Statistikos duomenimis, pasaulyje gyvena apie 70 mln. nuo valgymo sutrikimų kenčiančių žmonių. Vienas dažniausių ir pavojingiausių – nervinė anoreksija. Tai kur kas daugiau nei liguistai liesas kūnas ir neharmoningas santykis su maistu. Šis psichinis sutrikimas, jei laiku negydomas, gali baigtis mirtimi…

 

anoreksija

Kai peržengiama riba

 

Daugybė žmonių nerimauja dėl per didelio svorio ar bijo jo priaugti. Vienais atvejais nerimas pagrįstas, kitais – neturi realaus pagrindo, o trečiais netgi tampa obsesinis. Būtent tada galima kalbėti apie nervinę anoreksiją. Ja sergantis žmogus liguistai bijo sustambėti, todėl griežtai riboja mitybą, dažnai intensyviai sportuoja, kad sudegintų kuo daugiau kalorijų. Visiškai nesvarbu, kiek jis sveria, tokiam asmeniui atrodo, kad yra per stambus, todėl bando dar labiau sulieknėti. Net tada, kai jo kūno masės indeksas (KMI) ir taip pavojingai per žemas. Dėl to anoreksija dažnai vadinama iškreipto veidrodžio liga – ligonis save mato visiškai kitaip nei aplinkiniai. Net ir numesti nedaug svorio šiems pacientams yra didelis laimėjimas, leidžiantis emociškai pasijusti geriau ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.

 

Atpažinti ne visuomet lengva

 

Kaip ir kiti valgymo sutrikimai, taip ir anoreksija yra klastinga liga. Dažnai iš pradžių ją sunku atpažinti. Pats sergantysis nesuvokia, kad jo požiūris į kūną bei maistą tapo iškreiptas. Net jeigu ir supranta, kad ėmė mąstyti kitaip nei visi, dažniausiai tai uoliai slepia. Aplinkiniams kažką įtarti taip pat sunku iki tol, kol ligonio kūno svoris nepradeda kritiškai mažėti. Vis dėlto dar iki to momento galima pastebėti, kad artimasis tapo irzlesnis, jį kamuoja nerimas, depresyvios nuotaikos, pradėjo mažiau valgyti arba tai daro tik tada, kai niekas nemato, nuolat kartoja esąs nealkanas, stumdo maistą lėkštėje, nors anksčiau apetitu nesiskundė. Kai kurie anoreksijos paveikti žmonės ima daugiau kalbėti apie maistą, sportą, it apsėsti skaičiuoja kalorijas. Kai kas svorį kontroliuoja ne tik alinančia dieta ir pertekliniu sportu, bet ir laisvinamaisiais vaistais, diuretikais, lieknėti padedančiomis piliulėmis. Ligai įsibėgėjus atsiranda ir antriniai požymiai: krinta svoris, kamuoja bendras silpnumas, nervingumas, nemiga, pastebimai suprastėja odos, nagų, plaukų būklė, sutrinka menstruacinis ciklas, pasireiškia žemas kraujospūdis, gali varginti dusulys, širdies ritmo sutrikimai, vidurių užkietėjimas. Stokojant maistinių medžiagų organizmui ima stigti energijos, todėl pamažu trinka įvairių organų veikla.

 

Itin pavojinga būklė

 

Jau vien tai, kad anoreksija sergančio paciento organizmas negauna užtektinai energijos ir maistinių medžiagų, yra labai pavojinga. Iš pradžių dėl to sutrinka gyvybiškai mažiausiai reikšmingos funkcijos, pvz., menstruacinis ciklas, nuo kurio priklauso vaisingumas ir gebėjimas pratęsti giminę. Vėliau stringa vis svarbesnių sistemų veikla, žalą patiria gyvybiškai vis reikšmingesni organai. Galiausiai dėl išsekimo iškyla grėsmė gyvybei. Prie mirties slenksčio sergantys anoreksija atsiduria ne tik dėl fiziologinių, bet ir psichologinių veiksnių. Dažnai juos kamuoja nerimo sutrikimai, depresija, menka savivertė ir gyvenimo džiaugsmo nebuvimas. Todėl, kaip rodo moksliniai tyrimai, tokie ligoniai net 56 kartus dažniau pakelia prieš save ranką nei bendros populiacijos atstovai. Taip pat beveik pusė anoreksija sergančių pacientų be saiko vartoja alkoholį, tabako gaminius, kiti išbando narkotines medžiagas. Jie turi 5 kartus didesnę tikimybę tapti priklausomi nuo kokių nors svaigalų nei valgymo sutrikimų neturintys asmenys. Sudėjus visa tai kartu nestebina, jog anoreksija laikoma gyvybiškai pavojingiausia psichine liga.

 

Kodėl užklumpa?

 

Kaip ir kitų psichinių sutrikimų atveju, pasakyti vienos tikslios priežasties, kodėl susergama nervine anoreksija, sunku ar net neįmanoma. Tačiau 97 % atvejų egzistuoja kokie nors gretutiniai sveikatos sutrikimai, iš kurių dažniausi yra šie: depresija, nerimo sutrikimai, potrauminio streso sindromas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, įvairios priklausomybės. Manoma, kad didelę įtaką turi ir genetika bei hormonų pusiausvyra. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad anoreksija gali būti susijusi su sutrikusia hormono serotonino sekrecija smegenyse. Įtakos neabejotinai turi ir supanti aplinka bei žmonės. Anoreksija dažniau serga tie, kurie nuo pat vaikystės spaudžiami būti tobuli, visur geriausi, kurie bijo suklysti. Prie viso to prisideda visuomenėje įsitvirtinęs nerealistinis tobulo kūno kulto įvaizdis.

 

Kompleksinis gydymas

 

Apie 60 % nervine anoreksija sergančių pacientų visiškai pasveiksta, jeigu tik kreipiasi profesionalios pagalbos. Deja, tai daro vos dešimtadalis ligonių… Likusieji arba apskritai neigia turintys problemą, arba bando iš jos kapstytis savarankiškai. Gydant nervinę anoreksiją dažniausiai prireikia kompleksinės terapijos. Taikoma tiek psichoterapija, tiek mitybos korekcijos konsultuojantis su patyrusiu dietistu, gali prireikti ir medikamentinio gydymo. Taip pat sprendžiamos ir dėl organizmo išsekimo atsiradusios problemos, pvz., širdies ritmo sutrikimai, virškinimo sistemos negalavimai ir kt. Taigi prireikia visos medikų komandos. Gijimas yra lėtas ir ilgai trunkantis procesas. Visiškai atsigauti dažnai prireikia kelių mėnesių ar net metų. Deja, nemaža ir atkritimo tikimybė. Todėl sakoma, kad buvusių anoreksikų nebūna, būna tik sėkmingai kontroliuojami ligos atvejai. Labai svarbu, kad į gydymo procesą įsitrauktų ir artimieji. Jų palaikymas, tikėjimas ir meilė, kartais ir praktinė pagalba, suteikia daug motyvacijos sergančiajam. Tik svarbu jo nekaltinti, nesmerkti, nekritikuoti, o stengtis suprasti, palaikyti ir paremti. Dėl artimųjų svarbos gydant anoreksiją netgi taikomos šeimos psichoterapinės sesijos. Sudėtingiausiais atvejais prireikia hospitalizacijos – pažeistoms organų funkcijoms atkurti ar nuolatiniam paciento stebėjimui bei kontrolei, kol jo būklė taps geresnė ir stabilesnė, siekiant išvengti potencialios toliau sau daromos žalos.

 

Įdomu

 

  • „The American Journal of Clinical Nutrition“ 2019 m. duomenimis, 2000–2018 m. valgymo sutrikimų skaičius pasaulyje išaugo nuo 3,4 % iki 7,8 %.
  • Europoje daugiausia valgymo sutrikimų registruojama Austrijoje. Nuo jų kenčia apie 1,55 % šalies gyventojų.
  • Beveik pusė amerikiečių sako pažįstantys bent vieną žmogų, sergantį valgymo sutrikimais.
  • Moterys nervine anoreksija serga dažniau nei vyrai. Jos sudaro apie tris ketvirtadalius visų pacientų. Tačiau vyrams kyla didesnė mirties grėsmė, nes sutrikimas jiems dažniausiai diagnozuojamas vėliau. Viskas dėl klaidingo įsitikinimo, kad vyrai anoreksija neserga.
  • Vidutinis anoreksija sergančių pacientų amžius yra 18 m., nors apskritai šis valgymo sutrikimas gali ištikti bet kuriuo gyvenimo momentu.
  • Maždaug kas valandą nuo valgymo sutrikimų pasaulyje miršta žmogus.