Nepažįstamieji – draugai ar įtariamieji?

Labai norėtume apsaugoti vaikus nuo pavojų ir sunkumų, tačiau neįmanoma visą laiką būti šalia ir užbėgti įvykiams, kurie nuo mūsų nepriklauso, už akių. Svarbu mokyti atžalas atsargaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis – kaip reaguoti ir savarankiškai priimti sprendimus.

Kas yra svetimi?

Saugaus elgesio gatvėje samprata apima ne tik eismo dalyvius. Būti protingam reiškia apsisaugoti nuo nepažįstamų žmonių einant gatve vienam ar su kitais vaikais. Nesvarbu, ar atžala savarankiškai kulniuoja į mokyklą, važiuoja viešuoju transportu, pramogauja žaidimų aikštelėje, ar dviračiu važinėja po apylinkes, tam tikros žinios būtinos norint apsisaugoti nuo blogų kėslų turinčių žmonių. Tėvai turėtų pasakoti, kaip elgtis sudėtingose situacijose, pažinti (įtarti) pavojų ir sumažinti riziką nukentėti. Vaikai darželyje ir mokykloje mokomi kelių bei saugaus elgesio gatvėje taisyklių. Jie taip pat turi įgusti kliautis instinktais ir išlikti budrūs su nepažįstamais žmonėmis.

Nepažįstamais žmonėmis vadiname visus, kuriuos matome pirmą kartą arba nepalaikome santykių. Jie gali sustabdyti gatvėje, kieme, parke, privažiuoti automobiliu ir kalbėti atidarę langą ar dureles. Žmonės ieško dingsties pradėti pokalbį dėl įvairių priežasčių, dažniausiai sukeldami gailestį ir apeliuodami į vaiko geranoriškumą. Nepažįstamieji klausia kelio arba kur yra objektas (namas, parduotuvė, įstaiga), ieško pabėgusio šuniuko ar kačiuko, pamesto telefono, savo draugo ar kito vaiko. Žmonės gali atrodyti draugiški, bet, kad ir ką sakytų, juos vienija vienas bendras bruožas – jie nepažįstami.

Dauguma gatvėje nėra pavojingi ir nedaro nieko, kad pakenktų aplinkiniams. Deja, kai kurie turi piktų kėslų. Labai sunku atskirti, kurie nepažįstamieji iš tikrųjų draugiški, o kurie apsimeta ir slepia tikruosius ketinimus.

Svarbu paaiškinti, kad blogiukai ne visada atrodo grėsmingai. Paprastai atstumia išvaizda (nešvara, asociali apranga, blogas kūno kvapas), netipinis elgesys (pažįstami suaugusieji taip nesielgia), veido mimikos, balso tembras. Gali kilti įtarimas, jei asmens apranga neatitinka sezono ar socialinių normų, pavyzdžiui, dėvi tamsius akinius debesuotą dieną, dengia daug kūno šiltuoju metų laiku, dėvi sportinę ar naminę aprangą verslo rajone. Sunerimti reikėtų, jeigu asmuo akivaizdžiai skiriasi nuo daugumos aplinkinių.

Deja, dažnai pavojingi asmenys neatrodo pikti, baisūs ar grėsmingi. Jie gali būti malonūs ir mandagūs, net panašūs į mėgstamų filmų veikėjus ar žinomas garsenybes. Įvaizdis klaidina, todėl bet kokioje situacijoje reikėtų vadovautis saugaus elgesio taisyklėmis.

Patarimai vaikui

Informacija apie buvimo vietą. Vaiku besirūpinantys suaugę asmenys (tėvai, seneliai, globėjai, sesuo, brolis, auklė) visada turi žinoti, kur yra mažametis. Šios taisyklės, pagrįstos pasitikėjimu, rekomenduojama laikytis net aštuoniolikmečiams arba tol, kol atžala gyvena su tėvais. Stebėseną palengvina skaitmeniniai prietaisai, tačiau nuo mažų dienų skatinkite vaiką pasakyti, kur jis eina, su kuo leis laiką ir kada ketina grįžti.

Patikima draugija. Paaiškinkite vaikui, kad smagiau ir saugiau tvarkyti reikalus ar pramogauti su draugais. Skatinkite palaikyti glaudžius socialinius santykius su kaimynais ir bendramoksliais. Pratinkite vaiką su bičiuliu važiuoti į mokyklą, miesto centrą ar parką, eiti į prekybos centrą ar žaidimų aikštelę. Būti gatvėje su draugu yra gera idėja, keliauti su būriu vaikų – dar geriau.

Saugi aplinka. Vaikas turi žinoti, kur gali sulaukti pagalbos ne namuose. Patikimos vietos – tokios, kur yra pažįstamų suaugusių žmonių: giminių, geriausių draugų, senelių namai ar darbovietės. Tinka bet kokios viešos vietos: parduotuvės, restoranai, policijos nuovada, biblioteka, gaisrinė, vaistinė, kavinė, paštas. Pratinkite vaiką, kad rinkdamasis kelionės maršrutą pakeliui numatytų nors vieną saugią vietą. Taip tiek jis, tiek tėvai žinos, kur kreiptis kritiniu atveju.

Nesaugios vietos. Paaiškinkite vaikui, kad būtina laikytis atokiau apleistų teritorijų, statybviečių, garažų masyvų, angarų, miškų, paupių ir tamsių, neapšviestų gatvių. Kuo mažiau aplinkui žmonių, tuo nesaugiau. Viešumas sumažina nelaimingų atsitikimų riziką, todėl rinkdamasis kelią vaikas turėtų teikti pirmenybę vietoms, kur didelė žmonių koncentracija. Miesto centre praeiviai gali būti surūpinę ir užsiėmę savo reikalais. Jie nebus dėmesingi. Parkuose, daugiabučių kiemuose, užmiestyje vyresnio amžiaus žmonės ir mamos su mažyliais yra akylesni, stebi aplinką ir gali laiku atkreipti dėmesį į įtartinus prašalaičius.

Jokių kalbų. Pagrindinė taisyklė, kurią turėtų išmokti vaikas, – nekalbėti su nepažįstamais žmonėmis. Tai dviprasmiška, nes kilus pavojui ar pasiklydus liepiame atžalai kreiptis į aplinkinius. Be to, vaikas turi išmokti užmegzti pažintis ir bendrauti, pavyzdžiui, su kaimynais. Pasiūlykite žaisti vaidmenų žaidimus ir pasipraktikuoti, ką sakyti konkrečiu atveju. Nepažįstamasis gali užkalbinti ne tik gatvėje, bet ir kieme per tvorą. Sunerimti reikėtų, jei asmuo klausia asmeninės informacijos, pavyzdžiui, kada tėvai grįžta iš darbo, ar namuose yra grynųjų pinigų, kada šeima planuoja atostogauti, siūlo laikyti pokalbį paslaptyje arba grasina. Daugelis mažų vaikų iš prigimties pasitiki aplinkiniais, todėl svarbu aiškinti, jog nebendrautų su nepažįstamaisiais ir apie kiekvieną bandymą užkalbinti praneštų tėvams.

Adekvačios galimybės. Smagu padėti žmonėms, tačiau svarbu, kad vaikas įsisąmonintų, kas ne jo jėgoms. Nepažįstamieji, kurie prašo mažamečio ar paauglio, o ne suaugusiojo pagalbos, elgiasi netinkamai. Jei svetimas žmogus kreipiasi su prašymu, pavyzdžiui, rasti pamestus dokumentus, paklydusį šuniuką, tam tikro numerio namą, vaikas privalo pasišalinti. Jam nereikia kalbėti, aiškintis, teisintis. Tiesiog turi apsisukti ir eiti į saugią vietą, tarkime, netoliese esančią parduotuvę. Pajutus, kad kyla pavojus, pavyzdžiui, nepažįstamasis ketina prisiliesti ar ima už rankos, kviečia sėsti į automobilį, būtina šaukti pagalbos ir kitais būdais atkreipti aplinkinių dėmesį.

Toliau nuo automobilių. Vaikai anksti sužino, jog nevalia sėsti į svetimą automobilį. Bet tai dar ne viskas. Būtina visiškai vengti svetimų transporto priemonių. Jei nepažįstamasis siūlo apžiūrėti motociklą ar elektrinį paspirtuką, vaikas turi nedelsiant pasitraukti į saugią vietą. Aiškinkite, kad negalima artintis ne tik prie automobilio durelių, bet ir prie bagažinės. Svarbu vengti furgonų, sunkvežimių ir kitų krovininių transporto priemonių. Negalima pro atidarytą langą kišti ranką į salono vidų. Nereikia sutikti prieiti arčiau, jei nepažįstamasis siūlo apžiūrėti žaislą ar augintinį. Mokykite vaiką, kad neimtų iš svetimų žmonių dovanų – saldainių, traškučių, telefonų, net jei labai nori. Jis privalo ignoruoti ir kuo greičiau eiti į saugią vietą. Jei nepažįstamasis privažiuoja, tačiau vaikas yra per toli, kad išgirstų, ką jis sako, atžala turi spėriu žingsniu nueiti, net jei asmuo moja ranka ar kviečia. Judėti reikėtų priešinga kryptimi, nei važiuoja automobilis. Rekomenduojama skubiai kreiptis į patikimą asmenį, kuris gali iškviesti pagalbą, pavyzdžiui, parduotuvės kasininkę, apsaugos darbuotoją. Ką daryti, jei nepažįstamasis atvažiuoja pasiimti vaiko iš mokyklos, būrelio ar draugų namų? Situacija nesiskiria nuo gatvės. Jei prie vairo – nepažįstamas asmuo, nevalia sėsti į automobilį, net jei vairuotojas pasakoja, kad jį atsiuntė tėvai arba šeimoje nutiko nelaimė ir reikia vykti į ligoninę. Iš anksto aiškinkite, kad nenumatytais atvejais atžala pasirūpins artimi ir pažįstami asmenys. Negalima apsigauti, jei svetimasis vadina vaiką vardu, žino mokyklą, namų adresą. Tai nėra pretekstas pasitikėti.

Daug triukšmo. Vaikams daug kartų kartojame, kad jie nešūkautų, ypač viešoje vietoje, būtų tylesni. Kilus pavojui metas pamiršti mandagumą. Tai puiki proga patriukšmauti! Jei prie vaiko prieina nepažįstamasis, siūlo eiti kartu ar kviečia sėsti į automobilį, seka iš paskos, reikia bėgti į saugią vietą ir garsiai šaukti. Jei svetimas žmogus sugriebė, elgtis neadekvačiai – mosikuoti rankomis, spardytis, trypti kojomis, muistytis ir priešintis. Šaukti „palik mane ramybėje. Aš tavęs nepažįstu“ arba „gelbėkite. Jis – ne mano tėtis“. Aplinkiniai, išgirdę triukšmą, gali sureaguoti ir padėti.

Vidiniai instinktai. Vaikas turi laikytis saugaus elgesio gatvėje taisyklių su kiekvienu nepažįstamuoju, net jei atrodo, kad situacija nepavojinga. Mokykite atžalą kliautis intuicija. Jeigu dėl nepaaiškinamų priežasčių nepatinka svetimas žmogus, jis peržengia ribas, pavyzdžiui, artinasi, kyla bloga nuojauta, būtina reaguoti greitai ir užtikrintai. Vaikas turi pasišalinti į saugią vietą arba pradėti šaukti. Pasakokite atžalai, kad atsargumas niekada neperteklinis. Net jei baimė nepagrįsta, niekas nevadins vaiko elgesio kvailu. Atvirkščiai – laikys drąsiu, atsakingu ir protingu.

Autorius Jurgita Ramanauskienė