Pirmą kartą apie parvovirusinę infekciją prabilta prieš 50 metų. Šiandien ją pažįsta daugelis tėvų, nes tai dažna infekcija tarp vaikų. Jeigu dar neteko su ja susidurti, pravartu sužinoti apie šią ligą ir kaip ją atpažinti.

 

Kas tai?Human,Parvovirus,B19,Test,Tube,With,Blood,Sample,In,Infection

 

Parvovirusai – vieni mažiausių DNR turinčių virusų, galinčių užkrėsti žinduolius. Iš čia ir kilęs jų pavadinimas, mat parvus išvertus iš lotynų kalbos reiškia „mažas“. Žmonėms patogeniškas tik vienas parvovirusas – B19. Būtent jis sukelia parvovirusinę infekciją. Pirmą kartą apie šį virusą sužinota 1974 m. tiriant hepatito B antigenus serume. B19 yra vienos DNR grandinės virusas, neturintis lipidinio sluoksnio, todėl itin atsparus įprastoms virusų naikinimo priemonėms, įskaitant dezinfekciją. Parvovirusine infekcija įprastai serga 3–15 m. vaikai, nors infekcijos atvejų pasitaiko ir tarp suaugusiųjų. Kartą persirgus parvovirusine infekcija, įgyjamas imunitetas visam gyvenimui.

 

Būdingi simptomai

 

Maždaug 20–25 % parvovirusinės infekcijos atvejų praeina be simptomų. Kitais atvejais ligą galima atpažinti pagal specifinį bėrimą veido zonoje: parausta skruostai, paskui atsiranda skausmingų rožinių papulių, dėmelių, odos niežulys. Vėliau bėrimas išplinta po visą kūną, daugiausia ant galūnių, liemens. Išlieka iki trijų savaičių, gali tai išnykti, tai vėl atsirasti. Tiesa, šis simptomas būdingas tik vaikams, suaugusiesiems įprastai bėrimų nebūna. Taip pat gali pakilti neaukšta temperatūra – dar iki bėrimų radimosi. Kartais juntami į lengvą peršalimą panašūs požymiai: gerklės, galvos skausmas, silpnumas, sloga. Vaikams pasitaiko ir virškinimo sutrikimų: pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas. Suaugusiuosius gali varginti sąnarių skausmai.

 

Klastinga liga

 

Daugiausia parvovirusinės infekcijos atvejų fiksuojama žiemą ir pavasarį, bet pavienių gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku. Įprastai kas 3–4 metus fiksuojami ligos protrūkiai. Parvovirusinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, taip pat perduodama per kraują, motinos vaisiui per placentą. Parvovirusinė infekcija klastinga tuo, kad užkrėsti kitus galima dar nežinant, jog sergi pats – užkrėtimas įmanomas maždaug likus 10 dienų iki atsirandant pirmiesiems bėrimams. Šiems išryškėjus virusas nebeplatinamas.

 

Gydymo galimybės

 

Specifinio parvovirusinės infekcijos gydymo nėra, įprastai taikomas tik simptominis – karščiavimui mažinti, niežuliui slopinti. Dažniausiai vaikai praserga lengva ligos forma, infekcija praeina savaime, be komplikacijų. Jeigu pacientui diagnozuotas imuniteto nepakankamumas, gali būti skiriamos specifinių antikūnų infuzijos. Nustačius, kad organizme stipriai sumažėjo hemoglobino, gali prireikti kraujo perpylimo. Kartais tai atliekama dar gimdoje esančiam vaisiui. Visgi tokie sudėtingi atvejai pasitaiko retai, vaikams komplikacijos retos. Jos dažniau užklumpa suaugusiuosius – galimi sąnarių (ypač riešų, čiurnų, kelių) pažeidimai, lėtiniai skausmai, tinimai. Tai gali tęstis mėnesius ar net metus. Su šia problema dažniau susiduria moterys nei vyrai. Beje, parvovirusinė infekcija pavojinga laukiantis, nes jei motina neturi antigenų prieš šį virusą, jį gali perduoti vaisiui (taip nutinka apie 30 % atvejų). Tuomet jam gali išsivystyti įgimta anemija, vandenligė, hepatitas, širdies raumens uždegimas ar nepakankamumas, net ištikti mirtis (5–10 % visų atvejų). Pavojingiausia, kai vaisius užkrečiamas iki 20 gestacinio amžiaus savaitės.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Vakcinos nuo parvovirusinės infekcijos nėra. Rekomenduojama laikytis bendrų higienos normų ir įprastų prevencinių priemonių: vengti bendravimo su sergančiuoju, dažnai plauti rankas, paisyti čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, reguliariai vėdinti patalpas, valyti paviršius. Ypač atsargios turėtų būti nėščios moterys. Gera žinia ta, kad kartą persirgus šia liga įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Beje, kai jau atsiranda bėrimas, sergantysis neprivalo izoliuotis namuose, jeigu gerai jaučiasi, vaikas netgi gali eiti į darželį ar mokyklą, nes šioje ligos stadijoje viruso nebeplatina.

 

Įdomu

 
  • Parvovirusine infekcija užsikrečia 1–5 % besilaukiančių moterų.
  • Civilizuotose valstybėse 2–10 % vaikų iki 5 metų yra persirgę šia liga.
  • Žmogus parvovirusine infekcija užsikrėsti nuo gyvūnų negali, kaip ir pats jų užkrėsti. Gyvūnai serga kitos viruso atmainos sukeltomis ligomis.
  • Užsikrėtus simptomai atsiranda po 4–14 dienų. Net nejaučiant simptomų įmanoma užkrėsti kitus.
  • XX a. pabaigoje mokslininkai buvo sukūrę potencialią vakciną nuo parvovirusinės infekcijos. Deja, ji nepraėjo klinikinių tyrimų.

 

Autorius Jūratė Survilė