popieriaus gimtinėje Kinijoje. Juos išrasti paskatino varinių monetų stygius. Iš pradžių popierinius pinigus atstodavo skolų rašteliai, paliekami parduotuvėse, tačiau greitai juos pakeitė tikri banknotai. Europą šis išradimas pasiekė tik po kelių šimtmečių. Anksčiausiai banknotus ėmė leisti švedai, o XIX a. – beveik visa Europa.

Kuo mokėsime ateityje?

Šiandien vis dažniau apčiuopiamus pinigus keičia virtualūs. Daugumai visiškai įprasta parduotuvėje atsiskaityti kortele, o ne popieriniais banknotais ar metalinėmis monetomis. Nors jie rinkoje dar cirkuliuoja, prognozuojama, kad ateityje jų neliks. Europos centrinio banko duomenimis, grynųjų aktualumas vis mažėja ir skaitmeniniame amžiuje jie praranda patrauklumą. Juos lengva pamesti / pavogti, sunku transportuoti, jie dyla ir reikalauja daug kaštų pagaminti naujus. Skaičiuojama, kad nukalti vieno cento euro monetą gali kainuoti iki 4 centų! O ir atsiskaitymas grynaisiais įprastai trunka ilgiau. Galiausiai, jie stipriai prisideda prie šešėlinės rinkos klestėjimo.

Kada gyvensime be grynųjų, pasakyti sunku. Švedija prognozuoja, jog galėtų be jų apsieiti jau 2030-aisiais. Bekontakčiai atsiskaitymai populiarūs Didžiojoje Britanijoje, Kinijoje. Eurozonoje irgi vyksta svarbūs pokyčiai, pavyzdžiui, atsisakyta 500 Eur banknoto, galvojama ir apie vieno bei dviejų euro centų monetų eliminavimą. Žinoma, virtualūs pinigai irgi turi rizikų. Didžiausia – kibernetinės atakos, galinčios paveikti tiek privačius asmenis, tiek valstybines institucijas. Prabylama ir apie lengvesnę visuomenės kontrolę, kas kertasi su asmeninėmis bei pilietinėmis laisvėmis.

Vis dažniau investuoja

Apklausos rodo, kad lietuviai vis dažniau investuoja – kokių nors investicijų turi kas antras šalies gyventojas. Dažniausiai investuojama į gyvybės draudimą (21 % respondentų), nekilnojamąjį turtą (NT) ( 16 %) ir III pakopos pensijų fondus (14 %). Kiti renkasi akcijas (11 %), kriptovaliutas (8 %), sutelktinio finansavimo platformas (8 %), auksą (5 %). Augant pragyvenimo lygiui apie investicijas galvoja vis daugiau žmonių. Šių metų pavasarį atlikta apklausa atskleidė, kad per artimiausius metus išbandyti investicijas planuoja 14 % gyventojų, dar 30 % mano, jog būtų įdomu pamėginti, nors konkrečių planų neturi.

(Ne) piniguose laimė

Visi žinome posakį, kad laimės nenusipirksi. Tiesiogiai ne, tačiau pinigai turi įtakos laimės pojūčiui. JAV ekonomikos reikalų instituto atlikta apklausa atskleidė, kad būtent jie yra svarbiausias veiksnys, lemiantis pasitenkinimo gyvenimu lygį. Gaudami daugiau pinigų džiaugiasi ne tik tie, kuriems jų trūksta. 1974 m. iškelta teorija, kad egzistuoja tam tikra pinigų riba, kurią pasiekus papildomai gauti turtai laimės nebeprideda. Šiuolaikiniai mokslininkai tai paneigė. Visgi, kuo žmogus turtingesnis, tuo didesnės papildomos pinigų sumos reikia, kad jo laimė augtų. Tai paaiškinti paprasta: tarkime, žmogus uždirba 10 000 Eur per metus ir gauna papildomą tūkstantį. Galbūt jis jį skirs geresniam būstui išsinuomoti, automobiliui įsigyti ar pan. Tokiu atveju jo gyvenimo kokybė pastebimai išaugs. Jeigu tą pačią sumą duotume žmogui, uždirbančiam 100 000 per metus, jis jos nė nepastebėtų ir greičiausiai išleistų, pavyzdžiui, maistui. Tai vargiai padidintų jo pasitenkinimo gyvenimu jausmą. Tyrimai atskleidžia, jog kas kartą padvigubėjus asmens pajamoms, jo pasitenkinimas gyvenimu tampa 0,5 balo aukštesnis, vertinant jį dešimtbalėje sistemoje. Beje, dirbdami patys sau žmonės jaučiasi laimingesni užsidirbę tą pačią pinigų sumą nei ją gavę dirbdami kitam. Apskaičiuota, kad reikėtų gauti bent 2,5 karto daugiau pinigų dirbant ne sau, kad pasitenkinimo lygis taptų vienodas. Britų mokslininkai pastebi, jog pinigai didžiausią pasitenkinimą teikia tuomet, kai jų turima daugiau nei kaimynai, bičiuliai, kolegos. Tuomet asmuo jaučiasi pranašesnis ir labiau pasitiki savimi, o dėl to lengviau įgyvendina svajones.

Dalijimosi svarba

Tai, kiek laimės pinigai suteikia, priklauso ne tik nuo jų kiekio, bet ir to, kur jie leidžiami. Laimingiausi jaučiamės, kai pinigus leidžiame ne savo, o kitų reikmėms. Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu grupei savanorių davė nedidelę sumą pinigų. Vienų prašyta juos išleisti asmeninėms reikmėms, kitų – nupirkti kažką kitiems ar gautus pinigus paaukoti. Vėliau tirta, kuriuo atveju eksperimento dalyviai patyrė didesnę laimę. Paaiškėjo, jog laimingesni jautėsi tie, kurie pinigus išleido ne savo reikmėms. 136 šalyse vykdyta tyrimų bendrovės „Gallup“ apklausa parodė, jog tie žmonės, kurie reguliariai aukoja pinigų prasčiau gyvenantiems, jaučiasi labiau patenkinti gyvenimu – tai pasitvirtino 122 šalyse iš visų tirtų. Aukojant pinigų pasitenkinimas gyvenimu išauga maždaug tiek pat, kaip ir tuomet, kai padvigubėja asmens pajamos. Maža to, įrodyta, kad dosnūs žmonės džiaugiasi geresne sveikata. Jie rečiau kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio, kraujagyslių ir širdies ligų, demencijos, depresijos, įvairių psichikos sutrikimų.

Įdomu

Apie 25 % žmonių mano, kad didžiausias šansas praturtėti – laimėti loterijoje. Tačiau jeigu važiuoti iki parduotuvės, kur prekiaujama loterijos bilietais, tenka apie 16 km, tikimybė laimėti pinigų yra tris kartus mažesnė nei pakeliui žūti avarijoje.

Klivlando valstijos universitete (JAV) atlikti tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės uždirba vidutiniškai 9 % daugiau nei nesportuojantys kolegos. Mankštai reikėtų skirti ne mažiau kaip 3 val. per savaitę.

Graikų mokslininkai nustatė, kad tie, kurie dažniau seksualiai santykiauja, uždirba apie 5 % daugiau. Tokiam efektui pasiekti seksu užsiimti reikia ne rečiau kaip keturis kartus per savaitę.