Rusija – tokia netolima, bet tokia nežinoma… Šalis, kurioje gyveno, kūrė ir dirbo begalė tautos šviesuolių. Nors Rusijos misticizmas yra tarytum kitokio atspalvio nei indų ar budistų, tačiau nemažiau įtraukiantis ir stebinantis.

 

Nikolajus Rerichas (1874 – 1947) buvo vokiečių kilmės rusų tapytojas, rašytojas, archeologas, mistikas, teisininkas ir taikos pasaulyje skleidėjas. Gimė jis Sankt Peterburge. Nuo mažų dienų iš kitų vaikų išsiskyrė įvairiais talentais: nuo piešimo iki archeologijos. Sulaukęs šešiolikos jaunuolis troško stoti į meno akademiją ir siekti dailininko karjeros, tačiau tai nepatiko tėvui, kuris norėjo, kad sūnus įgytų teisininko išsilavinimą. Galiausiai Nikolajus susitarė su tėvu, kad vienu metu studijuos ir teisę, ir dailę.

 

Išvertus iš senovės skandinavų kalbos Rerichų šeimos pavardė reiškia „turtingas šlove“. Žmonių atmintyje N. Rericho vardas asocijuojasi su Šambala, Himalajų kalnais ir Tibetu. Ne tik Nikolajus, bet ir jo žmona Elena, su kuria susilaukė dviejų sūnų, buvo garsi to meto mistikė. Žmonės, kurių mintis šiuolaikiniai mokslininkai iki šių dienų bando suvokti.

 

Jie abu labai gilinosi į teosofiją. Tai filosofinė religinė doktrina, pagal kurią žmogus gali rasti tiesioginį ryšį su antgamtiniu pasauliu arba Dievu ir pažinti jį, taikant specialią praktiką (intuiciją, kontempliaciją, metempsichozę (sielos persikūnijimą)). Elena Rerich, kurios mergautinė pavardė buvo Šapašnikova, išvertė į rusų kalbą savo bendravardės, šiuolaikinės teosofijos pradininkės Elenos Blavatskajos veikalą „Slaptoji doktrina“. Vėliau jie įstojo į teosofų draugiją, tačiau tai nebuvo jų kelias į tiesą.

   

Nikolajui Rerichui niekada neteko dirbti teisininku, tačiau sulaukė pripažinimo kaip tapytojas. Pirmąjį parodoje eksponuojamą paveikslą įsigijo žymus to meto kolekcininkas P. Tretjakovas. Šį kūrinį taip pat teigiamai įvertino rusų literatūros klasikas Levas Tolstojus. Nuo 1895 metų Nikolajus dirbo žymaus peizažų tapytojo A. Kuindži studijoje.

 

Galima sakyti, kad svarbiausieji darbai prasidėjo 1920 metų kovą, kai Londone sutiko ir pakalbino Mahatmą Gandį. Rytų išmintį jis užrašė knygoje „Morijos sodo lapai“ ir dar keliose knygose. Tais pačiais metais, kartu su žmona išvyko į Jungtines Valstijas ir įkūrė teosofinę Angi joga bendriją. Nedaugelis žino, kad Nikolajus Rerichas, slapyvardžiu Sergejus Makronovskis, prisidėjo prie JAV dolerio kupiūros dizaino kūrimo.

 

Nepale, Himalajų kalnuose N. Rerichas ieškojo mistinio, prarasto miesto Šamabalos, kuri buvo laikoma ezoterinės išminties centru.

 

N. Rerichas paskutinius gyvenimo metus praleido dirbdamas Indijoje. Po aštuonerių metų ten pat mirė ir jo ištikima bendražygė, žmona Elena. 1961 metų balandžio 12 dieną pirmasis planetos kosmonautas Jurijus Gagarinas rašė savo žurnale: „Spinduliai švietė pro Žemės atmosferą, horizontas nusidažė ryškiai oranžine spalva, palaipsniui pereinančia į visas vaivorykštės spalvas: mėlyną, žydrą, violetinę, juodą. Neapsakoma spalvų gama! Tokia pati kaip Nikolajaus Rericho drobėse“.

 

SPAUSKITE ČIA, jei norite pamatyti N. Rericho paveikslų galeriją.