Naujausiais duomenimis, Lietuvoje žemiau skurdo ribos pernai gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Dalis jų negalėjo patenkinti būtiniausių poreikių. Tai reiškia, kad stokojo visaverčio maisto, negalėjo pasirūpinti būsto nuoma arba komunaliniais mokesčiais. Šis skaičius milžiniškas, tačiau dvigubai tiek žmonių, psichologų teigimu, negali patenkinti psichologinių poreikių. Ir tai neturėtų stebinti, mat išsivysčiusiose šalyse, kuriose gana lengva pasirūpinti kūnu, psichika vis dar pažeidžiama. Ir tai atneša ne mažiau žalos negu fizinis badas.

 

psichologija

Kūno pirmenybė

 

Vienas iš humanistinės psichologijos pradininkų Abrahamas Maslowas 1943 m. sukūrė poreikių piramidę. Ji buvo suskirstyta į 5 lygmenis ir turėjo pavaizduoti žmonijos poreikių hierarchiją – nuo pačių primityviausių iki sudėtingiausių. Ir dabar ši piramidė plačiai naudojama, mat kai kurie mokslininkų įsitikinę, kad netgi keičiantis laikams ir gyvenimo sąlygoms, esminiai žmogaus poreikiai nekinta. Transformuojasi tik jų išraiškos. Pristatydamas poreikių piramidę prieš daugelį metų A. Maslowas teigė, kad tik patenkinęs fiziologinius poreikius žmogus gali rūpintis kitais dalykais. Kitaip tariant, pirmenybė visada teikiama fiziniam išgyvenimui ir tai motyvuoja tam tikrą elgesį. Kai šis fizinio išgyvenimo poreikis visiškai patenkinamas, žengiama į kitą lygį, o galiausiai pasiekiama piramidės viršūnė – savirealizacija ir tobulėjimas. Visgi jau anuomet mokslininkas teigė, kad ši hierarchija neabsoliuti. Žmogus – dvasinė būtybė, tad esant gana palankioms sąlygoms nebūtinai paklūsta fiziologijos dėsniams. Visgi pavalgęs, išsimiegojęs ir saugus yra sąmoningesnis bei geriau suvokia, ką turi daryti, kad realizuotų aukščiausius siekius. Pagal A. Maslową, visai neromantišką gyvenimo pagrindą sudaro palaikomosios gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, mityba, tuštinimasis, lytiniai santykiai, miegas. Antrame lygyje dominuoja saugumo poreikis – tiek fizinis, tiek psichologinis. Žmogus nesąmoningai siekia nuo potencialių pavojų apsaugoti savo kūną, šeimą, teritoriją (namus), moralines vertybes ir sukauptus išteklius. Kai saugumo poreikis nepatenkinamas, kyla nepageidaujamos reakcijos, pavyzdžiui, agresija. Tai, beje, buvo galima labai ryškiai stebėti tik prasidėjus pandemijai, kuomet kai kuriose šalyse kilo neramumai prekybos centruose. Žmonės siekė sukaupti kuo daugiau resursų, kad gebėtų išgyventi sunkius laikus.

 

Kintanti poreikių realybė

 

Ištikus visuotiniam kataklizmui saugumas veikiai nustelbė socialinius poreikius, kurie iš esmės reiškia draugystę, bendravimą, meilę ir intymumą. O apie prie pat poreikių piramidės smaigalio esančią savivertę ir pripažinimą išvis nemąstyta. Mat pagarba ir pasitikėjimas tapo nesvarbūs, kai buvo siekiama išlikti. Pačioje piramidės viršūnėje, pasak A. Maslowo, yra tai, ką žmonės suvokia kaip savirealizaciją ir kūrybišką problemų sprendimą. Tai poreikis panaudoti ir perduoti turimas žinias arba patirtį bei siekti aukštesnių tikslų. Šiame lygyje asmuo jau pajėgus paminti emocijas ir vertinti faktus. Gali kurti, veikti dėl bendros gerovės ir konstruktyviai spręsti problemas. Apmaudu, bet visai nesena realybė parodė, kad tik labai nedaug šiuolaikinių žmonių yra pasiekę piramidės viršūnę. O apie tai, kad visuomenės ir atskirų individų poreikiai ne tiek tobulėja, kiek atliepia aplinkybes, mokslininkai kalbėjo dar prieš prasidedant pandemijai. Leidinyje „Perspectives on Psychological Science“ amerikiečių mokslininkai siūlė patobulinti klasikinę poreikių piramidę. Arizonos valstijos (JAV) universiteto psichologijos profesorius Douglas Kenrickas tikina, kad savirealizacija turėtų būti pakeista trimis skirtingais motyvais. Jie pavadinti „evoliuciškai privalomais“ – poravimosi partnerio suradimu, partnerio išlaikymu ir palikuonių išauginimu. Mokslininkai tvirtina, kad dauguma veiklų, priskiriamų savirealizacijai (pavyzdžiui, kūrybinei), iš tikrųjų atitinka esminį poreikį pagerinti savo padėtį visuomenėje. Daugeliu atvejų tai reikalinga tam, kad asmuo lengviau į save atkreiptų poravimuisi tinkamų partnerių dėmesį. Su tuo sutinka ne visi. Kiti mokslininkai teigia, kad šiuolaikinis žmogus nebūtinai siekia tapti patraukliu partneriu, su kuriuo galima susilaukti sveikų palikuonių. Jis kur kas labiau nori būti pastebėtas ir trokštamas bendrąja prasme.

 

Pagrindinė siekiamybė – laimė

 

Būti matomam reiškia turėti tam tikros galios ir formuoti nuomonę, o žmonės to norėjo visada. Anksčiau to siekta dalyvaujant politikoje, kuriant verslus arba siekiant pripažinimo profesinėje srityje. O dabar neretai užtenka tapti populiaru žmogumi socialiniuose tinkluose. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ekonomiškai išsivysčiusio pasaulio dalis taip stipriai pasikeitė, kad supurtė poreikių piramidės pagrindus. O stipriausiai „aptrupėjo“ jos smaigalys. Pagrindiniu jaunų žmonių (16–45 m. amžiaus) poreikiu tapo asmeninės laimės paieškos. O socialiniuose tinkluose būtent tai ir demonstruojama – turtinga, laiminga ir beveik be išimčių džiugi kasdienybė. Psichologai vienbalsiai tikina, kad kasdien jaustis tokiu laimingu žmogumi, kaip rodoma instagramo nuotraukose, tiesiog neįmanoma. Visgi daugelį itin žavi idėja, kad išmokus tam tikrų pratimų ar įsigijus reklamuojamų „laimės atributų“ šią būseną pavyks pasiekti vos per keletą savaičių ar mėnesių. Šiuo metu gaji nuomonė, kad laimė yra lengvai pasiekiama ir žmogus iš prigimties turi teisę jaustis laimingas. Tačiau tai išbalansuoja jo psichiką. Visgi psichologai ir sociologai ramina, kad mada beatodairiškai ieškoti laimės ilgainiui praeis. Tad greta viešai demonstruojamos laimės ir nenatūralaus dvasinio tobulėjimo atsiranda ir tokie naujos kartos poreikiai, kaip kokybiškas ryšys su kitais. Tai empatija, supratimas, geranoriškas bendravimas. Taip pat formuojasi autonomijos poreikis. Jis reiškia, kad žmogus geba atsiskirti nuo kitų ir jaustis komfortiškai. Vertybe palaipsniui tampa savigarbos ugdymas. Visuomenė mokoma ne lyginti ir ne nuvertinti, bet priimti asmenį su visais jo asmenybės aspektais. Galiausiai atsiranda net prieštaringų poreikių, pavyzdžiui, nustatyti realistiškas ribas. Iš esmės šis psichologinis poreikis prieštarauja saviraiškai.

 

8 gyvenimo pusiausvyros rato stipinai

 

Tikroviškos ribos reiškia, kad žmogus geba valdytis, gerbti kitą, nereikalauti. Taip pat adekvačiai suvokti savo ir kitų galimybes. Dar svarbiau tai, kad tokios ribos leidžia sukurti sveiką darbo ir poilsio pusiausvyrą, nes jas suvokiantis ir gerbiantis žmogus tampa pajėgus nustatyti tinkamus prioritetus. Psichologai ir ugdomojo vadovavimo specialistai įsitikinę, kad žmogaus gyvenimas susideda iš 8 skirtingų, tačiau vienodai reikšmingų sričių. Tad norint jaustis gerai tiek kūnu, tiek siela būtina rūpintis jomis visomis.

 
  • Sveikata. Nors egzistuoja daugybė rodiklių, kuriais apibūdinama fizinė ir dvasinė žmogaus gerovė, tačiau niekas geriau nei jis pats negali įvertinti savo savijautos. Specialistai tikina, kad gera fizinė būsena menkai susijusi su raumeningu kūnu ir pasiekimais sporto salėje. Pasirodo, tai yra paprasčiausias gebėjimas susidoroti su kasdieniu darbo krūviu, taip pat papildoma energija, kurią būtų galima pasinaudoti, jeigu atsirastų netikėtų reikalų. Sveikas suaugęs žmogus turėtų pajėgti parnešti pirkinius, kasti daržą, nedusdamas pabėgėti iki autobusų stotelės. Jeigu visa tai gali atlikti nepervargdamas ir jeigu nediagnozuota ligų arba negalių, vadinasi, toks yra sveikas. Visgi kai kuriais aspektais nepatenkinti maždaug du trečdaliai pasaulio gyventojai – tai mitybos įpročiai ir miego kokybė. Specialistai mano, kad šiuos dalykus sureguliavus, daugybė žmonių taptų labiau patenkinti sveikata ir išvaizda.
 
  • Darbas ir karjera. Maždaug 63 % lietuvių yra nepatenkinti darbu. Tačiau dar labiau nepatenkinti jaustųsi, jeigu išvis nedirbtų. Specialistai įsitikinę, kad dažniausiai nepasitenkinimas kyla tuomet, kai yra didelis atotrūkis tarp darbo pobūdžio ir asmeninių interesų, pomėgių arba asmeninių žmogaus savybių. Visgi ugdomojo vadovavimo specialistai tikina, kad per daug mėgti profesinę veiklą taip pat nėra privalumas, nes į ją galima pasinerti visa galva. Juk ne be priežasties darbo laikas ribojamas. Nustatyta, kad darbo krūvio reguliavimas ir konkrečios valandos daro akivaizdžią įtaką darbingumui, darbuotojo sveikatai, net pasitenkinimui gyvenimu. Pasirodo, kur kas laimingesni ir sėkmės lydimi būna tie, kurie darbuojasi 6–7 val. per dieną ir kas valandą daro 5 min. pertraukas. Tuomet pasiekia geresnių rezultatų, nes nepervargsta, geba susitelkti ir greičiau įvykdyti užduotis.
 
  • Asmeninis ir šeiminis gyvenimas. 2015 m. atlikta apklausa atskleidė, kad net 28 % jaunesnių negu 30 m. amerikiečių niekada nebuvo įsimylėję. 15 % apklaustųjų jaučiasi neverti meilės, o 8 % tikina, kad dar nesutiko jų verto partnerio. Įdomiausia, kad 82 % jaunuolių įsitikinę, jog tiksliai žino, kokia turėtų būti tikra meilė, ir mano, kad tai – pagrindinė laimės sąlyga. Su tuo, kad romantiška partnerystė ir šeimos kūrimas – vieni svarbiausių žmogaus gyvenimo aspektų, sutinka ir psichologai. Cheminės hormonų reakcijos smegenyse iš tikrųjų būtinos gyvenimo pilnatvei patirti. Nustatyta, kad nelaimingiausi jaučiasi tie, kurių neturi mylimo žmogaus. Tuomet nerealizuoja prigimtinio potencialo, kurio esmė – pratęsti giminę. Visgi ši sritis neturėtų užgožti kitų. Tie, kurie per daug susitelkia į asmeninius santykius arba atsiduoda tik šeimai, maždaug per 4 m. pradeda jausti depresyvias nuotaikas ir nepasitenkinimą savimi.
 
  • Finansai. Nors patarlė byloja, kad ne piniguose laimė, visgi finansinė gerovė labai svarbi pasitenkinimo gyvenimu ir net laimės sąlyga. Beje, vykdomojo vadovavimo specialistai ir psichologai ragina finansus atsieti nuo darbo. Žinoma ne tiesiogiai, o psichologiškai. Juk turint mėgstamą ir žmogų tenkinantį darbą, vis viena galima patirti didelių finansinių sunkumų. O pastarieji itin kenkia gyvenimo kokybei. Materialinių išteklių stoka tarsi blokuoja gyvenimą. Psichologai pripažįsta, kad tik nedaugelis žmonių finansinius sunkumus priima kaip stimulą tobulėti ar daugiau dirbti. Daugelį pinigų trūkumas tiesiog paralyžiuoja. Būtent dėl to egzistuoja tokia galybė mokymų, patarimų ir net vadovų finansų srityje. Ugdomojo vadovavimo specialistai tikina, kad žmonės labai dažnai netinkamai vertina finansinę situaciją. Lygina save su aplinkiniais, užuot įvertinę, ar gali patenkinti savo poreikius.
 
  • Namai ir buitis. Apklausos rodo, kad per 80 % žmonių vargina kasdieniai buities darbai. Visgi psichologai įsitikinę, kad buitis ir kasdienė veikla namuose – būtini gyvenimo pusiausvyrai. Tik atlikdamas elementarius darbus namuose žmogus patiria, kad iš tikrųjų turi namus, ir gali įsisąmoninti, kodėl dirba arba stengiasi pagerinti finansinę situaciją. Namai taip pat yra savotiškas saugumo garantas. Vieta, kur galima visiškai atsipalaiduoti, – labai svarbi fizinei ir dvasinei sveikatai. O namų jaukumas labai individualus, todėl svetimi to negali įvertinti. Ugdomojo vadovavimo specialistų teigimu, asmeninė žmogaus erdvė turi atitikti jo asmenybę. Tik tuomet jausis saugus ir atsipalaidavęs. Beje, įdomu tai, kad namai nebūtinai turi būti nuosavi. Būstas gali būti išnuomotas, tačiau jame turi būti apie trečdalį nuosavų daiktų. Apskaičiuota, kad daugiausia jaukumo suteikia nuosava lova ir mielos interjero smulkmenos: meno dirbiniai, nuotraukos, užuolaidos.
 
  • Laisvalaikis ir saviraiška. Tam, kad asmuo pajustų pilnatvę, jo gyvenime turi būti bent viena veikla, visiškai nesusijusi nei su darbu, nei su namais ar šeima. Psichologai įsitikinę, kad net jeigu daugelis gyvenimo sričių yra sklandžios, tačiau stokojant kokybiško laisvalaikio galima rimtai susirgti. JAV atlikti tyrimai parodė, kad šeimos nariams pakeitus gyvenamąją vietą, visi nariai patiria miego ir virškinimo sutrikimus, skundžiasi galvos skausmais. Nors iš pradžių mokslininkai manė, kad viską lemia vietos pakeitimas ar net vandens ir oro sudėtis, tačiau atlikus psichologinius testus paaiškėjo, kad fizinius sutrikimus sukėlė nusistovėjusios tvarkos sujaukimas. Išsikraustę žmonės neteko vietų ir veiklų, kurios padėdavo išreikšti save. Taip pat susijaukė pasaulėžiūra. Mat žmogus, negalėdamas kokybiškai leisti laisvalaikio ir išreikšti savęs per mėgstamas veiklas, patyrė savotišką identiteto krizę. Anot psichologų, laisvalaikiui ir užsiėmimui mėgstama veikla per savaitę derėtų skirti ne mažiau 4 valandų. Šį laiką reikia skirti tik sau ir nejausti kaltės.
 
  • Dvasinė ir psichologinė gerovė. Išmintingoji JAV prezidento žmona Eleanora Roosevelt yra pasakiusi, kad niekas negali priversti žmogaus jaustis gerai arba blogai be jo paties sutikimo. Šią taiklią pastabą dabar pasaulyje prisimena daugybė žmonių, jie sąmoningai renkasi jaustis gerai, užuot leidę aplinkybėms veikti jų fizinę ir emocinę būklę. Asmeninio tobulėjimo treneriai tikina, kad psichologinis džiaugsmas yra sąmoningas apsisprendimas. Dvasinės ir psichologinės gerovės sritis susijusi su religija, meditacija arba filosofija. Per šias praktikas žmogus palaiko ryšį su vidiniu „aš“ ir vykdo savęs pažinimą. Nors šiuolaikiniame pasaulyje itin sureikšminamas laiko planavimas ir apčiuopiama nauda, tačiau savianalizė ir jai skiriamas laikas vertinami ne mažiau negu papildoma valanda sporto salėje arba prie darbo stalo. Pasirodo, 15 min. trunkanti meditacija arba malda padeda išvengti netinkamų sprendimų ir racionaliau vertinti susiklosčiusią situaciją. Specialistai tikina, kad nebūtina kasdien spręsti egzistencinių klausimų. Tačiau derėtų skirti bent valandą per savaitę tam, kad žmogus galėtų paklausti savęs, kas jis yra, kodėl daro tam tikrus dalykus ir kas suteikia jam didžiausią moralinį pasitenkinimą.
 
  • Socialiniai ryšiai. Pagrindinis bendravimo dėsnis teigia, kad kuo žmogaus asmenybė sveikesnė, tuo geriau sutaria su kitais, geba sėkmingai bendrauti su į save nepanašiais asmenimis. Bendravimas, pasitikėjimas savimi ir kūrybiškumas – glaudžiai susijusios sritys. Gebėjimas bendrauti be suvaržymų priklauso nuo asmens emocinio stabilumo ir empatijos (išgyvenimų suvokimo bei atjautos). O pakankamai dėmesio skirti kitiems gali tik gerai savo privalumus ir trūkumus pažinęs žmogus. Idealus bendravimas vyksta tada, kai dalijamasi patirtimis ir gera nuotaika, nesitikint, kad visada bus atsilyginta tuo pačiu. Svarbu prisiminti dvi nekintančias bendravimo taisykles: žmogus pats atsakingas už savo elgesį ir jeigu kiti nepriima nuoširdaus bendravimo, tai – jų problema. Draugų turintys asmenys efektyviau dirba, jaučiasi saugesni, labiau pasitiki savimi ir patiria daugiau laimės. Psichologai apskaičiavo, kad žmogus geriausiai jaučiasi tuomet, kai turi vieną geriausią bičiulį ir 3–4 asmenis, su kuriais palaiko glaudžius bei nuoširdžius santykius, tačiau visiškai neatsiveria.
 

Kas nutinka pažeidus pusiausvyrą?

 

Visos šios 8 sritys vienodai svarbios ir žmogus harmoningiausiai jaučiasi tuomet, kai išmoksta kiekvienam aspektui atseikėti būtent tiek energijos bei laiko, kiek tuo metu reikia. Deja, visų be išimties vidiniai resursai riboti. O to dažniausiai nesuvokia tobulybės siekiantys žmonės. Tai į perfekcionizmą linkusios asmenybės, kurioms gyvenimo pusiausvyra reiškia idealiai išpildytas visas 8 sritis. Tačiau to padaryti vienu metu neįmanoma. Tad siekiant maksimalaus rezultato vienoje srityje laikinai tenka apleisti kitas. Todėl psichologai ragina įsąmoninti labai paprastą tiesą – gyvenimo pusiausvyra yra ratas, o ne svarstyklės. Tad prireikus jį galima pasukti. Antraip bus kuriami neadekvačiai dideli lūkesčiai, vedantys į perdegimą. Mėginimas idealiai sudėlioti gyvenimą sukelia didžiulį stresą. O ši būsena verčia organizmą išskirti kortizolį, adrenaliną ir kitus su įtampa susijusius hormonus. Ilgainiui tai ne tik neleidžia adekvačiai įvertinti gyvenimiškos situacijos, tačiau ir neigiamai veikia kūną. Stresas pirmiausia didina kraujo spaudimą, spartina širdies darbą ir plečia kraujagysles. Dėl hormonų poveikio kepenyse didėja cukraus kiekis, o į ląsteles nuolat plūsta energija. Jeigu tokia būsena laikina, organizmas padirbėjęs didesnėmis apsukomis tiesiog pavargsta, o išsimiegojus atsikuria. Tačiau jei stresinė situacija stiprėja arba trunka per ilgai, adaptacinė energija pradeda po truputį nuodyti organizmo sistemas ir organus. Tad stipriai išauga lėtinių, onkologinių ligų ir net depresijos rizika. To išvengti galima mokantis valdyti patiriamą nerimą, kurio pandemijos sąlygomis yra gerokai daugiau. Suvokiant, iš ko susideda gyvenimas, tampa lengviau apsispręsti, kas esamu momentu reikalauja daugiausia dėmesio ir laiko. Taip pat primena, kokioms sritims kiek vėliau reikės atseikėti daugiau energijos. Tad pusiausvyros ratas tampa savotiška atmintine, į kurią verta žvilgtelti kiekvienam.

 

Įdomu

 
  • Psichologų teigimu, poreikiai ir norai nėra tapatūs dalykai, tačiau labai glaudžiai susiję. Juos atskirti turėtų gebėti maždaug 4–5 m. svaikas. Deja, tai padaryti kartais būna sunku ir suaugusiesiems.
  • Nors mokslininkai dažnai užsimena, kad seksas – itin svarbus poreikis, tačiau vis daugiau tyrimų įrodo, kad jis tikrai nėra gyvybiškai būtinas. Žmogus gali gana sėkmingai ir laimingai nugyventi visą gyvenimą nepatyręs intymių malonumų. Visgi visiems be išimties reikia psichologinio artumo. Tad jis turėtų atsidurti arčiau poreikių piramidės pagrindo.
  • Priklausomybių (nuo nikotino, alkoholio, narkotikų ar lošimų) turintis asmuo, vertindamas būtinuosius poreikius, iš reikšmingiausių pozicijų išstumia miegą, maistą ir saugumą. Tokiems asmenims svarbiausia – patenkinti savo priklausomybę, tik vėliau pasirūpinti visu kitu.
  • JAV mokslininkai paskaičiavo, kad kiek daugiau negu trečdalį visų per parą sugeneruojamų minčių, kurių gali būti net 72 tūkst., sudaro troškimai. Ir tai ne tik akimirkos impulsas, kai mintys nuklysta parduotuvės vitrinoje išvydus nuostabius batelius, bet ir nuolat pasikartojantys troškimai apie gyvenimą keičiančius įvykius. Dalis jų tampa gyvenimiškais tikslais ir asmeniniais poreikiais.