Beveik visi tėvai susiduria su vaikų auklėjimo problemomis, kai šie įžengia į paauglystę. Bręstančios atžalos tampa nevaldomos ir bando įsitvirtinti visuomenėje nepriimtinais būdais, t. y. daro tai, kas draudžiama, tarkime, rūko, vartoja alkoholį, narkotikus ar pan. Tad kaip elgtis tėvams?

 

paaugliai

Kas keičiasi?

 

Neverta teisinti paauglių maišto, bet reikia žinoti, kad yra sveikas ir nesveikas maištas. Dažnai tėvai negeba toleruoti netgi natūralaus paauglystės protesto apraiškų, pavyzdžiui, savotiško aprangos stiliaus, niūraus žvilgsnio, atsisakymo leisti laisvalaikį su šeima, apkuisto kambario, ilgai trunkančių pokalbių telefonu ir pan., todėl baudžia ir kontroliuoja vaiką. Tačiau toks elgesys atžalą skatina maištauti destruktyviai.

 

Paaugliai labai sielvartauja, jeigu jaučiasi nesuprasti. Jų emocijos dažniausiai yra dvilypės – kamuoja prieštaringi išgyvenimai, susiję su tam tikrais žmonėmis ar įvykiais. Viena vertus jaunuolis trokšta, kad jo nekontroliuotų ir neglobotų, niekas nesikištų į jo gyvenimą, kita vertus – trokšta tiksliai žinoti, jog tėvai yra šalia ir jis bet kada gali iš jų sulaukti dėmesio bei šilumos.

 

Paauglystėje keičiasi elgesys. Žmogaus, kuris išgyvena šį tarpsnį, užduotis – atsiskirti nuo tėvų. T. y. jis nori elgtis taip, kad save ir kitus įtikintų, jog savarankiškai nusistato ribas, laikosi savo įsitikinimų, principų. Paaugliui svarbiausia – įrodyti, kad galvoja ir elgiasi kitaip nei tėvai. Šiuo laikotarpiu mama ir tėtis praranda autoritetą. Ir jei tėvai nežino, kaip tuo metu bendrauti su atžala, gali jai labai pakenkti.

 

Vienas didžiausių pokyčių – atsiranda didžiulių hormoninių ir fiziologinių pokyčių. Keičiasi kūnas, aktyvėja hormonų veikla, siautėja emocijų uraganas. Vaikas labai nori parodyti, kad jau suaugo. Jam atrodo, kad gali tai įrodyti rūkydamas, gerdamas ar vartodamas narkotikus.

 

Įprastai tėvams tokiomis akimirkomis atrodo, kad su atžala kažkas negerai, kad ji palūžo, todėl tempia pas psichologą. Labai svarbu, kad vaiko ir tėvų santykiai būtų grįsti pagarba, supratimu. Kartais paaugliai labai jautriai reaguoja į pastabas, todėl tiesmukai tėvams pasako tai, kas juos skaudina.

 

Reikėtų žinoti, kad kuo labiau atžala maištauja ir provokuoja artimuosius, tuo blogiau ji jaučiasi viduje. Suaugusieji turėtų tai suprasti ir pabandyti išsiaiškinti, kas sukelia tokių reakcijų.

 

Kodėl kartais paauglystė rami, o kartais – audringa?

 

Specialistai teigia, kad tai priklauso nuo to, kas nutiko vaiko gyvenime iki 7 m. Neišgyventos krizės, neišverktos ašaros, neišrėktas pyktis – visa tai paauglystėje išsiveržia tarsi ugnikalnis.

 

Geras tėvas yra ne tas, kurio elgesys idealus, o tas, kuris atsiprašo atžalos, pripažįsta, kad buvo neteisus. Labai svarbu, kad suaugusieji suprastų, kokių auklėjimo klaidų padarė. Pavykus tai padaryti, santykiai taps geresni.

 

Vaikai lengviau įveikia paauglystę, jei tėvai prieš šį etapą ir jo metu elgiasi išmintingai. Daug netikėtumų laukia gimdytojų, kurie iki tol nekreipė dėmesio į vaiką, jo poreikius, nesuteikė jam užtektinai meilės, rūpesčio, prieraišumo.

 

Yra jaunuolių, kurie nesipriešina namuose galiojančioms taisyklėms, tačiau tampa visiškai nevaldomi, kai patenka į studentišką aplinką. Kiti niekada nemaištauja, tačiau visą gyvenimą bando įrodyti savo vertę aplinkiniams.

 

7 naudingi patarimai

 

Tėvai turėtų žinoti, kaip reaguoti į siautėjančios atžalos elgesį paauglystėje. Štai keli naudingi patarimai:

 
  • Nekontroliuoti ir nebausti. Natūralu, kad tėvams neramu, nes jų atžalos daug pavojų tyko gana priešiškai nusiteikusiame pasaulyje. Jie baiminasi, kad ji gali prisivirti košės visam gyvenimui. Tačiau svarbu suprasti, kad situacija tik pablogėja, jeigu suaugusieji malšina maištą kontrole ir bausmėmis. Juk toks elgesys skatina priešintis
 
  • Nenuolaidžiauti. Dauguma gimdytojų mano, kad tik nuolaidžiaudami gali kontroliuoti paauglį. Tačiau reikėtų žinoti, kad nuolaidžiavimas neduoda naudos nei tėvams, nei vaikui.
 
  • Stengtis, kad žodžiai ir veiksmai būtų tiek griežti, tiek švelnūs. Tėvų švelnumas vaikui leidžia suprasti ir pajausti, kad yra besąlygiškai mylimas toks, koks yra. Griežtumo reikia, kad suaugusieji priimtų tvirtą sprendimą, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, o ne tam, kad priverstų kaip nors elgtis kitą.
 
  • Tikėti savo vaiku, šviesiąja jo puse, gebėjimu įveikti amžiui būdingus sunkumus ir problemas. Verta paaiškinti, jog klaidos – puiki galimybė ko nors išmokti, o mokytis niekada nevėlu. Svarbu, kad vaikas žinotų, jog tėvai jį labai myli ir dėl jo nerimauja. Paaugliui reikia žinoti, kad tėvai visada pasirengę jį išklausyti.
 
  • Rengti šeimos susirinkimus, kai tenka spręsti pagrindines problemas. Visi turėtų išsakyti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Jei atžala atsisako dalyvauti susitrinkime ir kalbėti, vadinasi, jos ir kitų šeimos narių santykiai ne visai geri. Kartais tokiu būdu problemų geriau nespręsti tol, kol nepavyks atkurti stipraus ryšio su paaugliu.
 
  • Paleisti situaciją, bet nenusišalinti ir netapti abejingam. Derėtų suprasti, kad šiame gyvenimo etape yra per vėlu kontroliuoti vaiką. Kuo dažniau bandoma tai daryti, tuo labiau jis vengia suaugusiųjų. Tik tada, kai gimdytojai atsisakys kontrolės ir įtikins paauglį, kad yra mylimas, sutvirtės santykiai ir pavyks daryti įtaką.
 
  • Susikoncentruoti į ilgalaikius auklėjimo rezultatus, o ne į trumpalaikę kontrolę. Maištas – paauglystės dalis, kurią galima pavadinti individualizacija. Individualizacija – jaunuolio bandymas išsiaiškinti, koks jis yra iš tikrųjų, kai yra atskirai nuo tėvų. Jam tai sužinoti bus sunku, jei nekils abejonių dėl tėvų vertybių ir nustatytų taisyklių.
 

Niekas nė neabejoja, kad paauglystė tėvams – ypač sunkus laikotarpis. Juk nelengva stebėti destruktyvų vaiko elgesį. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad žmonės, kurie dabar yra tėvai, paauglystėje irgi darė klaidų. Nepaisant to, jiems nieko baisaus nenutiko, dabar dauguma gyvena normalų gyvenimą. Tad reikia labiau pasitikėti savo vaikais.

 

Specialisto komentaras

Aleksandras Segal, vaikų ir paauglių psichologas

 

Ar galima manyti, kad paauglys yra jaunas suaugusysis?

 

Ne, paauglys dar nėra suaugęs asmuo. Jis panašesnis į suaugusį žmogų, bet jis dar toli gražu toks nėra. Jo noras būti panašiam į suaugusįjį ne visai atitinka priimtinas normas. Paauglys mano, kad rūkydamas, vartodamas alkoholį ar narkotikus, grįždamas namo vėliau, nei leista, taps panašesnis į suaugusįjį. Tačiau taip tikrai nėra.

 

Koks paauglystės etapas yra maištingiausias?

 

Maištavimo pikas – ankstyvoji arba vidurinioji paauglystė, t. y. 10–16 m. Tai gana įtemptas periodas. Vėlesniame amžiuje atžaloms tenka priimti gana svarbius sprendimus, galvoti apie savo ateitį. Vyresnėse klasėse jos turi pasirinkti dalykus, kurie bus reikalingi tolesniam gyvenimui, profesijai. Aplinka paauglius verčia galvoti ir elgtis atsakingiau. Šiame tarpsnyje po truputį atsiranda brandos požymių.