Kai XX a. aštuntajame dešimtmetyje amerikiečių postmodernistas Robertas Venturis  išleido garsiąją knygą „Mokymasis iš Las Vegaso“, architektai, miestų planuotuojai ir šiaip aktyvūs piliečiai sukluso: ko gi būtų galima iš to miesto išmokti? Autorius siūlė mokytis paprasčiausio gyvybingumo ir gebėjimo panaudoti tinkamas priemones – vakarais ryškiai mirksinčias didžiules reklamines iškabas, kad miestas pritrauktų kuo daugiau žmonių. Dabar autoriai R. Venturio knygos pavadinimą tikriausiai keistų ir siūlytų pasimokyti iš Dubajaus – didžiausio Jungtinių Arabų Emyratų miesto, dažnai skambiai vadinamo Artimųjų Rytų sostine.

 

 

Pradžių pradžia

 

Pirmą kartą Dubajus paminėtas 1799-aisiais, tačiau formaliai jis įkurtas tik po daugiau nei trisdešimties metų. 1892-aisiais Arabijos pusiasalyje esantis uostas tapo britų kolonija. Šis miestas buvo patogioje geografinėje padėtyje, todėl tapo svarbiu prekybos uostu. 1966-aisiais netoli Dubajaus radus naftos, uosto plėtra suaktyvėjo. 1971 m. susijungė septyni nepriklausomi emyratai – Abu Dabis, Dubajus, Šardža, Adžmanas, Ras al Chaima, Umm al Kaivainas ir al Fudžaira – sudarydami Jungtinius Arabų Emyratus. Dabar Dubajus yra antras pagal dydį ir tankiausiai apgyvendintas Emyratų miestas po sostinės Abu Dabio.

 

 

Šiek tiek geografijos

 

Dubajus įsikūręs Persijos įlankos rytiniame krante. Teigiama, kad dabartinė miesto teritorija užima 4110 km2. Šis arabų svajonių miestas pastatytas dykumoje. Natūralių upių ar oazių čia nėra, tačiau moderniausios technologijos Dubajui padėjo tapti vienu žaliausių pasaulio miestų. Unikalus reiškinys – į rytus nuo miesto stūksančios raudonos spalvos kopos, nudažytos geležies oksido.

 

Gal teko girdėti gandų apie nestabilią žemę po kojomis Dubajuje? Ekspertai teigia, kad žemės drebėjimų ir požeminių smūgių tikimybė čia maža.

 

 

Klimatas

 

Vasaros Dubajuje labai karštos, vėjuotos ir drėgnos. Vidutinė vasaros dienos temperatūra 42 oC, naktį nukrinta iki 29 oC. Žiemą kiek vėsiau – 23 oC ir 14 oC. Per pastaruosius kelis dešimtmečius mieste kritulių pagausėjo, tačiau iš esmės klimatas čia sausas. Taigi į kelionę įsidėtas skėtis tikriausiai padės apsisaugoti nuo saulės. Dėl didelio karščio miesto šeimininkai pataria per daug nesijaudinti, nes restoranuose, viešbučiuose bei kituose moderniuose pastatuose įrengtos naujausios ir brangiausios oro kondicionavimo sistemos.

 

 

Pasaulio centras

 

Dubajus ekspertų apibūdinamas kaip kasdien augantis pasaulio centras. Nors neoficialiai teigiama, kad šis miestas pasaulyje neturi sau lygių, jis ir toliau plečiasi. Dubajus – itin ekonomiškai stiprus miestas, garsėjantis tiek socialiniu, tiek politiniu stabilumu. Privilegijų jame suteikiama ne tik savo, bet ir užsienio piliečiams. Nuolat modernizuojami šio miesto keliai, plečiamas vidaus transportas. Čia statomi geriausi prekybos centrai, garsiausi viešbučiai, spalvingiausi naktiniai klubai, prabangiausi restoranai, įgyvendinami visame pasaulyje garsūs architektūros projektai. Ne veltui Dubajus laikomas ne tik Persijos įlankos, bet ir viso pasaulio perlu. Turbūt neatsitiktinai turtingiausiame pasaulio centre policininkai važinėja penktos klasės BMW?

   

Miestas be mokesčių?

 

Dubajus plačiai pagarsėjęs dėl vietos valdžios vykdomos mokesčių politikos. Čia nėra jokių mokesčių. Arabų pasaulyje imti pinigus, kurie ne tavo uždirbti (mokesčius), yra amoralu. Dubajuje nėra ir turto mokesčio, gyventojai turi susimokėti tik už socialinį draudimą. Šiame mieste apmokestintos importuojamos prekės arabų šalyse apibūdinamos žodžiu haram (blogas, nuodėmingas).

 

 

Įspūdinga architektūra

 

Kritikai piktai kalba, kad visos utopinės ar sunkiai įgyvendinamos architektų idėjos persikėlė į Dubajų vien dėl to, kad arabai, pardavinėdami naftą, uždirba aukso kalnus ir tiesiog kraustosi iš proto – stato didžiausius pastatus pasaulyje ir kuria dirbtines salas. Tačiau ir kituose pasaulio didmiesčiuose statomi be galo aukšti pastatai, o taupyti sausumos plotus dirbtinai kuriant salas – tikrai nebloga, be to, ekologiška idėja.

 

Pasaulis, kaip žinia, dabar siekia aukštumų, tad ne išimtis ir Dubajus. Sakoma, kad šiame mieste dangoraižiai dygsta it grybai po lietaus. Khalifa bokštas – aukščiausias Dubajaus pastatas. Šis 160 aukštų dangoraižis kol kas yra aukščiausias žmogaus sukurtas statinys pasaulyje (baigtas statyti 2010 m.). Jo statyba kainavo 1,5 mlrd. JAV dolerių. Planetos perlas garsėja ir dirbtinėje saloje stovinčiu viešbučiu „Arabų bokštas“. Jo aukštis 321 metras. Tai ketvirtas pagal aukštį viešbutis pasaulyje. Dėl prabangos ir nepriekaištingo aptarnavimo šis viešbutis dažnai klaidingai vadinamas vieninteliu 7 žvaigždučių viešbučiu pasaulyje.

 

Dubajus garsėja ir būsimais projektais, pavyzdžiui, povandeninio viešbučio „Hydropolis“ projektu. Planuojama, kad komplekse po vandeniu bus ne tik viešbutis, bet ir kino teatras, restoranai, pramogų parkas ir kt. Kitas pasaulyje plačiai pristatytas projektas – „Šokantis dangoraižis“. Šį pastatą suprojektavo italų architektas Deividas Fišeris. Dangoraižio savitumas tas, kad 68 jo aukštai atskirai sukiosis 360° kampu naudodami vėjo energiją.

 

 

Dirbtinės salos?

 

Kritikai piktai pašiepia grandiozinius dirbtinių salų Dubajuje projektus, vadindami juos iššūkiu gamtai. Tačiau tai šimtus kartų geriau, negu užgrobti sausumos teritoriją, tarkim, užkariavus kaimynų žemes. Taigi arabai sugalvojo pagrindinį turistų traukos centrą – pakrantę – dirbtinėmis salomis pailginti kelis kartus. Viena tokia sala „Džiumeiro palmė“ yra palmės formos. Planuojamos dar dvi didesnės palmės formos salos, kurios Emyratų kranto liniją pailgintų 520 kilometrų. Kitas dirbtinis Dubajaus salynas buvo pavadintas „Pasauliu“, nes jo prabangios privačios salelės turėjo sudaryti pasaulio žemėlapio formą. Deja, vykstant pasaulinei finansų krizei, šio salyno statybos darbai sustojo, keletas salų nuskendo ir amžiaus projektą teko atšaukti. Teigiama, kad krizės laikotarpiu šalyje statybos darbų sustabdyta už 300 mlrd. JAV dolerių. Gaila, juk planuotas ir dar vienas įspūdingas salynas „Visata“, vaizduojantis Paukščių taką ir Saulės sistemą. Bet gal viskas dar ateityje?