Niekas nedraudžia turėti nuomonės, ypač kalbant apie tokį gyvenimą keičiantį dalyką kaip tėvystė. Tačiau primygtinai peršama nuomonė įplieskia konfliktą. Lengviau atsiriboti nuo svetimų žmonių replikų, bet artimųjų kritika priverčia suabejoti savimi.

 

Kritikos strėlėsPortrait,Of,Upset,Young,Mother,Sit,In,Between,Grandmother,And

 

Komentarai prasideda, kai kūdikis dar negimęs. Kartais aplinkinius gena smalsumas, retsykiais noras patarti, nors niekas neprašo. Labiausiai žeidžia kritika. „Planuoji epidurinę nejautrą? Vyras nedalyvaus gimdyme? Kada grįši į darbą?“ – nėščioji verčiama teisintis.

 

Gimus kūdikiui patarėjai nusitaiko į motinystės ir auklėjimo stilių. Jauna mama sužino, kad ne taip maitina, netinkamai migdo, perka netikusius žaislus… Aplinkiniai nusimano geriau bet kokia vaiko auginimo tema, net jei neturi asmeninės patirties. Kiekvienas – nuo anytos, kaimyno iki nepažįstamojo parduotuvėje – jaučia teisę ir pareigą sukritikuoti ar pamokyti.

 

Psichologai sako, kad nieko blogo išgirsti patyrusio ir artimo asmens (tėvų, senelių, draugų) nuomonę, ypač abejojant pasirinkimu. Užginčijus metodus galima įtvirtinti savo nuomonę arba praplėsti akiratį kitoms galimybėms. Nepaisant to, nepageidaujami komentarai dirgina ir sukelia daug neigiamų emocijų. Yra keletas būdų, kaip lanksčiai išsisukti nuo kritikos strėlių. Pirmiausia, nepriimkite giliai žodžių iš žmonių, kurių niekada neprašytumėte patarimo.

 

Mama

 

Ketinimai dukros atžvilgiu dažniausiai būna teigiami. Nuoširdžiai nori padėti ir apsaugoti nuo klaidų. Tačiau nuo to laiko, kai gimdė ir augino savo vaikus, pasikeitė daug dalykų. Vienos pažiūros skiriasi nuo jaunosios kartos įsitikinimų, kitos tiesiog paseno ir neaktualios.

 

Prisiminkite, kad esate dvi skirtingos mamos. Pasikalbėkite, kad jūsų auklėjimo metodai nebus vienodi, tačiau nereiškia, kad blogesni. Pasiūlykite mamai paskaityti šiuolaikinę literatūrą arba padiskutuokite rūpimais klausimais. Nesistenkite įrodinėti, kad dabar taikomi geresni auklėjimo metodai. Parodykite pavyzdį, kad jūsų sprendimai, pavyzdžiui, kaip migdote mažylį, duoda rezultatų. Norėdama sušvelninti situaciją paprašykite papasakoti apie savo vaikystę. Sakykim, močiutė nepritaria, kad iki 6 mėn. neduosite kūdikiui papildomo maisto, išskyrus motinos pieną. Paklauskite, kokią košę mėgote ir kaip sekėsi valgyti šaukšteliu. Nukreipsite kalbą nuo vaiko link prisiminimų. Puiki proga sužinoti daugiau apie savo kūdikystę ir mamos patirtį. Tam, kad močiutė nesijaustų atstumta, patikėkite jai paprastas užduotis – pavyzdžiui, pavežioti vežimėlį lauke, kol mažylis miega. Turėsite laisvo laiko sau.

 

Jeigu nesutampa nuomonė dėl vyresnio vaiko auklėjimo, pabrėžkite skirtingus laikmečio iššūkius. Labai tikėtina, kad mama, augindama atžalas, nesusidūrė su socialiniais tinklais, kompiuteriniais žaidimais, nevertė segėti šalmo važiuojant dviračiu. Leiskite pajausti, kad vertinate patarimus, tačiau turite teisę nesutikti ir kliautis savo argumentais.

 

Anyta

 

Jeigu su vyro mama sieja artimi ar bent draugiški santykiai, su abiem močiutėmis elkitės vienodai. Santykiams atšalus griebkitės diplomatijos. Sunku priimti kritiką iš žmogaus, kuris pažįsta ne taip seniai ir ne taip gerai, palyginti su nuosavais tėvais. Įsiplieskus nemaloniai diskusijai įtraukite partnerį. Tegul jis sulaiko dalį komentarų ir tampa tarpininku tarp dviejų moterų.

 

Paaiškinkite vaiko tėvui, kaip jaučiatės dėl nepageidaujamo kišimosi į šeimos gyvenimą ar savivaliavimo. Močiutės kartais persistengia ir pradeda lepinti neleistinais būdais. Galite paprašyti partnerio, kad pasakytų: „Mama, mes labai džiaugiamės, kad skiri daug dėmesio anūkui, tačiau nepritariame tam, kad jis, viešėdamas pas tave, eina miegoti vėlai ir valgo daug saldumynų.“ Įtraukiant partnerį pavyks išvengti asmeninės kritikos ir nusistatymo marčios atžvilgiu.

 

Draugė

 

Faktas, kad augote viename kieme ir žaidėte smėlio dėžėje arba studijų laikas gyvenote tame pačiame bendrabutyje ir eidavote į klubus pašokti, nesuteikia teisės auklėti svetimus vaikus. Artimoms draugėms gali kilti pagunda ne tik diskutuoti, bet ir imtis realių veiksmų, t. y. mamos pareigų. Viešas monologas, kaip vaikas turėtų elgtis prie stalo, replikos dėl garsaus juoko, kritika ištepus rūbus, gėdinimas prasikaltus, net grasinimai piktu policininku – auklyčių fantazija neribota.

 

Atminkite, kad žmonės skirtingai toleruoja triukšmą, vaikų išdaigas, atsikalbinėjimą. Kas vieniems atrodo normalu, kiti laiko netinkamu elgesiu. Taigi, draugės gali nepritarti jūsų liberaliam auklėjimo stiliui. Įsivaizduokite savijautą, jeigu bičiulės vaikas, atėjęs į svečius, šokinėtų ant baldų ir daužytų kumščiais sienas. Jums irgi kiltų noras sustabdyti padaužą, o ne kreiptis į mamą, kad spręstų problemą.

 

Jeigu vaikui negresia pavojus ir jis nepažeidžia viešosios tvarkos, stenkitės neįžiebti konflikto ir nuleiskite pastabas negirdomis. Būtų neprotinga išardyti ilgametę draugystę dėl kelių filosofinių skirtumų. Jeigu situacijos kartojasi, pasikalbėkite su drauge akis į akį, nedalyvaujant vaikui. Galite sakyti: „Suprantu, kad kai kurie dalykai erzina, tačiau prašau nekomentuoti mano vaiko elgesio. Mūsų požiūris į tuos pačius motinystės klausimus nesutampa, tad prašau gerbti mano auklėjimo metodus. Tikiuosi kantrybės ir supratingumo. Vaikai užaugs ir vėliau juoksimės prisiminusios šias istorijas.“

 

Bendradarbė

 

Kiekviename kolektyve atsiranda visažinis, kuris dalina patarimus visiems gyvenimo atvejams. Stenkitės išlaikyti diplomatinį atstumą. Nereikia įsileisti bendradarbių į asmeninę erdvę. Nepasakokite smulkių įvykių ir privačių dalykų. Jeigu aplinkiniai sužinos, kad darote kažką, su kuo nesutinka, gali kilti klausimų.

 

Kartais sunku nuslėpti vaikų egzistavimą, ypač jei tenka imti nedarbingumo pažymėjimą ligoniuko slaugai ar dalyvaujate įmonės organizuojamuose kalėdiniuose renginiuose visai šeimai. Ir nors darbe sveika pasikabėti apie asmeninį gyvenimą, tėvystės sunkumus ir vaiko pasiekimus, atviravimas gali paskatinti apkalbas. Neprašyti patarimai pasipils kaip iš gausybės rago.

 

Vien todėl, kad kolegos – savo srities profesionalai ir dirbate komandoje, nereiškia, jog privalote sutarti dėl vaikų auginimo. Norint užbaigti nemalonų pokalbį, geriau keisti temą. Į repliką „Vis dar maitinate krūtimi? Kokio amžiaus jūsų vaikas?“ atsakykite „Ar pastebėjote, kad konkurentai pradėjo taikyti naują strategiją? Kokių veiksmų imsis mūsų vadovas?“

 

Pažįstama

 

Jei turite kaimynę arba pagyvenusią tetą, kuri mielai dalina patarimus, pavyzdžiui, „Aš palikdavau vaiką vieną lovoje, kad paverktų ir užmigtų“, ignoruokite. Arba atsakykite mandagiai, tačiau sausai: „Ačiū, bet mes taikome savo metodus.“ Jeigu neprašytas patarimas ar komentaras apie tai, kad jų drausminimo strategijos yra geresnės, lieka tik šypsotis ir pakęsti. Nereikia veltis į karštas diskusijas ir įrodinėti savo tiesą. Atsakinėkite trumpais žodžiais, tarsi būtų neįdomu: „Aha… Hm… Nejaugi?.. Šit kaip… Bus matyt… Kas žino…“.

 

Yra daug skirtingų auklėjimo stilių ir disciplinų strategijų. Tai, kas tinka jums, tikėtina, nulemta vaiko ir tėvų temperamento, šeimos modelio ir poreikių. Vien todėl, kad kažkas auklėja vaikus kitaip, nereiškia, jog geriau.

 

Kaip nubrėžti ribas?

 

Kartais reikia sustoti, ypač pajutus kylantį pyktį, kas reiškia peržengtas ribas, ryžtis pokalbiui, nesvarbu, ar auklėja garbaus amžiaus teta, ar draugas. Sunku tylėti, jei asmuo menkina tėvystės įgūdžius, ypač vaiko akivaizdoje.

 

Jei leisite laidyti replikas, suteiksite teisę toliau mokyti, kaip auklėti vaikus. Jie tikrai nesustos pajutę laisvą kelią. Kai bandysite mandagiai nukreipti pokalbio temą arba ignoruoti komentarus, puls su dar didesniu entuziazmu. Išnaudoję kantrybės likučius ir diplomatijos resursus pasakykite, kad nevertinate jų patarimų ir, jeigu nesustos, teks apriboti bendravimo laiką.

 

Norint išsaugoti psichinę sveikatą, svarbu apsupti save palaikančiais žmonėmis, o ne kritikais. Jeigu aplinka tampa nepalanki, išeikite į saugią vietą, net jei prireiks palikti šeimos šventę ar darbo vakarėlį. Kai kada nesutarimų kyla tik dalyvaujant vaikams. Su tokiais žmonėmis susitikite vien dėl suaugusiesiems skirtų veiklų, pavyzdžiui, nueikite su drauge į barą. Nebus kalbų apie mažuosius, nebus dėl ko pyktis.

 

Nepasiduokite aplinkinių spaudimui ir nesuabejokite savo sprendimais. Kiekvienas galime būti sau didžiausi kritikai. Atsižvelkite į kitų patarimus, jei matote prasmę, bet prisiminkite, kodėl laikotės savo principų. Jeigu kiekvieną rytą gaminate sveikus pusryčius, ribojate laiką prie televizoriaus ir guldote į lovą 21 val., vadinasi, turite priežasčių taip elgtis. Atremkite kritiką, net kai aplinkiniai vertina, ir būkite tikri, kad esate geriausi tėvai.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė