Iškentusi nepakeliamus skausmus vėl mėgaujasi gyvenimu

Šiandien 69 metų Irena džiaugiasi puikia sveikata, tačiau su skausmu prisimena laikotarpį, kai jos visas kūnas skendėjo kančiose: nesibaigiantis skrandžio rūgštingumas, sąnarių bei stuburo skausmai. „Gėriau vaistus, naudojau specialias juostas, įtvarus, vos užlipdavau į antrą aukštą“, – prisimena Irena.

Skrandžio dirglumas

Viskas prasidėjo nuo neapsakomai didelio skrandžio rūgštingumo. Moteris prisimena bemieges naktis: „Nubusdavau naktį tarsi norėdama atsiraugėti ir pajausdavau kylančias rūgštis. Atrodo, kaip sako žmonės, kad lyg dantys actu būtų apipilti.“

Moteris norėdama pagerinti situaciją telkėsi ne tik šiuolaikinės medicinos pagalbą, bet ir tradicines priemones: „Naudojau vaistus, tarkuodavau bulves ir gerdavau jų sunką. Jeigu ir atrodydavo, kad geriau, tai labai trumpam. Negalėdavau net normaliai maitintis.“

Gyvenimas įtvaruose

Visgi skrandžio rūgštingumas nebuvo vienintelė problema. Irena skundėsi nenumaldomais kelių sąnarių skausmais, stuburo problemomis.

Moteris tuo metu dirbo fabrike Anglijoje, ten jai tekdavo keliauti dviračiu į darbą ir lipti į antrą aukštą. Nors daugeliui žmonių tai nebūtų problema, Irenai kasdienis susidūrimas su laiptais buvo tarsi košmaras: „Kol užlipdavau, mane išpildavo prakaitas. Aukštyn – dar šiaip ne taip, o nulipti… Vieną koją keliu, tada pristatau kitą… Jausmas buvo tarsi man keliai išlūš belipant. O dar ir nugaros skausmai.“

Netikėta diagnozė

Ilgainiui moteris pradėjo jausti, kad skausmus lydi aukšta temperatūra. Ji pakildavo antroje dienos pusėje, kūną išpildavo prakaitas. „Man nuolat ištindavo viena koja. Tinimui slopinti dėjau ir degtinę, ir tepalus, ir kompresus. Galų gale mane nuvežė Anglijoje į ligoninę, kur padarė tyrimus. Konkrečios diagnozės nepasakė, bet buvo panašu į podagrą.“

Tyrimai parodė, kad organizme labai daug rūgščių. Joms šalinti gydytojai išrašė labai stiprius vaistus. Moteris jautė, kad jie mažina uždegimo simptomus, tačiau tuomet skausmas persikėlė į kepenis.

Vaistai buvo tik laikinas sprendimas. „Kolegos ir draugės, matydamos kaip vargstu, rekomendavo gerti daug vandens, nes tai bent jau padės numesti svorio. Kadangi man kiekvienas priaugtas kilogramas atsiliepė didėjančiu sąnarių skausmu. Ir taip pradėjau pliumpint vandenį”, – apie vandens vartojimo įpročių atsiradimą pasakoja Irena.

Prisiminė šarminį vandenį

Moteris pradžioje pirkdavo vandenį parduotuvėje, kol prisiminusi apie vandens jonizatorių daugiau apie jį pasidomėjo. „Man pasisekė – kaip tik tuo metu gavau dovanų paprastai valdomą ir patogų prietaisą. Dabar nebegaliu be jo gyventi, – pasakoja Irena. –  Man jau nebeskanu paprastas vanduo iš čiaupo ar parduotuvės. Paprasto vandens vos stiklinę išgerdavau, reikėdavo prisiversti, o šarminio išgeriu stiklinę, pabūnu ir akys vėl krypsta į stilinę, vėl norisi atsigerti. Pasidarydavau ryte vandens, prisipildavau į dviejų litrų butelį ir nešdavausi į darbą. Grįžus dar tekdavo darytis vandens, nes tai sriubą nori pasigaminti, ar arbatos išsivirti. Viskam tą patį vandenį naudoju.“

Atjaunėjęs organizmas

Praėjus metams, moteris grįžo į Lietuvą, čia dukros ją užrašė į kliniką apžiūrai ir tyrimams. Prieš keletą metų Irenos daryti kraujo tyrimai rodė silpną organizmo būklę, išsekusį imunitetą ir visą puokštę esamų ar gresiančių ligų. Tačiau šį kartą gauti rezultatai pribloškė – jokių rūgščių neliko. „Rezultatai lentelėje buvo vos keliomis šimtosiomis nuo normos. Vienintelis dalykas, ko man trūko – tai D vitamino,“ – džiaugėsi moteris.

Dabar Irena džiaugiasi ne tik pasivaikščiojimais, bet ir mankšta. Mitybos stipriai nepakeitė, į valgiaraštį įtraukė daugiau šviežių daržovių, dukros paliepta pradėjo gerti žaliuosius kokteilius, skiestus su šarminiu vandeniu. „Aš dabar atsikeliu, išgeriu porą stiklinių šarminio vandens, išeinu sportuoti. Nieko  neskauda – nei kelių, nei nugaros. Grįžus pasidarau kokteilį. Per dieną du su puse litro šarminio vandens lengvai išgeriu ir pagaliau vėl mėgaujuosi gyvenimu.“