Pastojus pamažu keistis pradeda visas moters organizmas, o pirmiausia pakinta hormonų koncentracija. Būtent dėl to daugelis moterų patiria keistokų pojūčių: nuo nepakantumo tam tikriems kvapams iki pakitusio skonio ir net intensyvaus pykinimo. Vienos šiuos neįprastus nėštumo požymius išgyvena lengviau, o kitoms gali prireikti medikų pagalbos. Tad koks jautrumo lygis laukiantis yra normalus, o kada sunerimti?

 

Nėščiųjų jautrumas kvapamsPregnant,Woman,Holds,Green,Sprout,Plant,Near,Her,Belly,As

 

Daugeliui būsimų mamų pažįstamas simptomas – jautrumas kvapams. Medikų teigimu, iš tiesų tai nėra tikrasis nėštumo požymis. Mokslininkų teigiu, ypač jautri uoslė besilaukiančiai moteriai nulemta genetiškai ir reikalinga tam, kad ji nesuvalgytų nešviežio maisto. Taip pat įrodyta, kad jau pačioje nėštumo pradžioje padidėja jautrumas tabako, alkoholio, kavos produktų ar net vaisių, daržovių kvapams. Nors tikslus pajautrėjusios uoslės mechanizmas nežinomas, siūloma keletas hipotezių, susijusių su padidėjusiu bendru jautrumu, kognityviniais mechanizmais ir hormonais (estrogenais). Pagal hormonų teoriją, padidėjusį jautrumą kvapams gali lemti estrogenų koncentracijos svyravimas. Tačiau kai kurie moksliniai straipsniai mini ir chorioninio gonadotropino hormono įtaką uoslės pokyčiams. Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2–3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Kartais rekomenduojama atsisakyti kvepalų ar stipriais aromatais pasižyminčios kosmetikos. Svarbu gerti užtektinai skysčių (1,5–2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada pravartu turėti užkandžių (džiūvėsių, javainių, jogurto, vaisių, daržovių ar riešutų). Nedidelis neišraiškingo skonio užkandis padeda atsikratyti susikoncentravimo į erzinantį kvapą. Įjautrintą nervų sistemą ir uoslę nuramina lėtas pasivaikščiojimas gryname ore. Itin svarbu gerai išvėdinti patalpas prieš miegą. Mat smegenys į kvapus reaguoja net ilsintis.

 

Kodėl norisi neįprastų produktų?

 

Prieš pastojant moters gimda būna nedidelio persiko dydžio, o prieš pat gimdymą jau pasiekia vidutinio arbūzo išmatavimus. Įsčiose augantis vaisius didėja ir organizmas persitvarko taip, kad padarytų jam vietos. Natūralu, kad labiausiai nukenčia virškinimo sistema, kuriai tenka stipriai susispausti. Dėl reikšmingų pokyčių atsiranda nemalonių simptomų – seilėtekis, pykinimas, vidurių užkietėjimas ar vidurių pūtimas. Kartais besilaukianti moteris nepajėgia suvirškinti anksčiau įprasta mitybos dalimi buvusių produktų arba stipriai pakinta skonio suvokimas. Tam įtakos turi ne tik virškinimo trakto pokyčiai, tačiau ir estrogenų lygis. Daugelis nėščiųjų junta skonio pokyčius I nėštumo trimestrą. Itin svarbus vaidmuo atitenka druskai, kurios poreikis laukiantis ypač padidėja. Būtent dėl šios priežasties normalu, jei moteris dažniau nori suvalgyti sūrių maisto produktų: silkės, lašinių ar kt. Taip pat dažnai pasireiškia padidėjęs jautrumas kartumui. Mediciniškai tokie pojūčiai aiškinami kaip apsauga nuo teratogeninių ir persileidimą sukeliančių veiksnių. Kitaip tariant, organizmas ginasi nuo galimų ar tikrų nuodų, ypač I trimestro metu, kai embrionas labiausiai pažeidžiamas. Tyrimai rodo, kad beveik 80 % moterų nėštumo pradžioje nori pasmaližiauti braškių ir arbūzų. Šie skoniai joms atrodo ryškūs ir malonūs. Beveik 60 % nėščiųjų pamėgsta gvazdikėlius. Tad mielai skanauja meduolių.

 

Gyvenimo kokybę gadinantis pykinimas

 

Kol vienos nėštukės užkandžiauja raugintais agurkėliais su šokoladu, kitas gali supykinti net nuo gurkšnelio vandens. Daugėja mokslinių įrodymų, kad rytinis pykinimas laukiantis susijęs su padidėjusiu estrogenų, gonadotropino ir progesterono kiekiu. Neseniai nustatyta, kad šį simptomą gali sukelti hormonas GDF15. Nors pirmą kartą dideli jo kiekiai aptikti nėščių moterų kraujo serume 2000 m., dabar mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad tokiam jautrumui įtakos turi du genai. Turinčios šį geną pastojusios patiria itin stiprų pykinimą. Maždaug 2 % atvejų arba 1 iš 50 nėštumų išsivysto sunkiausia rytinio pykinimo forma, vadinama užsitęsusiu nėščiųjų vėmimu. Jai esant gali tekti gydytis ligoninėje, jei ištinka dehidratacija, ima trūkti svarbių mikroelementų, vitaminų. Manoma, kad nėščiųjų pykinimą gali sukelti ir kraujospūdžio svyravimai, ypač sumažėjęs kraujospūdis. Taip pat pakitusi angliavandenių apykaita, kiti cheminiai ir fizikiniai pokyčiai moters organizme, kuriuos lemia nėštumas. Didesnė pykinimo rizika kyla toms, kurios serga vadinamąja jūros liga ar migrena. Pirmuosius pykinimo simptomus moterys gali pajusti jau pirmąją nėštumo savaitę. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4–12 savaitėmis. Apie 14–16 savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti, nes gimda spaudžia skrandį. Dažniausiai pykina rytais, bet tai gali tęstis ir visą dieną. Kamuojant pykinimui, medikai pataria valgyti nedideliais kiekiais ir tik lengvo maisto. Taip pat dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti sausą užkandį ir keltis lėtai, be staigių judesių. Būklei palengvinti galima gerti imbiero ar pipirmėčių arbatos.

 

Svarbu! Jeigu krinta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3–4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją. Vemiant 10 kartų ar daugiau per parą moteris guldoma į ligoninę.

 

Nenumalšinamas alkis ir itin jautri oda

 

Kitas nepatogumas, su kuriuo laukiantis tenka susidurti anksti (8 nėštumo savaitę), yra bendras silpnumas, nuovargis ir mieguistumas. Tai gana dažnas nėštumo požymis. Paprastai praeina prasidėjus II trimestrui. Šis silpnumas siejamas ne su pablogėjusia sveikata, o su kūno poreikiu prisitaikyti prie jame vykstančių didžiulių permainų. Moteris gali tapti mieguista, jai sunkiau susikaupti. Ir nuo to nėra jokių vaistų. Medikai pataria dažniau prigulti, mankštintis lėtai ir nekilnoti svorių. Savijautai pagerėjus ir jėgoms sugrįžus, galima vėl gyventi beveik įprastu ritmu. Beje, itin svarbu stebėti mitybą. Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Didėjančios organizmo sąnaudos gali pasireikšti didesniu alkiu. Visgi valgyti už du tikrai nereikia, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug – apie 15 % daugiau nei nesilaukiant. Daugiau energijos reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę. Rekomenduojama svorio prieaugį vertinti kiekvienai nėščiajai individualiai. Valgyti daugiau norisi ir dėl sustiprėjusių emocijų. Jos, beje, būdingos ne tik būsimoms mamoms, bet ir tėčiams. Nereikėtų stebėtis, jei vaiko tėvelis, laukdamas kūdikio, irgi priauga svorio – šis fenomenalus reiškinys, kai vyrui pasireiškia nėštumo simptomai, pastebimas visame pasaulyje. Laukiantis padidėja odos jautrumas. Ji jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų sąlytį. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.). Oda gali pleiskanoti, šerpetoti, rausti ar niežėti. Tad kaskart po dušo būtina drėkinti ir maitinti. Taip pat rinktis švelnesnius rankšluosčius.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė