Intuicija dažnai pavadinama šeštuoju pojūčiu, nes papildo kitas jusles – regėjimą, klausą, skonį, kvapą ir lytėjimą. Šie yra mokslo lengvai paaiškinami ir pačių lengvai suprantami, štai intuiciją visi naudojame kone kasdien, kartais patys to nežinodami. Kaip labiau pažinti ir pasitikėti savo intuicija?

 

Mokslas apie intuicijąImage,Of,Businesswoman,Balancing,With,Items,In,Palms

 

Ilgą laiką psichologijos ir psichiatrijos mokslai tyrinėja intuiciją siekdami išsiaiškinti, iš kur kyla intuityvus žinojimas apie įvairius dalykus. Kol kas mokslas dar neturi priemonių, kad galėtų tiksliai išmatuoti ir užfiksuoti, kokie procesai vyksta smegenyse, kai suveikia intuicija, tačiau apie smegenis žinoma užtektinai, kad būtų galima daryti tam tikras išvadas.

 

Smegenys nuolat iš aplinkos gauna įvairią informaciją. Net jei sąmoningai jos neužfiksuojame, smegenys ją vis tiek apdoroja ir išsaugo atmintyje. Kai atsiduriame tam tikroje situacijoje, tuo metu patiriami jausmai susijungia su smegenyse saugoma neįsisąmoninta informacija ir taip gaunama intuityvi įžvalga. Pavyzdžiui, be jokios priežasties pajuntame antipatiją kokiam nors žmogui. Nors jis bendrauja mandagiai, daug šypsosi ir nieko blogo mums nedaro, bet norisi kuo greičiau baigti pokalbį ir atsitraukti. Bendraujant, klausantis to žmogaus, pro sąmoningą dėmesį praslysta subtilios detalės: intonacija, mimika, žvilgsnis, tačiau smegenys šią informaciją priima ir apdoroja pasąmonės lygmenyje, todėl intuityviai tam žmogui pajuntame antipatiją. Tikėtina, kad jo elgesys, bruožai, kalbėjimo maniera priminė anksčiau sutiktų ar filmuose matytų blogiukų prototipą. Smegenys įspėja, kad šis žmogus gali būti nepatikimas ar nesąžiningas, gal net pavojingas.

 

Ką mano ezoterikai?

 

Egzistuoja dvi geriausiai žinomos teorijos, kaip veikia žmogaus intuicija. Viena jų skelbia, kad pasaulis yra vienovė, o žmogus su gamta sudaro vieną nedalomą visumą ir jaučia ypač stiprų ryšį su Žeme. Šios teorijos šalininkai tiki, kad intuicija yra žmogaus ryšio su Žeme atspindys. Intuityvus žinojimas, arba nušvitimas yra Žemės atsakymas į žmogaus užduotą klausimą. Žemė, kaip sąmoninga būtybė, žmogų globoja, palaiko, apsaugo nuo nepageidautinų veiksmų, o kartais net gelbėja nuo mirties, kritiniais momentais jam suteikdama intuityvių įžvalgų. Tiesa, tokį glaudų santykį su Žeme jaučia tik sąmoningi, nuo gamtos neatitolę ir technologijų pasaulyje nepradingę žmonės.

 

Kita teorija skelbia, kad intuicija yra žinios, pasiekiančios mus iš kosminio informacinio lauko. Turėdami tvirtą ryšį su kosmosu, iš ten gauname reikalingų žinių, kurios gali nulemti poelgius asmeniniame ar profesiniame gyvenime. Skirtingi žmonės esą turi nevienodą ryšį su kosmosu. Tai priklauso ir nuo gyvenimo būdo, ir nuo to, kelintą gyvenimą gyvename. Kuo mes atviresni, sąmoningesni, neslopinami įsitikinimų, baimių, materializmo, tuo lengviau galime prieiti prie reikalingos informacijos.

 

Intuicija susijusi su sapnais

 

Intuicijai naudojama pasąmoningai surinkta informacija. Tai reiškia, kad intuityvi nuojauta tiesiogiai susijusi su pasąmone, todėl nenuostabu, kad dažnai ji aplanko miegant – pasireiškia pranašiškais sapnais. Intuityvūs sapnai gali perspėti apie įvairiausius dalykus – nuo asmeninių iki visuomeninių, mokslinių ir kt.

 

Didžioji dalis žmonijos dažniausiai sapnuoja pranašiškus sapnus apie asmeninius dalykus. Pavyzdžiui, apie būsimoje kelionėje tykantį pavojų, į nelaimę patekusį artimą žmogų, net jo mirtį ar kt. Galime susapnuoti artėjančius gamtos kataklizmus, ligų pandemijas (ne vienas žinomas pasaulio aiškiaregis naudoja sapnų galią). Per žmonijos istoriją pasitaikė ir intuityvių pajautimų, kurie nulėmė pažangą moksle: prisiminkime rusų mokslininką D. Mendelejevą, sapne išvydusį galutinį periodinės cheminių elementų sistemos variantą. Savo laikmečius gerokai pralenkę išradėjai, atradėjai, mokslininkai Mikelandželas ir M. Kopernikas taip pat iš kažkur gavo tuo metu beprotiškomis atrodžiusias idėjas, kurios tapo pradžia visuotiniams atradimams.

 

Įvairių genčių išminčiai, šamanai per amžius vartojo įvairias gamtines psichotropines medžiagas, kurios padėdavo pasiekti kitą sąmonės lygmenį, panirti į savotišką sapną, kur išvysdavo atsakymus į rūpimus klausimus, pamatydavo ateitį, rasdavo išeitį iš keblių situacijų.

 

Verta kliautis intuicija

 

Pagrindinis intuicijos tikslas – apsaugoti mus nuo bet kokių negatyvių dalykų: traumų, ligų, nelaimų, toksiškų žmonių, turto praradimo ir pan. Jei intuicija kažką kužda, jos reikia klausyti, kitaip atsitiks kažkas negero. Tai gali būti apsinuodijimas maistu, tačiau gali pasitaikyti ir siaubinga avarija. Reikėtų įsidėmėti, kad intuicija nėra nuolat aktyvi, ji ima veikti tik svarbiais momentais, todėl jei stipriai jaučiate vidinį žinojimą, turite juo kliautis, nes gaunama informacija vertinga konkrečią akimirką. Net šeštuoju pojūčiu netikintys žmonės atsitikus incidentui neretai atsidūsta: „Taip ir jaučiau / žinojau, kad nereikia su kažkuo prasidėti / kažkur vykti / kažką daryti.“ Deja, kartais intuicijos nepaisymas turi net tragiškų pasekmių, todėl vidinės nuojautos siunčiamų ženklų ignoruoti nereikėtų.

 

Taip pat intuicija gali pasitarnauti kitais tikslais, pavyzdžiui, niekada nepirkote loterijos bilieto, bet stovėdami kasoje staiga panorote jį įsigyti – verta surizikuoti, nes veikiausiai tai jūsų laiminga diena. Jei intuicija šnabžda pradėti ar plėsti verslą, pasidalinti savo kūryba su pasauliu – tikėtina, kad sulauksite sėkmės.

 

Perskaityti siunčiamus ženklus

 

Intuicijos siunčiamų ženklų itin padaugėja prieš sunkius gyvenimo periodus, prieš didelius pokyčius, prieš dvasinio augimo momentus. Kai artėja svarbių sprendimų ir pasirinkimų akimirka, jie mums siunčiami kaip pagalba. Reikia tik išmokti ją pastebėti ir priimti.

 

Kiekvienam žmogui intuicija gali pasireikšti skirtingai, atsižvelgiant į asmenines savybes. Pavyzdžiui, jei žmogus akylas, pastabus aplinkai, gali imti pastebėti vaizdinius ženklus: netikėtai dėmesį patrauks ir stiprias emocijas sužadins nuotraukos, filmo kadras, realus vaizdas už lango ar šalia. Jei esame empatiški, ženklai gali būti atsiųsti per kitus žmones (svetimo pokalbio nuotrupos, kito žmogaus mums adresuoti žodžiai, tarsi netyčia gyvenime atsirandantys reikalingi žmonės). Ženklai gali atkeliauti ir per žodinę ar rašytinę informaciją (knygos, frazės, straipsniai), muziką (kažką svarbaus priminusi melodija, garsai, pranašiški dainos žodžiai), kvapą (ką priminė, kur turiu nueiti, kam turiu paskambinti).

 

Jei nesame atidūs aplinkai ir kitiems žmonėms, intuicija gali pasireikšti per asmeninę savijautą. Pavyzdžiui, pabendravus su mums toksiškais žmonėmis, nuo kurių reikėtų laikytis atokiau, susergame (skauda galvą, sutrinka virškinimas, suprastėja miego kokybė ar kt.). Jei ruošiamės kažkur, kur gresia pavojus, taip pat sustreikuoja sveikata – negalime išvykti, nes pakyla temperatūra ar jaučiame apsinuodijimo simptomus.

 

Kad ir kokie ženklai būtų, jei juos pastebėjote, stabtelėjote ir susimąstėte, reikėtų geriau paanalizuoti, kokią žinią neša, apie ką perspėja ir nuo ko saugo intuicija. Paprastai atsakymai nesudėtingi, netgi akivaizdūs, bet jų nematėte, kol intuicija neparodė.

 

Intuiciją galima treniruoti

 

Geriau išgirsti vidinį balsą ar prisijungti prie kosminio informacijos srauto galime lavindami intuiciją. Tam naudinga pasitelkti kelias intuiciją stiprinančias praktikas arba išbandyti visas.

 

Praskaidrinkite protą. Jokia svarbi informacija neateis į chaoso sklidiną galvą, tad būtina atlikti mentalinę higieną – išmesti iš galvos nereikalingą informaciją, išsigryninti mintis, iššluoti nereikšmingus apmąstymus ar prisiminimus. Tai veiksmingai padaryti padeda aktyvi fizinė veikla, laikas gamtoje, klausantis jos garsų.

 

Medituokite. Tai vienas puikiausių būdų pasiekti minčių skaidrumą ir vidinę ramybę. Medituodami mokomės nukeliauti už fizinio kūno ribų, vizualizuoti. Ši praktika lavina protą ir atveria jį pasąmoningam žinojimui – intuicijai. Rekomenduojama kasdien meditacijai skirti bent 10 min.

 

Lavinkite vaizduotę. Būdami tyloje, vienumoje detaliai įsivaizduokite kokį nors konkretų daiktą. Stenkitės mintyse pamatyti, paliesti, užuosti kiekvieną to objekto milimetrą. Atkreipkite dėmesį į prieš akis iškylančias mažas detales. Pavyzdžiui, vaizduotėje bandykite grožėtis besikleidžiančiu rožės žiedu: kokia jos spalva, kokiu greičiu skleidžiasi, kaip kvepia, kokio švelnumo žiedlapiai, kieno sode ji pražysta ir t. t.

 

Analizuokite sapnus. Jei kamuoja problema ir nežinote, kaip ją išspręsti, bandykite susapnuoti atsakymą. Keletą vakarų iš eilės eidami miegoti suformuluokite rūpimą klausimą ir užduokite jį savo intuicijai. Išanalizuokite kelių naktų sapnus (spalvas, garsus, jausmus, vaizdus, išgirstus žodžius) – juose galite rasti vertingų patarimų, perspėjimų.

 

Bandykite atspėti kito žmogaus emocijas, jų kaitą, kokie bus kiti jo ištarti žodžiai ar veiksmai. Ką jis pasirinks valgyti ir gerti. Kokį filmą norės žiūrėti. Kiek pavėluos atvykti. Ką vilkės… Šis pratimas padės geriau suprasti žmones ir netgi išmokys iki tam tikro lygmens skaityti jų mintis, nuspėti elgesį.

 

Neužgniaužkite nuojautos. Dažnas į aplankiusią nuojautą nekreipia dėmesio. Mano, kad prisigalvojo, kad taip jaučiasi dėl išankstinių nusistatymų ar baimių. Vidinį žinojimą pajuntame ne be reikalo, tad išmintingiausia būtų į jį atsižvelgti.

 

Stebėkite kūno signalus. Kai kūnas pritaria mūsų sprendimui, pajuntame energijos antplūdį. Atsiranda šviesus, šiltas jausmas, tarytum drugeliai plazdentų pilve. Kai vidinė nuojauta sako „ne“, pajuntame nežymius spazmus pilve. Tarytum kas prislėgė krūtinę ir trukdo kvėpuoti, apima sunkumas, nerimas. Elkitės pagal tai, kaip signalizuoja kūnas – taip treniruosite intuiciją.

 

Fiksuoti išsipildžiusią intuiciją. Kiekvieną išsipildžiusį intuicijos perspėjimą pasižymėkite – tai sustiprins pasitikėjimą savimi ir nuojauta. Būtinai pažymėkite ir aplinkybes, kaip pasireiškė intuicijos ženklai, kokiomis aplinkybėmis, kiek laiko likus iki lemiamos situacijos ir pan. Tai padės suprasti, kaip veikia konkrečiai intuicija.

 

Kas trukdo intuicijai?

 

Intuiciją ar pasitikėjimą ja gali užgožti daugybė dalykų, kurie kyla iš vidaus bei supančios aplinkos. Intuicijai itin trukdo emocinis, mentalinis ir energetinis triukšmas. Informacijos perteklius, klaidingi įsitikinimai, visuotiniai stereotipai, baimės, pasidavimas kitų įtakai, nenoras nuvilti ir t. t.

 

Neigiamos įtakos gali turėti kūno būklė. Jei esate fiziškai ir emociškai išsekę, sergantys, prastai miegantys, kamuojami streso, greičiausiai nepavyks pastebėti ir suvokti intuicijos siunčiamų ženklų.

 

Intuicijai trukdo atitolimas nuo gamtos. Žmogus yra gamtos dalis ir geriausiai jaučiasi jos apsuptyje. Deja, šiuolaikinis žmogus vis mažiau laiko skiria laikui gamtoje, vaikščiojimui basomis, maudynėms natūraliuose vandens telkiniuose. Toldami nuo gamtos, tolstame ir nuo instinktų, mažiau pasitikime juslėmis, tarp jų ir intuicija.

 

Viena kliūčių išgristi intuiciją – informacinis triukšmas. Gyvename laikotarpiu, kai nuolat mus pasiekia milžiniški kiekiai informacijos, smegenys dirba padidintu režimu, yra pervargusios ir prasčiau įsisavina bei sistemina informaciją pasąmoniniu lygiu. Ieškodami atsakymo į rūpimą klausimą galime jo taip ir negauti arba nepastebėti, nepajusti, nes nuolat esame atakuojami informacijos iš aplinkos.

 

Nepasitikėjimas savimi, savo išmintimi ir intuicija yra vienas pagrindinių dalykų, trukdančių pajusti, išgirsti, pamatyti intuicijos siunčiamus ženklus. Tai lemia, kad patarimų ieškome kitur, ignoruodami vidinius pojūčius.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Tinklaraščio „Taika su maistu“ autorė, mokymų apie intuityvų valgymą lektorė Ingrida Augutė

 

Kokia yra intuityvaus valgymo esmė, pagrindiniai principai?

 

Tai programa, padedanti sujungti protą ir kūną, kviečianti valgyti pagal alkio ir sotumo pojūčius, kviečia valgyti skanų maistą nieko neribojant (nebent yra medicininių kontraindikacijų). Intuityvus valgymas neturi konkrečių taisyklių, todėl daliai žmonių yra nepatrauklus, nes dietos turi griežtas taisykles, ko ir kiek galima suvalgyti, kaip skaičiuoti kalorijas – tarsi paprasčiau sekti, įsistatyti save į kažkokius rėmus. Intuityvus valgymas grįstas asmeniniu pajautimu: koks maistas man skanus, kiek jo noriu suvalgyti, kada išalkstu ir pasisotinu. Tokios mitybos esmė – pagarba alkiui ir sotumui bei gebėjimas skaityti biologinius ženklus. Dažniausia priežastis, kodėl turėtume valgyti, yra biologinė (alkis), tačiau nieko tokio kartais suvalgyti ir dėl emocinio pasitenkinimo. Intuityviai maitinantis galima valgyti absoliučiai viską be jokių sąlygų ir tai išvaduoja nuo uždrausto vaisiaus troškimo. Atrodo, turėdamas tokią laisvę pulsi valgyti bulvių traškučius, bandeles ir kt., bet iš tiesų kai gali leisti sau valgyti viską, nelieka padidėjusio potraukio tam tikriems produktams. Žinoma, tai nenutinka per naktį, įvyksta ilgainiui, auginant sąmoningumą. Taip pat norint, kad intuityvus valgymas veiktų, svarbu mokytis tvarkytis su emocijomis be maisto.

 

Kas pasikeičia pradėjus maitintis intuityviai?

 

Dažnai iš klientų girdžiu, kad nelieka įkyrių minčių „ką valgau“, „su kuo valgau“, „kaip atrodau“ ir pan. Žinoma, ugdant sąmoningumą įvairių pamąstymų kyla daugiau, tačiau tos mintys nėra įkyrios ar negatyvios. Žmonės su sutrikusiu valgymu pažymi, kad didžiąją dalį minčių užima maistas ir kūnas, o tai labai vargina, todėl pradėjus maitintis intuityviai ir išsilaisvinus nuo tų minčių pajuntamas palengvėjimas. Žmogus jaučiasi ir fiziškai, ir psichologiškai laisvesnis, gali savęs nebevaržyti. Neseniai viena klientė pasidalino džiaugsmu, kad pagaliau gali ramiai nueiti į parduotuvę ir praeiti pro lentynas, kurių anksčiau vengdavo, nes bijodavo prisipirkti šlamšto. Tas laisvės pojūtis, kad mintys apie blogą ir gerą maistą nebevargina, yra ypatingas. Ir tai duoda stiprų impulsą laisvinti ir kitas sritis, laisvinti gyvenimą.

 

Autorius Laima Samulė