Sekmadienį, kovo 28 dieną, Lietuvoje bus pereinama prie vasaros laiko. Tada laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda į priekį. Rytų Europos laiko zonoje esančios šalys, taip pat ir Lietuva, persuka laikrodžius 3 valandą, kuri iš karto pasikeičia į 4 valandą. Vasaros laiko įvedimas daugeliui kelia daugiau sunkumų prisitaikant, nes tai reiškia viena valanda mažiau miego. Kaip laiko pokyčiai veikia sveikatą? Kodėl keičiame laiką ir kiek laiko tai darysime?

 

laikas

Laiką keičiame daugiau nei šimtą metų

 

Tai reiškia, kad palyginti neseniai. Pirmieji tai padarė vokiečiai 1916 metais. Paskui britai, amerikiečiai, galiausiai visa likusi Europa. Lietuvoje žiemos ir vasaros laikas pradėtas naudoti žiemos ir vasaros laikas. Įdomu tai, kad tada Lietuvoje galiojo Vidurio Europos laikas, lygiuojantis į Vokietijos reicho laiko skaičiavimo sistemą. Šiuo metu laiko pokyčius lemia Europos Sąjungos direktyva.

 

Keičiasi paskutinį kartą?

 

Kol kas taip teigti dar per drąsu. Nepaisant to, kad Europos Parlamente pasirodė direktyvos dėl laiko pakeitimo, galutiniai sprendimai dar nebuvo priimti. Pagal dabar galiojantį projektą paskutinį kartą laiką pakeistume 2021 metų rudenį. Ar tai įvyks?

 

Sprendimai Europos lygiu dar nebuvo priimti ir nėra jokių požymių, kad artimiausiu metu tai pasikeis. Panašu, kad Lietuvoje tokių tyrimų nebuvo atlikta, bet mūsų kaimynai lenkai atliko gyventojų tyrimą 2019 metais, kuris parodė, kad dauguma (78,3 %) lenkų norėtų nustoti kaitalioti laiką kelis sykius per metus.

 

Kodėl reikia keisti laiką?

 

Iš pradžių laiko keitimo tikslas buvo geriau suderinti žmogaus veiklos laiką su dienos laiku, kai yra natūraliausia šviesa. Beje, šis sprendimas turėjo padėti sutaupyti, nes sumažėjo dirbtinės šviesos poreikis. Mažesni mokesčiai už elektrą yra vienas iš didžiausių privalumų. Be to, daugiau laiko praleisti natūralioje dienos šviesoje naudinga dar ir dėlto, kad būnant saulėje, mūsų organizmas pradeda sintetinti vitaminą D, dėl kurio pagerėja nuotaika. Tačiau nuostolių sąrašas sveikatai yra kur kas ilgesnis…

 

Miego sutrikimas

 

Žmonės, turintys miego sutrikimų, į laiko pakeitimą reaguoja jautriau. Laiko pokytis yra papildomas veiksnys, sutrikdantis mūsų kūno paros ritmą ir net vienos valandos skirtumas yra drastiškas, staigus kūno pasikeitimas. Reikėtų pažymėti, kad pats laiko pokytis nekelia problemų užmigti, tačiau tai gali būti papildomas dirginantis veiksnys.

 

Slėgio padidėjimas ir galvos skausmas

 

Nepatogumus gali pajusti ir žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Naktį ir ryte pakilus kraujo spaudimui, pasukus laikrodžio rodyklę pirmyn ar atgal, gali pablogėti padidėjusio kraujospūdžio simptomai. Šis veiksnys taip pat gali sukelti migreną ir stiprų galvos skausmą, trunkantį net kelias dienas. Prireiks šiek tiek laiko, kol kūnas prisitaikys prie naujo režimo.

 

Kaip pasiruošti laiko pokyčiams?

 

Būkite supratingi ir skirkite sau kelias dienas, kad prisitaikytumėte prie naujo ritmo. Per šį laiką reikėtų labiau pasirūpinti savimi, o tai reiškia:

 

  • Nustatyti žadintuvą į įprastą laiką, atsižvelgiant į laiko pasikeitimą.
  • Vakare prie laiko pasikeitimą nueiti miegoti anksčiau.
  • Negerti stimuliuojančių gėrimų. Kelias dienas susilaikykite nuo kavos ir energetinių gėrimų. Jie stimuliuoja tik vieną akimirką, o po to pasijaučiama dvigubai labiau pavargus.
  • Per daug neapsikrauti darbais.
  • Reaguoti į kūno simptomus. Galbūt būtų gera mintis nusnausti 16 val. arba skirti šiek tiek daugiau laiko atsipalaidavimui vakare.
  • Keltis iš karto po pirmo žadintuvo signalo. Nesnausti.
  • Prieš einant miegoti užsiimti raminančia veikla: išsimaudyti vonioje, išgerti raminančios arbatos, paskaityti knygą. Bent valandą iki miego nebesinaudoti telefonais, kompiuteriais, nežiūrėti televizoriaus.