Žarnyno funkcionavimą netinkamais kasdieniais įpročiais apsunkiname patys. Sutrikusi jo veikla lemia sunkesnius negalavimus, o daugybė skirtingų ligų prasideda nuo nesuvirškinto maisto. Tad kaip palengvinti sudėtingą žarnyno gyvenimą? 

 

zarnynas

Virškinimo sistemos ypatumai

 

Žarnynas ypač glaudžiai susijęs su virškinimu. Kuo sklandesnis virškinimas, tuo mažiau problemų ir su žarnynu. Jei dažnai vargina skrandžio skausmai, pirmiausia susitvarkykite su šia problema, nes jeigu patirsite skrandžio negalavimų, neišvengsite jų ir su žarnynu.

 

Norint, kad virškinimas būtų sklandus, visada prisiminkite, kad maistą privalu gerai sukramtyti. Niekada nevalgykite paskubomis, rydami dideliais kąsniais, nes maistas nebus gerai suvirškintas. Jeigu žarnynas jautresnis, ypač kentėsite dėl nesuvirškinto sunkaus maisto, pavyzdžiui, mėsos. Nevisiškai, iki aminorūgščių nesuvirškintas maistas pradeda pūti žarnyne. Tačiau prasidėjus šiam nemaloniam procesui žarnynas dėl to nekaltas – didžiausi to kaltininkai yra skubus valgymas bei prastai veikiantis skrandis. Dėl prasto virškinimo apsunksta ir kepenų bei inkstų darbas.

 

Streso įtaka

 

Virškinimo sutrikimus dažnai lemia patiriamas stresas. Tiems, kurie pernelyg jautrūs, išgyvena dėl kiekvienos smulkmenos, rekomenduojama sumažinti nerimo lygį. Šiuo atveju gelbsti kartaus skonio produktai. Dvi savaites gerkite pelynų arbatą – pagerės virškinimas, išsivalys kepenys, taps ramiau. Naudinga kasdien atlikti raminančiai veikiančių kvėpavimo pratimų. Giliai pakvėpavę jau po kelių minučių atpalaiduosite parasimpatinę sistemą, o tada geriau veiks ir virškinimas. Tokiems jautruoliams taip pat patariama bent trečdalį dienos pabūti visiškoje tyloje, geriausia – gamtoje ir be žmonių. Prieš miegą naudinga stebėti besileidžiančią saulę. Jokiu būdu nespoksoti į išmaniuosius ekranus, skleidžiančius mėlyną šviesą, nes dirgina bei neigiamai veikia nervų sistemą.

 

Kaip pagerinti virškinimą

 

Gastroenterologų teigimu, virškinimo sutrikimai – netinkamų įpročių atspindys. Susirūpinti virškinimu reikėtų pajutus skrandžio skausmus, pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą – tai dažniausiai pasitaikantys sutrikusio virškinimo simptomai. Kiekvienam maitintis reikėtų taip, kad maistas būtų visiškai suvirškintas ir įsisavintas. Nesuvirškintas maistas tampa toksinais, o jie sukelia ligas. Kur kraujas nuneša toksinus, ten ir vystosi liga. Žinoma, labiausiai kenčia silpniausi organai. Žarnyne besikaupiantys toksinai sukelia įvairias ligas. Dėl to svarbu rūpintis tinkama mityba. Toksinų susidaro ir valgant tuomet, kai anksčiau suvalgytas maistas dar nesuvirškintas. Maisto skaidymas ir virškinimas prasideda jau burnoje. Kiekvieną kąsnį reikėtų kramtyti apie 30 kartų. Virškinimą skatina tokie prieskoniai kaip kuminai, kalendros, kmynai, cinamonas, ciberžolė. Kartą per savaitę naudinga atlikti masažą su aliejumi, o kasdien sukamaisiais judesiais sveika pamasažuoti pilvo sritį.

 

Ką valgyti?

 

Žarnyno sveikata labiausiai susijusi su tinkama mityba. Storosios žarnos sveikatai labai svarbu, kad organizmas būtų aprūpintas maistinėmis skaidulomis. Per dieną reikėtų jų suvartoti apie 30 g. Jos padeda daugintis gerosioms bakterijoms, o tai žarnynui gyvybiškai reikalinga. Tačiau skaidulų per daug irgi nesveika, nes sutriks žarnyno veikla.

 

Į maistą įmaišykite įvairių sėklų. Maistinių skaidulų gausu vaisiuose, daržovėse, ankštiniuose augaluose. Saikingai vartokite riešutų, prisiminkite, kad jie sunkiau virškinami. Itin daug antioksidantų turi daržovės. Vartodami apie 30 skirtingų rūšių augalinius produktus gausite daug reikalingų virškinimo sistemai bei žarnynui medžiagų. Ruošiant mėsos patiekalus, pravartu į juos įmaišyti lęšių. Ir naudinga, ir skanu.

 

Turint problemų su virškinimu svarbu vartoti prebiotikų bei probiotikų. Beje, gerąsias bakterijas iškart nužudo antibiotikai, todėl po jų kurso būtina ilgesnį laiką vartoti gerųjų bakterijų. Jeigu žarnyne vyksta puvimo procesai, gerosios bakterijos sunaikinamos. Puvimo bakterijas užmuša rauginti produktai.

 

Kokio maisto vengti? 

 

Jeigu retsykiais iškyla problemų su virškinimu bei žarnynu, turėtumėte vengti tam tikro valgio. Visiškai atsisakykite rūkytų gaminių, perdirbto, riebaus maisto, ribokite patiekalus iš baltų miltų. Kepinius palikite tik šventėms, ypatingoms progoms. Net jeigu esate labai užimti, visiškai atsisakykite greitojo maisto. Tai didžiausias žarnyno mikrofloros priešas, nes jame gausu pridėtinių medžiagų. Toks absoliučiai bevertis maistas kenkia žarnyno mikroflorai, bakterijos išskiria žalingų cheminių medžiagų, dėl ko maitinantis greituoju maistu sparčiai auga svoris. Ūmiu atveju, kai sutrinka žarnyno veikla, svarbiausia – atkurti jo mikroflorą. Jeigu skrandis prastai virškina, valgykite ne žalią, bet troškintą maistą. Patariama kurį laiką maitintis veganiškai. Tuomet organizmas vėl pradės gerai virškinti, pagerės žarnyno veikla. Vien tinkama mityba galima išgydyti Krono ligą, opinį kolitą. Tik ligų patys savarankiškai negydykite – dėl labiausiai tinkamos mitybos ir gyvenimo būdo tarkitės su gyvensenos specialistais.

 

Dienos režimas

 

Sklandžiai žarnyno veiklai labai svarbus nekintantis dienos režimas – įpraskite keltis ir valgyti panašiu metu. Rytą pradėkite išgėrę šilto vandens su citrina – nevargins virškinimo ir žarnyno problemos, rūgštis padės valytis kepenims. Atsigėrę vandens palaukite apie valandą ir tik tada valgykite. Per tą laiką valysis kepenys, žarnynas pasiruoš sklandžiam dienos darbui. Išgėrę vandens išsiugdykite įprotį pasportuoti – suaktyvinsite žarnyną. Tuomet būtų gerai ir pasituštinti. Judėjimas geram žarnyno darbui – būtinas! O dieną, jeigu tenka dirbti sėdimą darbą, turėdami laisvesnę akimirką, irgi pajudėkite, net biuro kėdėje galite pasisukioti į šonus. Vakare įsijungę televizorių irgi nesėdėkite sustingę, bet atlikite lengvą mankštelę, ypač tiks ramūs tempimo pratimai.

 

Verta žinoti!

 

Su amžiumi padaugėja tiek virškinimo problemų, tiek daugiau vargo su žarnynu. Todėl natūralu, kad kyla daugiau ir kitų sveikatos negalavimų, nes juk daugeliui ligų įtakos turi nesveikas žarnynas. Be to, senstant organizmas praranda gebėjimą atkurti pažeistas ląsteles, todėl daugėja įvairių negalavimų. Su amžiumi kūnas išskiria mažiau seilių, todėl pirmasis virškinimo etapas tampa sunkesnis. Skrandis gamina mažiau rūgšties ir virškinimo fermentų, kurie be galo svarbūs. Senstant ima prastėti ir žarnyno motorinė funkcija, dažniau vargina vidurių užkietėjimas. Todėl bėgant metams reikėtų dar daugiau dėmesio skirti valgymui, atidžiau rinktis produktus, stengtis kasdien patirti kuo mažiau streso, o jaučiant įtampą – rasti veiksmingiausią būdą, kaip su ja susidoroti.

 

10 veiksmingų patarimų

 
  • Neslopinkite noro tuštintis. Susidėliokite dienotvarkę taip, kad galimėte bent kartą per dieną išsituštinti.
  • Nesistenkite mesti svorio iki minimumo sumažinę maisto kiekį, nes pradės varginti vidurių užkietėjimas.
  • Valgykite lėtai, gerai sukramtykite maistą.
  • Gerkite daugiau vandens. Geriausia – šilto su citrina.
  • Per dieną apie valandą skirkite aktyviam judėjimui.
  • Jei ilgą laiką vargina užkietėję viduriai, papildykite virškinimo fermentų atsargas. Tik nevartokite jų per ilgai.
  • Virškinimą skatina pankoliai, kmynai, kuminai, nes gerina virškinimo fermentų išsiskyrimą.
  • Žarnyną veiksmingai valo gysločių skaidulos.
  • Venkite klizmų ir laisvinamųjų vaistų. Šiuos vartokite tik išimtinais atvejais. Jei piktnaudžiausite jais, susigadinsite žarnyną.
  •  Rūpinkitės savo emocijomis. Virškinimą trikdo įkyrios mintys, per didelis susirūpinimas, ilgalaikis stresas.