Nelaukite dvejus metus, dabar rinkitės sveikatai palankius maisto produktus

Riebalai yra būtini mūsų organizmui – jie suteikia sotumo jausmą, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. Tačiau netinkamas ar per didelis tam tikrų riebalų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų.

Mityboje riebalų turi būti, jų bijoti nereikia, nes riebalai suteikia sotumo jausmą, slopina uždegiminius ir autoimuninius procesus su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. Tik svarbu, kad riebalai maiste būtų ne tik kaip transriebalai, o praturtintų maistą.

Transriebalai karaliauja kavinėse ir restoranuose, darželiuose jie uždrausti

Restoranų, kavinių, užkandinių valgiaraščiuose karaliauja gruzdintas, skrudintas, keptas riebaluose maistas, kuriame yra daug transriebalų.

„Aliejus kepimui ir gruzdinimui dažniausiai naudojamas rafinuotas arba hidrintas, ilgesnį laiką kepant aukštose temperatūrose susidaro transriebalai. Maisto gamintojai tokius riebalus naudoja tam, kad prailgintų produkto tinkamumo vartoti terminą, sulėtintų jo oksidaciją, apkartimą ir skonio pablogėjimą bei dėl žemesnės kainos“, – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Darželiuose ir mokyklose iš dalies hidrinti riebalai, gruzdintas maistas – draudžiami. Tačiau, kaip teigia Raminta Bogušienė, namuose vaikai valgo bulvytes fri, užkandžiauja sausainukais, smaguriauja saldainiais su transriebalais.

„Tai negali būti norma, vaikų mityboje transriebalai turi sudaryti nulį“, – įsitikinusi specialistė.

Transriebalai – „riebalai žudikai“

„Transriebalai neturi jokios vertingos maistinės vertės, kurios reiktų žmogaus organizmui, tik sukelia sveikatos sutrikimus. Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad transriebalų vartojimas būtų ribojamas ir sudarytų mažiau nei iki 1 proc. nuo bendrojo paros energijos kiekio. Tai yra vidutiniškai iki 2 g per dieną. Vaikams apskritai nerekomenduojama”, – teigia iniciatyvos „Sveikatai palankus“ maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.

Transriebalai turi neigiamą poveikį sveikatai ir gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, vėžio, cukrinio diabeto bei nutukimo riziką, taip pat gali turėti žalingą poveikį nėštumui bei vaisiaus vystymuisi.

Jei daugiau nei 2 proc. paros maisto energijos gaunama iš transriebalų, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20–32 proc.

Riebalų bijoti nereikia

„Riebalų mūsų subalansuotoje mityboje rekomenduojama apie 30 proc. nuo visos gaunamos energinės maisto vertės. Tik reiktų suvokti, jog tai nėra vien pridėtinių riebalų kiekis (jų turi būti mažuma t.y. ne daugiau 2-3 šaukštai per dieną),“ – sako „Sveikatai palankus“ mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Paprastai riebalus gauname iš mėsos, pieno, žuvies, grūdinių kultūrų, riešutų, sėklų, net nepridėjus aliejaus. Minėtuose produktuose riebalų yra natūraliai. Mityboje riebalų pagrindą turime gauti iš nesočiųjų r. rūgščių (skystieji riebalai), mityboje mažiau turi būti sočiųjų r. rūgščių (kietieji riebalai), o vengti reikia transriebalų, kurių šaltinis yra gruzdintas, skrudintas, spragintas maistas ir maisto produktai su iš dalies hidrintais riebalais.

Pasak R. Bogušienės, jei yra galimybė, rinkdamiesi konditerinį maisto produktą (sausainius, saldainius, pyragus, šakočius, sūrio produktus, sultinius ir t.t.) visuomet bent atmeskite produktus su iš dalies hidrintais riebalais, o namuose maisto gamyboje naudokite sveikatai palankius riebalus t.y. nerafinuotus augalinės kilmės aliejus, sviestą ir lydytą sviestą, avokadą, riešutus ir sėklas bei jų sviestus.

Naujas transriebalų ribojimo įstatymas po dvejų metų

Prieš keletą savaičių sveikatos ministro pasirašytas įsakymas dėl transriebalų kiekio visuose maisto produktuose ribojimo iki 2 g / 100 g riebalų. Maisto produktuose, kuriuose riebalų kiekis nedidelis (t. y. iki 3 %), transriebalų bus leidžiama iki 10 g /100 g riebalų.  Norma bus taikoma taip pat ir viešojo maitinimo įstaigose gaminamam maistui bei įsigalios nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Ši nuostata apims tik pramoniniu būdu gautus transriebalus.

Nuo 2016 m. gruodžio 13 d. privaloma maisto produkto ženklinime nurodyti tik riebalų ir iš jų sočiųjų riebalų r. kiekį, taip pat papildomai galima nurodyti mononesočiųjų ir polinesočių r. r. kiekius. Nors vartotojas nemato transriebalų kiekio (kaip, pavyzdžiui, JAV būtina nurodyti) ir dėl to nėra apsaugotas, jis gali skaityti sudedamąsias dalis, kur nurodyta: „iš dalies hidrinti riebalai“ – produktų su šiais riebalais nepirkti. Jei nurodyta: „visiškai hidrinti riebalai ar augaliniai/ gyvūniniai aliejai/ riebalai“ – taip pat vengti tokių produktų, nes tai perdirbti riebalai, rafinuoti ir sukietinti.

„Nelaukite dvejų metų ir jau dabar rinkitės sveikatai palankų maistą su sveikatai palankiais riebalais (riešutus, sėklas, avokadus, alyvuoges, pieno produktus, mėsą, žuvį ir t.t.), tausojančiu būdu pagamintą maistą (virtą, troškintą, keptą orkaitėje garuose ir pan.) vietoj gruzdinto, skrudinto, spraginto,“ – sako palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, tel. 8 645 17 472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.