Šventės neatsiejamos nuo gardumynų, tačiau po gausių vaišių dažnai tenka atsiimti. Sunkumas skrandyje, rėmuo, pykinimas ar net vėmimas – simptomai, kurie pasibaigus šventėms pažįstami ne vienam. Kaip atskirti, kada tai susiję su persivalgymu ar jautrumu maistui, o kada situacija įspėja apie apsinuodijimą?

 

Apsunkusių skrandžių sezonasMan,Experiencing,A,Stomach,Ache,After,Eating,Too,Much,While

 

Šventiniu laikotarpiu valgome kitaip nei įprasta: lėkštėje atsiranda daugiau riebių, sunkesnių, saldesnių patiekalų, skanaujame greičiau, daugiau ir dažniau. Todėl persivalgymas – bene dažniausias švenčių palydovas. Paprastai juntamas kaip sunkumas skrandyje, tarsi akmuo po krūtinkauliu, pilvo pūtimas. Dalis žmonių pajunta ir mieguistumą, ypač po gausaus riebaus maisto, kai organizmas energiją nukreipia virškinti, o ne būdrauti. Gali atsirasti ir laikinas rėmuo, ypač jei vakarienė suvalgoma greitai, skubant nuo vieno patiekalo prie kito.

 

Jaučiant tik trumpalaikį diskomfortą, kuris po kelių valandų ar kitos dienos ryte ima slūgti, tai dažniausiai paprasčiausias persivalgymas. Simptomai įprastai sušvelnėja pasivaikščiojus, išgėrus šiltos arbatos, pagulėjus ant kairio šono arba tiesiog leidus kūnui susitvarkyti su šventiniais iššūkiais. Jokio karščiavimo, intensyvaus vėmimo ar silpnumo neturėtų būti.

 

Apsinuodijimas – kur kas rimčiau

 

Nors tiek persivalgymas, tiek apsinuodijimas maistu gali prasidėti panašiai – pykinimu ar diskomfortu, jų eiga ir pojūčiai smarkiai skiriasi. Suprasti skirtumus svarbu tam, kad laiku atpažintumėte rimtesnę situaciją ir imtumėtės tinkamų veiksmų.

 

Apsinuodijimas – organizmo reakcija į bakterijas, jų toksinus ar nekokybišką maistą. Simptomai yra staigūs, intensyvūs ir aiškiai rodo, kad kūnas bando kuo greičiau atsikratyti nuodingo turinio. Būdingi šie simptomai (įprastai prasideda praėjus 1–12 val. po suvalgyto įtartino maisto):

 
  • Staigus, stiprus pykinimas ir vėmimas.
  • Vandeningas viduriavimas.
  • Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras kūno laužymo pojūtis.
  • Ryškus silpnumas, galvos svaigimas, kartais net dehidratacijos požymiai.
 

Per šventes dažniausiai apsinuodijama greitai gendančiais produktais, ilgai laikytais kambario temperatūroje. Tai žuvis, salotos su majonezu, kreminiai desertai, netinkamai iškepta paukštiena. Kartais pakanka ir to, kad švieži produktai nekruopščiai nuplauti.

 

O gal tai jautrumas maistui ar netoleravimas?

 

Ne visi negalavimai po švenčių susiję su persivalgymu ar sugedusiu maistu. Dalis žmonių netoleruoja tam tikrų produktų arba yra jautrūs maistui, tačiau apie tai dažnai sužino tik tada, kai šventinis stalas pateikia gausybę dirgiklių vienoje lėkštėje. Tai gali atrodyti panašu į apsinuodijimą, tačiau iš tikrųjų – visai kitas mechanizmas.

 

Simptomai būna ne tokie ūmūs, kaip apsinuodijus. Viskas prasideda švelniau, dažniausiai po truputį. Požymiai gali būti įvairūs: pilvo pūtimas, raižymas, pykinimas, sunkumo jausmas, net odos bėrimai. Esant maisto netoleravimui ar jautrumui negalavimai kartojasi suvartojus daugiau tam tikrų produktų pvz., pieno ir jo gaminių, citrusinių vaisių ar kt. Skirtingai nei apsinuodijus, maisto netoleravimas ir jautrumas niekada nesukelia karščiavimo. Beje, simptomai gali atsirasti tiek po kelių valandų, tiek kitą dieną. Šį negalavimą gali sukelti kone bet kuris maistas, bet dažniausi kaltininkai – pienas ir jo gaminiai, glitimo gausūs produktai, alkoholis.

 

Kaip sau padėti?

 

Užklupus virškinimo bėdoms ne visada reikia skubios pagalbos, daugeliu atvejų galima padėti sau namų sąlygomis. Svarbu suprasti, kokią problemą sprendžiate: persivalgymą, apsinuodijimą ar maisto netoleravimą / jautrumą. Kiekvienai situacijai tinka vis kiti būdai.

 

Jei tai persivalgymas

 

Persivalgymas – lengviausias virškinimo sutrikimas, todėl namuose padėti sau paprasta.

 
  • Šilta arbata: ramunėlių, pipirmėčių, imbiero – skatina virškinimą ir ramina skrandį.
  • Pasivaikščiojimas. Lėtas 10–20 min. ėjimas padeda skrandžiui užsivesti.
  • Fermentai. Virškinimo fermentų preparatai gali palengvinti pojūtį, ypač po riebaus ar sunkesnio maisto.
  • Imbieras. Puikiai mažina pykinimą ir virškinimo sąstingį.
 

Jei po kelių valandų pojūčiai švelnėja, tai klasikinis persivalgymas.

 

Jei įtariate apsinuodijimą maistu

 

Svarbiausia – neperkrauti virškinimo ir neleisti organizmui dehidratuoti.

 
  • Daug skysčių. Geriausia – vanduo, nesaldinta arbata be kofeino, rehidrataciniai gėrimai ar elektrolitai. Po truputį, dažnai.
  • Poilsis. Net jei nėra aukštos temperatūros, apsinuodijimas išsekina.
  • Lengvas maistas. Jeigu norisi valgyti, rinktis kuo lengviau virškinamą maistą: ryžius, bananą, nesaldžią duoną ir kt. Vengti riebių, sunkių patiekalų, pieno produktų, alkoholio.
 

Jei simptomiškai gerėja per 12–24 val., tikėtina, kad apsinuodijimas lengvas ir savaime praeinantis.

 

Jei įtariate maisto netoleravimą / jautrumą

 

Šio tipo negalavimus reikia ne tiek gydyti, kiek stebėti ir reaguoti į organizmo signalus.

 
  • Stebėti patiekalus, kurie provokuoja simptomus. Jei po tam tikro deserto visada pučia pilvą ar suvalgius konkretų kepinį atsiranda bėrimų, tai jau užuomina.
  • Laikinas eliminavimas. 1–2 savaites atsisakyti įtariamo produkto. Jei simptomai slopsta, o grįžus produktui vėl suaktyvėja, kaltininkas aiškus.
  • Probiotikai. Gali padėti sureguliuoti virškinimo mikrobiotą, bet svarbu pasirinkti pagal individualią toleranciją, nes ne visi tinka visiems.
 

Netoleravimo ar jautrumo maistui simptomai mažėja palaipsniui, tad labai svarbi kantrybė.

 

Kada būtina kreiptis medicininės pagalbos?

 

Nors dauguma šventinių virškinimo bėdų praeina savaime, yra situacijų, kai geriau nelaukti, nes apsinuodijimas gali būti pavojingas, ypač vaikams, vyresniems žmonėms ar sergantiems lėtinėmis ligomis. Svarbu atpažinti raudonas vėliavėles:

 
  • Vėmimas nesiliauja ilgiau nei 24 val. Nuolatinis vėmimas greitai sukelia skysčių netekimą ir elektrolitų disbalansą. Jei žmogus negali išlaikyti net išgerto vandens, reikalinga gydytojo pagalba.
  • Viduriavimas labai intensyvus arba su krauju. Tokiais atvejais situacija susijusi ne tik su apsinuodijimu, bet ir su bakterinėmis ar parazitinėmis infekcijomis. Reikia ištirti.
  • Kyla aukšta temperatūra. Karščiavimas rodo, kad įsijungė organizmo imuninė reakcija. Aukšta temperatūra kartu su pilvo skausmais gali perspėti apie rimtesnį uždegimą.
  •  Įtariamas apsinuodijimas žuvimi, jūrų gėrybėmis ar neaiškios kilmės maistu. Toks valgis sukelia ypač greitą ir intensyvų apsinuodijimą.
  • Silpnumas ar dehidratacijos požymiai. Sausos lūpos, tamsus šlapimas, stiprus troškulys, sumišimas arba letargija – signalai, kad organizmui trūksta skysčių ir elektrolitų, o tai pavojinga.
 

Pastebėjus tokius simptomus (nebūtinai visus), nelaukiant kreiptis pagalbos į medikus.

 

Autorė Jūratė Survilė