Žmogaus smegenys unikalios. Jos ne tik geba prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, bet ir įvaldyti sudėtingiausius įgūdžius. Visgi smegenys puikiai veikia tik tuo atveju, jei neaptingsta ir kasdien susiduria su nauja informacija, anksčiau niekada nespręstomis užduotimis bei nuolat įsimena kažką dar negirdėto. Tuomet jos formuoja naujas nervines jungtis, leidžiančias ne tik išsaugoti atmintį iki pat senatvės, bet ir pagerinti kognityvinius gebėjimus.

 

protas

Miegas ir maistas

 

Kognityviniai įgūdžiai visų pirma įgalina greitai ir sklandžiai įsisavinti informaciją. Kitaip tariant, išlaikyti dėmesį, atsiminti, tinkamai reaguoti į išorinius dirgiklius. O norint šiuos gebėjimus pagerinti, pirmiausia reikia pasirūpinti fizine būkle. Juk smegenys yra organizmo dalis, tad jos negali sklandžiai veikti, jeigu joms trūksta deguonies, energijos, poilsio ar mikroelementų bei vitaminų. Itin smegenis žaloja miego trūkumas. Mat būtent miego metu surūšiuojama per dieną gauta informacija, kai kurios žinios įrašomos į atmintį, o ne tokios svarbios suarchyvuojamos pasąmonėje. Tai, kad stokojant kokybiško poilsio pirmiausia nukenčia atmintis, rodo ir moksliniai tyrimai. JAV atliktame tyrime analizuotas miego poveikis keturiasdešimčiai 10–14 m. vaikų. Viena vaikų grupė buvo mokoma atlikti atminties testus vakare – kitą rytą, po nakties miego, tikrinti jų rezultatai. Kita grupė mokyta ir testuota tą pačią dieną, tarp pamokų ir testavimo neįterpiant nakties miego. Vaikai, kuriems tarp pamokų ir testavimo leido pamiegoti, atminties testus atliko 20 % geriau. Kitas tyrimas parodė, kad naktinėje pamainoje dirbančios slaugytojos padarė daugiau matematinių klaidų ir kad 68 % jų atminties testų rezultatai buvo prastesni, lyginant su slaugytojomis, dirbusiomis dieninėje pamainoje. Siekiant užtikrinti optimalią organizmo būklę, sveikatos specialistai rekomenduoja suaugusiems žmonėms kiekvieną naktį miegoti 7–9 val.

 

Net gerai pailsėjusioms smegenims reikia maisto ir energijos. Ir ši energija turi būti išgaunama ne iš bet kokių kalorijų, pvz., greitojo maisto restoranų patiekalų, o iš kokybiškų produktų. Praktikuojantis psichiatras, profesorius ir knygos „50 lapinių kopūstų atspalvių“ autorius Drew Ramsey 2016 m. Amerikos psichiatrų asociacijos metinėje sueigoje paskelbė, kad kartu su kolegomis parengė moksliniais įrodymais pagrįstą smegenų maisto skalę. Joje svarbiausias pozicijas užima nesočiosios riebalų rūgštys omega-3, magnis, kalcis, cinkas, geležis, ląsteliena, vitaminai B1, B9, B12, D ir E. Smegenims taip pat reikia kokybiškų baltymų ir šiek tiek cukraus. Visų šių vertingų medžiagų yra šviežiose daržovėse, riebioje žuvyje, liesoje mėsoje ir vaisiuose.

 

Smegenims ne mažiau svarbi fizinė mankšta. Sportuojant organizmas išskiria tam tikrus hormonus, kurie, kaip aiškėja, padeda ugdyti atmintį, greitina mąstymą. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, pasižymintys didesniu fiziniu aktyvumu ir geresniais motoriniais įgūdžiais, geriau ir mokosi. Vaikščiojimas ir bėgimas, mokslininkų teigimu, ne tik skatina neuronų jungčių kūrimą smegenų srityse, kurios atsako už atmintį ir mokymąsi, bet ir šį nepaprastai svarbų organą padeda geriau aprūpinti deguonimi. Nors smegenys sudaro tik 2 % kūno audinių, jos sunaudoja net 20 % kūno turimų atsargų. Tad trūkstant deguonies jos pirmosios pajunta jo stygių.

 

Proto gimnastika

 

Jeigu smegenys negauna to, ko joms labiausiai reikia – maisto ir miego, rizika susirgti Alzheimeriu ir Parkinsonu išauga kone dvigubai. Visgi nevalia smegenų tik lepinti. Mat tinginiaudamos jos apsnūsta ir pradeda veikti automatiniu režimu. O kai taip nutinka, žmogus lėčiau ir vangiau sprendžia uždavinius, sunkiau priima sprendimus ir jaučiasi apatiškas. Ilgainiui kai kurie smegenų centrai ir neuronų jungtys nustoja veikusios. O jas iš naujo aktyvuoti gali būti sunku, kartais net neįmanoma. Visgi neuromokslininkai teigia, kad smegenyse gali atsirasti naujų neuronų. Eksperimentai su graužikais parodė, kad į narvelį įdėjus naują objektą, laboratorinių žiurkių smegenyse atsiranda naujas neuronas, kuris tūkstančiais jungčių tuoj pat prisijungia prie greta esančių. Tas pats galioja ir žmogui. Pasirodo, smegenis galima treniruoti lyg raumenis:

 
  • Kognityvinius gebėjimus ir atmintį galima lavinti užsiimant intelektualinėmis veiklomis, pvz., muzikos klausymu, kryžiažodžių ar galvosūkių sprendimu. Visgi tai protą veikia nežymiai. Kur kas veiksmingesnės bet kokios naujos ir aktyvios patirtys. Tai gali būti mokymasis groti muzikos instrumentu, užsienio kalbos įgūdžių lavinimas, meninė veikla – tapyba, rašymas ir kt.
 
  • Smegenis lavina ir kiek neįprasti pratimai, pvz., nedominuojančios rankos naudojimas kasdienėje veikloje. Tai reiškia, kad dešiniarankiai piešti ar spalvinti turėtų kaire ranka, ir atvirkščiai. Smegenis aktyviau dirbti skatina net arbatos ar kavos maišymas nedominuojančia ranka. Toks paprastas judesys protui atrodo kaip iššūkis, tad joms tenka formuoti naujas neuronų jungtis, kad jį įveiktų.
 
  • Visi pojūčiai tiesiogiai susiję su aktyvia smegenų veikla. O kvapai užima ypatingą vietą. Mat jie paprastai ir greitai susiejami su atsiminimais. Tad norint sustiprinti atmintį, pravartu pauostyti aplink esančius, dar geriau – visiškai naujus, aromatus. Tai gali būti kavos pupelės, prieskoniai, įvairios žolelės ir eteriniai aliejai. Beje, citrusinių vaisių aromatai gerina koncentraciją. Tad pravartu jų įkvėpti ryte.
 
  • Rutina ir pasikartojantys kasdieniai veiksmai leidžia smegenims tausoti energiją. Ir tai kartais labai naudinga. Visgi norint smegenis išjudinti, derėtų kasdien bent keletą buities darbų ar įprastų veiksmų atlikti kitaip, pvz., į darbą keliauti vis kitu maršrutu. Rytais, užuot įjungus televizorių, klausytis radijo arba pusryčius pavalgyti prieš einant į dušą. Kiekviena smulkmena verčia smegenis apdoroti naują informaciją, o kai tai vyksta, auga smegenų „raumenys“.
 
  • Smegenims patinka svajoti. O užsiimdamos šia malonia veikla jos dar ir lavinasi. JAV atlikti tyrimai atskleidė, kad asmenims, kurie turi tikslų, planuoja savo ateitį ar bent leidžia sau kasdien įsivaizduoti geresnį gyvenimą, net 50 % mažiau rizikuoja susirgti Alzheimeriu. O geriausiai prieš smegenų ligas atsilaiko tie, kurie naudoja vizualizacijas.
 

Smegenims itin naudingas sąmoningas dėmesingumas (mindfulness). Tai tokia proto būsena, kai dėmesys sutelkiamas į dabartinę situaciją, išlaikant aplinkos ir jausmų suvokimą. Sąmoningas dėmesingumas naudojamas meditacijoje, tačiau nėra jos sinonimas. Tyrimai rodo, kad sąmoningas dėmesingumas veiksmingai mažina stresą ir gerina koncentraciją bei atmintį. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 293 psichologijos studentai, parodė, kad tų jaunuolių, kurie mokėsi sąmoningo dėmesingumo, kognityviniai ir atminties rodikliai pagerėjo, lyginant su tais studentais, kurie šios praktikos netaikė.