Luciano Pavarotti – vienas garsiausių XX a. operos solistų, scenoje karaliavęs 40 metų. Nors jo nebėra jau 17 metų, italų tenoro gerbėjai vis dar nori sužinoti kuo daugiau smulkmenų apie jo gyvenimą. Tad knygynuose graibstomos operos dainininko biografijos, o norintieji gali pasimėgauti 2019 m. išleistu dokumentiniu filmu. Visgi L. Pavarotti gyvenimas – daugiau nei tik nudailinta talentingo žmogaus istorija: netrūko nei pakilimų, nei nuosmukių.

 

Dainuojančio kepėjo sūnusBelgrade,-,May,21:,Luciano,Pavarotti,,Famous,Tenor,,Sings,During

 

Nuostabaus skonio sūriu ir prabangiu balzaminiu actu garsėjančiame Modenos mieste, Italijoje, 1935 m. spalio 12-ąją pasaulį išvydo Luciano Pavarotti – būsimasis operos karalius. Anuomet buvo sunku įsivaizduoti, kad mažylis taps pasauline žvaigžde, tačiau įmanoma nujausti, kad jis dainuos ir darys tai puikiai. Mat Luciano tėvas visame mieste garsėjo nuostabiu balsu ir artistiškumu, nors pagal profesiją buvo kepėjas. Darbuotis kepykloje jam teko, nes vyrą kamavo scenos baimė. Nuostabiu talentu apdovanotas tėvas tiesiog sustingdavo prieš publiką, o įspūdingas arijas traukdavo tik būreliui artimų draugų bei, žinoma, žmonai. Luciano mama dirbo tabako fabrike, tačiau nestokojo ambicijų ir toliaregiškumo. Tad kai vos ketverių metukų mažasis Luciano jai, senelei ir tetai sudainavo ariją „Mergelių širdys“, ji suprato, kad berniukui lempta užlipti ant didžiosios scenos. Nors pats Luciano svajojo žaisti futbolą, tačiau jam geriau sekėsi padėti draugams žavėti pasirinktas mergaites – traukti serenadas namų kiemuose. 12-metis Luciano, žaisdamas dievinamą futbolą, vinimi susižalojo koją. Prasidėjo kraujo užkrėtimas. Berniukas vos liko gyvas. Po šio įvykio tėvas, norėdamas pradžiuginti sveikstantį sūnų, nusivedė jį į operą. Pirmas kartas buvo lemtingas. Ten Luciano išgirdo tenorą Benjamino Gigli ir liko visiškai sužavėtas. Atėjus laikui rinktis profesiją įsiklausė į mamos patarimus ir tapo mokytoju. Tačiau širdis linko prie muzikos ir Luciano buvo pasirengęs įveikti visas kliūtis, kad tik galėtų dainuoti. Tiesa, ne be pagalbos.

 

Taip gimė žvaigždė

 

L. Pavarotti kasdien eidavo į darbą mokykloje, po pamokų papildomai uždarbiaudavo kaip draudimo agentas, o radęs laisvo laiko lankydavo vokalo pamokas. Nors gimdamas atsinešė milžinišką talentą, tačiau operos scenai reikėjo ir nemažai žinių, kurių neturėjo. Sėkmės skonį dainininkas pajuto gana vėlai, jau visiškai subrendęs dalyvavo tarptautiniame chorų konkurse Anglijoje, ten sužavėjo teisėjus ir klausytojus. Iškilti padėjo vienas iš mokytojų – Ettore Campogalliani. Būtent jis paskatino Luciano 1960 m. sudalyvauti vietinio teatro konkurse. Jį laimėjęs Luciano gavo pagrindinį vaidmenį operoje „Bohema“. Tai buvo kelio į pasaulinę šlovę pradžia. Jis gavo nuolatinį darbą teatre ir, nors honoraras buvo kuklus, to užteko surengti nedideles vestuves su mokyklos laikų mylimąja Adua ir sukurti šeimą. Nors aplinkiniams viskas atrodė paprasta ir natūralu, tačiau pats Luciano kone aklai tikėjo mistine sėkme. Mat buvo itin prietaringas. Jis turėjo sėkmę nešančią nosinaitę, nedalyvavo gimstant nė vienai iš dukrų, nekentė purpurinės spalvos, kuri galėjo užtraukti nelaimę, niekada neidavo po kopėčiomis ir garsiai keikdavosi kam nors ant stalo netyčia išbėrus druską. Luciano gyvenime visada buvo kažkas, kas galėjo lemti jo iškilimą arba visišką žlugimą, bet tai niekada nebuvo jis pats. 28-erių prietaringasis italas pakviestas į Londoną, kur didžiojoje operoje turėjo pakeisti susirgusį solistą. Tai buvo auksinė proga. Jau pirmojo pasirodymo metu publika liko sužavėta, o gandas apie išskirtinį tenorą akimirksniu pasklido po visą šalį. Vėliau keliavo į Milaną, tuomet vėl į Londoną, galiausiai į Niujorką. Ir taip kone visas pasaulis atsidūrė po Luciano kojomis.

 

Mėgavosi žemiškais malonumais

 

Visgi ne tik operos gerbėjų tarptautinio pripažinimo L. Pavarotti sulaukė 1990-aisiais, kai jo atliekama arija „Nessun Dorma“ iš Giacomo Puccini operos „Turandot“ tapo Italijoje vykusio pasaulio futbolo čempionato himnu. Ši arija virto hitu ir savotišku tenoro prekės ženklu. Paskui sekė trijų tenorų – L. Pavarotti, Placido Domingo ir Jose Carreras – pasirodymas prieš futbolo čempionato finalą Romoje. Šio koncerto įrašas tapo visų laikų perkamiausiu klasikinės muzikos albumu. Nors tikroji Luciano meilė visada buvo opera, tačiau jis turėjo nemažai aistrų. Dvi didžiosios – maistas ir futbolas. Sklido gandai, kad operos teatro užkulisiuose tekdavo įrengti savotišką bufetą vien didžiajam tenorui. Mat per pertraukas pageidaudavo užkandžiauti tradiciniais makaronais. Šiek tiek mažiau nei puikią italų virtuvę operos solistas mėgo futbolą. Tik ketvirtoje vietoje svarbiausiųjų sąraše atsidurdavo jo žmona ir trys dukterys. L. Pavarotti nevengė meilės nuotykių, su kuriais ilgus metus tyliai taikėsi nuolanki žmona, taip pat garsėjo nemaloniu būdu. 2002 m. tenoras nutraukė beveik keturis dešimtmečius trukusį bendradarbiavimą su vadybininku Herbertu Breslinu. Šis vėliau išleido knygą „Karalius ir aš“, kurioje kritikavo L. Pavarotti vaidybą operoje, gebėjimą skaityti natas ir išmokti vaidmenis. Tenoras paneigė nemokantis skaityti natų, nors pripažino turintis kai kurių sunkumų. Pasaulis sužinojo, kad atlikėjas nėra tobulas. Pačiam Luciano tai buvo didelis smūgis, mat jis nuoširdžiai tikėjo, kad yra vienas geriausių ar net geriausias iš visų.

 

Turtai ir skolos

 

Apie daugiau garsiojo italų tenoro paklydimų sužinota 2000 m., kai meilės trikampio neapsikentusi žmona pareikalavo skyrybų. Tuomet viešumon iškilo viena iš daugelio L. Pavarotti meilužių Nicoletta. 2003 m. jau garbaus amžiaus Luciano vedė jauną mylimąją ir susilaukė dvynių. Deja, berniukas neišgyveno. Pora augino tik dukrytę. 2004-aisiais dainininkas surengė atsisveikinimo turą. Nutraukti aktyvų dainavimą jį privertė prastėjanti sveikata. 2005 m. atlikta stuburo operacija, vėliau užklupo laringitas, pakartotinai operuota nugara. 2006 m. liepą tenorui diagnozuotas kasos vėžys ir skubiai atlikta operacija. Praėjus vos metams, vėl atsidūrė ligoninėje, kaip skelbta, dėl sveikatos apžiūros. Tiesa, žurnalistai tvirtino, esą L. Pavarotti į lovą paguldė plaučių uždegimas. 2007 m. rugsėjo 6 d., būdamas 71 metų, mirė savo namuose Modenoje. Gerbėjai tris paras būriavosi prie Modenos miesto katedros, kad galėtų atsisveikinti su operos karaliumi. Juk jam priklausė net du rekordai – daugiausia kvietimų nusilenkti (165) ir geriausiai parduodamas klasikos albumas. Vienas garsiausių pasaulio tenorų dėl savo populiarumo lygintas su Madonna ir Eltonu Johnu. Visgi operos legenda mirė palikęs 18 mln. Eur skolų. Paskutiniaisiais gyvenimo metais dainininkas nutraukė pasirodymus, nes ėmėsi ilgo ir brangaus gydymo. Visas dar likęs turtas atiteko žmonai Nicolettai, tačiau dėl prabangių apartamentų ir santaupų jai teko susigrumti teisme su trimis dukromis iš pirmosios tenoro santuokos. Tačiau šie ginčai ne itin rūpėjo ašaras liejusiems gerbėjams ir daugybei žmonių, kuriems padėjo teikdamas humanitarinę pagalbą bei labdarą. Jiems L. Pavarotti buvo ne idealus, bet vis tiek nuostabus atlikėjas auksine širdimi.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė