Lietuvos gyventojų nerimo indeksas atskleidė, kad 2020–2024 m. visų amžiaus grupių lietuviai dėl ateities nerimavo ir baiminosi kaip niekada anksčiau. Iš pradžių vargino nerimas dėl grėsmių sveikatai, tuomet prisidėjo karo grėsmė, galiausiai nerimo šaltiniu tapo sparčiai augančios kainos. Nors jausti šį išgyvenimą normalu, visgi psichologai tikina, kad užsitęsęs nerimas daro reikšmingą įtaką psichikos ir fizinei sveikatai. Tad svarbu kasdien skirti laiko nerimui valdyti.

 

Lietuviška nerimo kreivė kyla į viršųPensive,Thoughtful,Middle,Aged,Lady,Looking,Away,Sit,Alone,At

 

Pagrindiniu nerimo šaltiniu lietuviai įvardija karo grėsmę, rodo „Havas Group“ ir „Norstat LT“ atliktas gyventojų elgsenos tyrimas. Karo grėsmę įžvelgia 60 % gyventojų – tai 6 % punktais daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai nerimą dėl Lietuvos saugumo įvardijo 54 % apklaustųjų. Padidėjusį nerimą galėjo lemti ne tik tebesitęsiantis karas Ukrainoje, bet ir neramumai Izraelyje. Galiausiai įtakos turi neseniai vokiečių žvalgybos paskelbti duomenys, apie tai, jog vos po šešerių metų Rusija gali būti pasirengusi smogti kuriai nors NATO šaliai. Žiniasklaidai nuolat kartojant perspėjimus ir raginimus ruoštis, nejausti nerimo tampa beveik neįmanoma. Visgi šį rudenį dar vienu reikšmingu nerimo šaltiniu tapo sparčiai augančios kainos. Lietuvoje kainų augimas visus metus buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Natūralu, kad žmonės labiausiai jų gerovei kenkiančiu reiškiniu naujausių apklausų metu vadino infliaciją. Tačiau dabar padėtis rinkoje pamažu keičiasi. Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad vasaros pradžioje, lyginant su tokiu pat laikotarpiu pernai, vidutinė metinė infliacija siekė 1 %. Visgi kol tą pagėrėjimą pajus mažiausias pajamas gaunantys lietuviai, tarp kurių nemažai senjorų, gerokai užtruks. Net stabilizuojantis infliacijai nerimauti labiau linksta tie, kurie neturi santaupų. O šalyje tokių yra nemažai. 58 % žmonių teigia, kad negaudami įprastų pajamų galėtų pragyventi ne ilgiau kaip iki pusės metų, ilgesnį laiką – 19 %, likusieji visai neturėtų pragyvenimo lėšų, jei netektų darbo, pensijų ar socialinių išmokų. Kita vertus, tai vis tiek geriausias rodiklis Baltijos regione – tik 15 % estų ir latvių iš savo santaupų galėtų gyventi ilgiau kaip pusmetį. Tačiau, skirtingai nei kaimyninėse šalyse, lietuviai linkę mažiau kliautis aplinkinių ar oficialių institucijų pagalba. Ir ne tik mažindami tiesiogines grėsmes, pavyzdžiui, kreipdamiesi pagalbos į nevyriausybines organizacijas dėl pagalbos maistu ar teikiant socialines paslaugas, bet ir kovodami su kasdien kamuojančiu nerimu.

 

Kaip suvaldyti nerimą?

 

Psichologai patikina, kad pirmas žingsnis nerimo valdymo ir geresnės savijautos link visada yra gebėjimas įvardinti šį jausmą. Visgi ne visada tai padaryti lengva. Įprastas nerimas susijęs su vadinamąja kūno kovos arba pasitraukimo reakcija, kuri kyla nepatogiose, nors realios grėsmės nekeliančiose situacijose. Tokio tipo nerimas daugeliui įprastas ir gali būti naudingas, nes padeda išlikti susikaupusiems ir motyvuotiems. Probleminis nerimas pasireiškia stipriau: jis gali būti neracionalus arba lėtinis. Žmogus, kenčiantis nuo probleminio nerimo, sielvartauja labiau nei įprasta, neretai sutrinka atmintis ir gebėjimas susikoncentruoti, vengia žmonių ar tam tikrų objektų, vietų, net patiria panikos priepuolių. Pagalbą teikiantys socialiniai darbuotojai pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės, patirdami abiejų rūšių nerimą, dažniau įvardija iškylančius fizinius arba emocinius nerimo simptomus: irzlumą, jautrumą, galvos skausmus, raumenų įtampą, pykinimą, virškinimo problemas ar pagreitėjusį širdies ritmą. Jaučiant tokią „puokštę“ simptomų iš tiesų derėtų imtis priemonių ne tik juos nuslopinti, bet ir kontroliuoti nerimo pasireiškimą kasdienybėje. Tai padaryti padeda paprasti dalykai:

 
  •  Sveikatos būklę atitinkantis fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas padeda atsipalaiduoti ir kuriam laikui atsiriboti nuo nerimastingų minčių. Todėl fizinio aktyvumo tikrai neturėtų pamiršti ir senjorai. Tik svarbu suprasti, kad fizinė veikla kiekvienam yra skirtinga. Tai ne tik svarmenų kilnojimas sporto klube. Geriausia ir naudingiausia veikla kiekvienos amžiaus grupės žmonėms – išėjimas pasivaikščioti. Todėl senjorams patariama daugiau laiko praleisti lėtai žingsniuojant gryname ore. Tai jie gali daryti tiek vieni, tiek su kompanija. Kitas būdas – mankštos namuose. Tik prieš tai vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, jeigu kamuoja lėtinės ligos.
  •  Rutinos išsaugojimas. Neretai rutinos trūkumas arba jos iširimas tampa nerimo šaltiniu. Ypač kai paskelbiama kokia nors įtampą kelianti naujiena arba nutinka sukrečianti nelaimė. Tuomet išlaikyti stabilų ritmą tampa ypač svarbu. Mat rutinos laikymasis suteikia dienai nuspėjamumo. Senjorai gali išbandyti kasdienius arba savaitinius rutinos veiksmus. Pavyzdžiui, kiekvieną pirmadienį galima eiti apsipirkti, o kiekvieną trečiadienį susitikti su bendraminčiais senjorais, artimaisiais arba dalyvauti veiklose. Į kasdienę rutiną galima įtraukti pusryčių, pietų ir vakarienės valgymą konkrečiomis valandomis arba kiekvieną vakarą paskambinti artimajam ir eiti miegoti tuo pačiu metu.
  •  Užsiėmimas hobiu. Visų amžiaus grupių asmenims, taip pat ir senjorams itin svarbu neapleisti mėgstamų veiklų. Hobiai padeda atsipalaiduoti ir susikoncentruoti į konkrečią veiklą, taip nuraminant mintis. Nesvarbu, kokia veikla tai būtų: romanų skaitymas, kryžiažodžių sprendimas, rankdarbiai ar sodininkystė. Maloni laisvalaikio veikla visada gelbsti atitrūkstant nuo nerimo ir pailsint nuo spartaus naujienų srauto.
  •  TV žiūrėjimo ir naujienų sekimo laiko ribojimas. Sekti naujienas apie dabartinę situaciją pasaulyje ir Lietuvoje labai svarbu. Tačiau nuolatinis susikoncentravimas į tai gali išprovokuoti stipresnį nerimą senjorams. Tad psichikos sveikatos specialistai pataria naujienas reguliariai tikrinti tik vieną ar du kartus per dieną, nuo šių įvykių atsiriboti vakarais, prieš einant miegoti.
  •  Raminantys ir subalansuoti pokalbiai. Nerimauti natūralu, o nerimas, kaip ir daugelis kitų sunkių jausmų, sumažėja tuomet, kai juo pasidalinama. Tiesa, psichologai ragina tai daryti tinkamai. Tai reiškia nuoširdžiai, bet ribotai. Prieš pradedant pokalbį apie nerimą keliančius dalykus verta surikiuosi mintis ir joms išsakyti skirti 15–20 min. pokalbio. Likusią pokalbio dalį skirti maloniems dalykams aptarti. Pasikalbėti apie nerimą ir džiaugsmą galima su artimaisiais, su „Sidabrinės linijos“ pašnekovais. („Sidabrinė linija“ – nemokami draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba telefonu vyresnio amžiaus žmonėms. Pokalbiai nemokami, saugūs ir paprastai pasiekiami telefonu 8 800 800 20, 8–22 val. darbo dienomis ir 11–19 val. savaitgaliais bei švenčių dienomis.)
  •  Kreiptis pagalbos. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas Lietuvos gyventojas turi teisę būti prirašytas prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio psichikos sveikatos centro. Įprastai tai psichikos sveikatos centras gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs gauti šeimos medicinos paslaugas. Jeigu šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga psichikos sveikatos centro neturi, savo pacientams ji turi suteikti galimybę šias paslaugas gauti kitame psichikos sveikatos centre. Tačiau visi pacientai, jei pageidauja, gali rinktis bet kurį psichikos sveikatos centrą savo teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje ir jame prisirašyti. Šiuo metu Lietuvoje yra per 100 tokių psichikos sveikatos centrų.
 

Jeigu norite papasakoti apie savo nerimo valdymo būdus, parašykite mums laišką el. paštu: egle.s@priekavos.lt

   

Sekite naujienas mūsų soc. tinkle https://www.facebook.com/priekavoszurnalas 

 

Vienatvę įveikti kartu lengviau!

 

Projektą „Vienatvės priešnuodžiai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas (5000 Eur)

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė

 

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR