Netikėta egzotiškų papajų nauda

Nors lietuviams papajos atrodo egzotiškos, iš tiesų šie vaisiai auginami ne taip ir toli – Viduržemio jūros regione ir Kanarų salose. Papajos valgomos šviežios, iš jų ruošiamos salotos. Maisto technologų teigimu, vartoti tinkamos visos dalys – nuo tvirtos žievelės iki sėklų. Šį salsvo skonio vaisių itin mėgsta puoselėjantys sveikatą ir norintys sulieknėti. Mat papajos pasižymi daugybe naudų.

Konkistadorus sužavėjusi uoga

Papajinis melionmedis (Carica papaya) – vienintelė melionmedžių (Carica) rūšis, kurios tėvynė yra Centrinė ir Pietų Amerika. XVII a. papajų iš Amerikos atvežta į Indiją, o dabar melionmedžių augina beveik visos atogrąžų šalys. Pasaulyje žinoma apie 50 skirtingų papajų rūšių. Melionmedis yra nedidelis, be šakų, primena palmę. Papaja dažnai neteisingai vadinama medžiu, botaniškai tai daugiametis žolinis augalas. Žiedai išsivysto lapų pažastyse, o vaisiai botanikų klasifikuojami kaip uogos. Jie gali užaugti įvairių dydžių – nuo 400 g iki 5 kg. Skinant papajas reikia saugotis pieniškų melionmedžio sulčių, kurios gali suerzinti odą ir sukelti alerginę reakciją. Nesunokusios būna žalios ir tvirtos. Į melioną panašios papajos nokdamos tampa geltonai auksinės spalvos, minkštimas įgauna salsvą skonį ir malonų aromatą. Pagal struktūrą, formą ir skonį primena melioną su aviečių aromatu. Kai kurios rūšys skonio savybėmis gali priminti persikus su mangų poskoniu. Pirmą kartą šis išskirtinis vaisius paminėtas 1519 m. Hernano Korteso aprašymuose apie Meksikos užkariavimą. Konkistadorus šis vaisius sudomino, nes suvalgius jo po sočių vaišių beveik akimirksniu pranykdavo virškinimo sutrikimai ir sunkumas. Ispanai paprašė vietinių gyventojų parodyti šį stebuklingą augalą ir jo vaisius, o pavadinimą suprato kaip „ababai“. Iš to vėliau ispanų kalboje atsirado žodis „papaja“.

Ir desertams, ir vaistams

Europoje moksliniai šio vaisiaus savybių ir poveikio tyrimai prasidėjo tik XIX a. Iki tol europiečiai nežinojo, kaip papajas vartoti ir nelabai mėgo jų skonį. Iš tiesų papajos itin universalios. Vaisiai valgomi švieži, be žievelės ir sėklų. Neprinokusias papajas galima vartoti keptas ar virtas, gardinti salotas ir troškinius. Juodos sėklos irgi valgomos, turi aštrų skonį. Sutrintas kartais naudoja kaip juodųjų pipirų pakaitalą. Pietryčių Azijoje jaunus troškintus papajinių melionmedžių lapus valgo kaip špinatus. Papajomis tinka gardinti vaisių salotas, įvairius desertus, ruošti glotnučius. Azijoje šie vaisiai – dažnas padažų ir mėsos marinatų ingredientas. Salsvas skonis itin tinka paukštienai paskaninti. Dėl unikalios sudėties sutrintos papajos veiksmingai suminkština mėsą. Kulinarijoje vertinamos ir dėl to, kad suteikia gaivumo įvairiems patiekalams. Tad šių vaisių siūloma valgyti tvyrant kaitrai. Pietų Amerikoje ir Azijoje iš papajų gaminamas tepalas žaizdoms. Sumaišius lygiomis dalimis gabalėlį sutrintos papajos ir alavijo, mišinys tepamas ant žaizdų, skatina gijimą, padeda išvengti randų susidarymo. Papajų minkštimas ir sėklos suteikia burnai gaivų kvapą. Tik reikia sukramtyti ir praskalauti burną vandeniu. Sergant angina palanku valgyti papajų putėsių su avietėmis ir apelsinų sultimis.

Tinkamai laikyti ir vartoti saikingai

Papajos laikomos kambario temperatūroje, kol visiškai subręsta, įgauna gelsvą ar oranžinę spalvą ir suminkštėja. Tuomet galima perkelti į šaldytuvą ir laikyti maždaug savaitę. Perpjautas papajas derėtų sudėti į sandarius indus ir laikyti šaldytuve. Rekomenduojama iškart pašalinti sėklas, nuplautas ir nusausintas laikyti atskirame maišelyje. Per gausus ar per dažnas šių vaisių vartojimas gali sukelti virškinimo sutrikimų, tad būtina laikytis saiko – suvalgyti ne daugiau kaip 150 g papajų per dieną. Užfiksuota ir alergijos atvejų. Tad pastebėjus bėrimų ar pajutus niežulį papajų vertėtų atsisakyti. Jų valgyti nedera ir tais atvejais, jeigu paskanavus staigiai užklumpa pilvo skausmai, gausus viduriavimas ir pykinimas. Su tokiais nemaloniais simptomais dažniausiai susiduria turintys itin jautrų skrandį. Papajos natūraliai skystina kraują, tad jų valgyti saikingai (ne dažniau kaip du kartus per savaitę) reikėtų vartojantiems kraujo krešumą reguliuojančius vaistus. Neprinokusios papajos, Azijos šalių virtuvėje naudojamos salotoms, pasižymi ryškesniais nepageidaujamais poveikiais, dažniausiai sukelia viduriavimą. Dėl šios priežasties derėtų valgyti tik visiškai prinokusias. Iš perdirbtų papajų gaminama nemažai maisto produktų. Populiariausias iš jų – sultys. Deja, į šias sultis pridėta daug rafinuoto cukraus. Jis reikalingas ne tik kaip skonio stipriklis, bet ir konservantas, nes papajų tyrė greitai genda.

Nauda sveikatai

Vitaminų ir antioksidantų gausi sudėtis. Papajose apstu visam organizmui ir imuninei sistemai reikalingų vitaminų A ir C. Jie padeda kovoti su uždegimais, veikia kaip stiprūs antioksidantai, apsaugantys ląsteles nuo laisvųjų radikalų.

Puikus skaidulų šaltinis. Šių vaisių skaidulos padeda reguliuoti virškinimą, veiksmingai lengvina vidurių užkietėjimo simptomus ir valo žarnyną.

Skaistina odą. Dėl didelio beta karoteno kiekio papajos itin naudingos odai. Tyrimais nustatyta, kad 3–4 kartus per savaitę valgant šviežių papajų odos spalva tampa tolygesnė, pagerėja jos tekstūra. Sutrintas papajas galima naudoti kaip veido kaukę turint pigmentinių dėmių.

Aštriam regėjimui. Dėl vitamino A papajos naudingos akių sveikatai, taip pat vertinamos kaip akių ligų prevencijos priemonė. Tiesa, norint pajusti teigiamą poveikį, šių vaisių teks valgyti kasdien.

Tinka gyjant po traumų. Papajose esantis išskirtinis fermentas papainas padeda mažinti uždegimą ir edemą. Ši savybė naudinga sportininkams ir tiems, kuriems gyja po sužeidimų ar operacijų.

Mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Papajų skaidulos ir antioksidantai teigiamai veikia kraujagysles ir širdį. Tad valgant šių vaisių reguliariai mažėja dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Padeda atsikratyti papildomų kilogramų. Jau minėtas fermentas papainas tiesiogiai veikia riebalus, todėl papajos vadinamos riebalų degintojomis. Tačiau, kaip ir ananasų atveju, šis fermentas veikia tik virškinimo trakte. Suskaidytas ir įsiurbtas į kraują praranda aktyvumą, todėl papajų derėtų vartoti prieš valgį, valgant ir po valgio, mat tik tuomet papainas suriš ir pašalins suvalgytuose produktuose esančius riebalus. Visgi dėl mažo kalorijų kiekio ir skaidulų gausos papajos – puikus užkandis siekiantiems palaikyti sveiką svorį.

Maistinė vertė 100 g

Skaidulos 1,7 g

Vitaminas C 60,9 mg

Vitaminas A 950 µg

Folio rūgštis 37 µg

Kalcis 20 mg

Kalis 257 mg

Magnis 11 mg

Fosforas 5 mg

100 g 43  kcal

Žalių papajų salotos „Somtum“

2 porcijos

100 g 96 kcal

Ruošti 30 min.  

•  300 g neprinokusių papajų
•  200 g morkų
•  150 g pomidorų
•  100 g šparaginių pupelių
•  3 skiltelės česnako
•  Aitrioji paprika
•  60 g kepintų žemės riešutų
•  4 šaukštai žaliųjų citrinų sulčių
•  3 šaukštai alyvuogių aliejaus
•  2 šaukštai palmių cukraus
•  Šaukštelis džiovintų krevečių miltelių
•  Šaukštelis druskos
•  Svogūnų laiškų papuošti

GAMINIMAS. Papajas ir morkas supjaustyti šiaudeliais, pomidorus ir pupeles – į keturias dalis. Papriką susmulkinti ir sutrinti paliekant dalį sėklų. Susmulkintas daržoves apibarstyti druska ir sumaigyti rankomis, kad išsiskirtų sulčių. Užpilui sumaišyti sutrintas česnako skilteles, žaliųjų citrinų sultis, aliejų, cukrų ir krevečių miltelius. Daržoves aplieti užpilu, išmaišyti ir palaikyti šaldytuve apie 20 min. Patiekti apibarsčius žemės riešutais ir smulkintais svogūnų laiškais, nenupylus susidariusio skysčio.

Geltonasis karis su papajomis

4 porcijos

100 g 150 kcal

Ruošti 40 min.  

•  500 g menkės su oda ir kaulais
•  500 g papajų
•  150 g geltonų paprikų
•  Svogūnas
•  4 šaukštai citrinų sulčių
•  Šaukštas alyvuogių aliejaus
•  500 ml vištienos sultinio
•  500 ml vandens
•  Druskos pagal skonį

KARIO PASTAI:

•  Aitrioji paprika
•  4 skiltelės česnako
•  3 cm šviežio imbiero šaknies
•  Kalendrų pagal skonį
•  Šaukštelis maltos ciberžolės
•  2 šaukšteliai kario miltelių
•  Šaukštas cukraus
•  Druskos, maltų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Žuvį nuvalyti, pagardinti druska ir gausiai apšlakstyti citrinų sultimis. Iškepti įkaitintame aliejuje. Toje pačioje keptuvėje pakepinti smulkiai supjaustytą svogūną, smulkiais šiaudeliais pjaustytas geltonas paprikas ir stambiai smulkintas papajas. Daržoves ir papajų gabalėlius užpilti sultiniu ir vandeniu. Virti ant mažoskaitros apie 15 min. Kario pastai elektriniu smulkintuvu sutrinti aitriąją papriką, česnaką, imbierą ir kalendras iki vientisos masės. Mišinį pagardinti prieskoniais ir cukrumi. Sudėti kario pastą į sriubą, gerai išmaišyti ir virti dar apie 5 min. Į lėkštes supilti išvirusį karį, ant viršaus sudėti žuvį.

Autorius Eglė Stratkauskaitė