Osteoartritas. Atpažinti ir pažaboti
2023-11-13 08:51Nuo 1990-ųjų iki dabar osteoartritu sergančių žmonių skaičius pasaulyje šoktelėjo per 113 %. Tai pati dažniausia artrito forma. Dažnai dar vadinama degeneracine sąnarių liga. Kaip ją atpažinti ir gydyti?
Skausmingi simptomai
Sergant osteoartritu sąnario kremzlė pradeda irti, tai paveikia ir šalia esantį kaulą – jis taip pat pamažu deformuojasi, aplinkinius audinius apima uždegimas. Procesas vyksta iš lėto, bet nuolatos ir negrįžtamai. Todėl svarbu kuo anksčiau atpažinti ligą ir imtis tinkamos jos kontrolės. Nors osteoartritas gali paveikti bet kurį kūno sąnarį, dažniausiai nukenčia rankos, klubai ir keliai. Įprastai ligos simptomai pasireiškia vyresniems nei 50 m. asmenims, bet gali kamuoti ir daug jaunesnius, ypač patyrusius sąnarių traumų. Juolab kad dabar pastebimas kone visų ligų jaunėjimas. Apie osteoartritą įspėja šie simptomai (beje, jie atsiranda ne staiga, tik pamažu stiprėja):
- Sąnarių skausmas fizinės veiklos metu, dienos pabaigoje.
- Sąnarių sustingimas – dažniausiai rytinis arba ilgiau pabuvus nejudant.
- Ribotas judesių diapazonas. Išsijudinus šis simptomas gali sumažėti ar net išnykti.
- Traškesys lenkiant pažeistus sąnarius.
- Patinimas aplink pažeistą sąnarį.
- Raumenų silpnumas aplink pažeistą sąnarį.
- Pažeistų sąnarių nestabilumas.
Kas sukelia?
Įprastai osteoartritas laikomas vyresnių žmonių liga, nes sąnariai natūraliai bėgant metams dyla. Taigi didžiausias rizikos veiksnys yra amžius. Tikimybė susirgti šia liga ypač didėja turint antsvorio. Perteklinis svoris didina stresą ir spaudimą sąnariams, o riebalų ląstelės skatina uždegimą. Įtakos turi ir lytis – moterys su osteoartritu susiduria dažniau nei vyrai. Jos sudaro apie 60 % visų pacientų. Pastebėtas ir genetinis polinkis: jeigu tarp artimų giminaičių bei šeimos narių yra sergančių osteoartritu, rizika susirgti išauga. Ji didėja patyrus traumų: kaulų lūžių, kremzlių ar raiščių plyšimų ir kt. Kaulų ir raumenų sistemos anomalijos irgi prisideda prie rizikos veiksnių. Žinoma, sąnariai greičiau nusidėvi ir dėl perteklinio jų naudojimo propaguojant sporto šaką ar dirbant sunkų fizinį darbą. Pavojų kelia ir nusilpę raumenys, kurie negali sąnariui užtikrinti reikiamos atramos.
Neišgydoma, bet kontroliuojama
Svarbu suprasti, kad osteoartritas – lėtinė neišgydoma liga. Visgi ją galima sėkmingai kontroliuoti, stabdyti progresavimą ir malšinti varginančius simptomus. Taigi, norint išsaugoti gyvenimo kokybę, svarbu laiku atpažinti šią ligą ir imtis reikiamų priemonių.
Įprastai taikomos kompleksinės priemonės. Pirmiausia koreguojama paciento gyvensena. Turint antsvorio, jį būtina numesti. Skatinamas didesnis fizinis aktyvumas (mankštas turi parinkti gydytojas ar kineziterapeutas, nes netinkami judesiai gali pridaryti dar daugiau žalos), subalansuota mityba. Specialistai rekomenduoja suaugusiems 150 min. per savaitę užsiimti bent vidutinio sunkumo fizine veikla. Svarbi kiekviena minutė, net minimalus judrumas geriau nei jokio. Naudos turi specialiai sąnariams skirti maisto papildai, nes padeda palaikyti tinkamą jų aprūpinimą vitaminais bei mikroelementais. Dažnai neapsieinama be vaistų, kurie gali būti tiek receptiniai, tiek ir be recepto, geriami sisteminiai arba veikiantys vietiškai – vaistinėse galima rasti kremų, gelių, kitų tepalų, kurie aplikuojami ant pažeistos vietos ir slopina skausmą, tinimą, uždegimą, mažina sąnario sustingimą. Jeigu liga įsisenėjusi ir paveikusi gebėjimą sklandžiai savarankiškai judėti, gali prireikti pagalbinių mobilumo prietaisų, pvz., ramentų, lazdos. Kai jokie kiti būdai neveiksmingi, taikomas chirurginis gydymas.
- Egzistuoja per 100 skirtingų artrito formų.
- Osteoartritu vien JAV serga daugiau nei 32,5 mln. žmonių.
- Moterys 40 % dažniau nei vyrai susiduria su kelių osteoartritu.
- Tarp vyresnių nei 60 m. žmonių su šia liga susiduria apie 10 % vyrų ir 13 % moterų.
- Osteoartritas susijęs su didesne rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu, inkstų ligomis.
- Tyrimai rodo, kad 20–35 % kelių osteoartrito ir 40–80 % klubų osteoartrito atvejų nulemti genetikos.
Autorius Jūratė Survilė