Širdis yra ne tik svarbiausias kūno organas, dėl kurio esame gyvi, bet ir tas, kuris dirba sunkiausiai. Ji nesustoja 24 valandas 7 dienas per savaitę, net tada, kai esate atsipalaidavę ar miegate. Širdis pertraukų nedaro. Todėl ją reikia pažinti ir ja rūpintis, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, kurie stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą.

 

sirdis

Įdomūs faktai apie širdį:

 

  • Suaugusio žmogaus širdis plaka apie 100 tūkst. kartų per dieną. Tai reiškia, kad per sekundę įvyksta bent vienas širdies dūžis arba 60 – 100 dūžių per minutę. Žmonėms, kurių širdies ritmas artimesnis 60 dūžių per minutę – tai apie 86 tūkst. širdies dūžių kartų per dieną, o jei širdies ritmas artimesnis 100 dūžių per minutę – tai apie 100 tūkst. širdies dūžių kartų per dieną.

 

  • Širdies ritmą veikia amžius ir fizinio aktyvumo lygis. Vaikams augant, o suaugusiems pradėjus gyventi aktyviau, širdies ritmas tampa lėtesnis. Štai kaip keičiasi širdies ritmas pagal amžių: naujagimiai (70 – 160 širdies dūžių per minutę), 1 – 4 metai (80 – 120 širdies dūžių per minutę), 5 – 9 (75 – 110 širdies dūžių per minutę), vaikai nuo 10 metų ir suaugę asmenys (ne sportininkai) (60 – 100 širdies dūžių per minutę), suaugę asmenys (sportininkai) (40 – 60 širdies dūžių per minutę).

 

  • Širdies ligos – ne tik vyrų mirties priežastis nr. 1, bet ir moterų – viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Jūsų širdžiai nesvarbu, ar jūs iš Marso, ar iš Veneros. Širdies ligos pasiglemžia tiek moterų, tiek vyrų gyvybes. Daugiau moterų miršta nuo širdies ligų, o ne nuo visų vėžio tipų kartu sudėjus. JAV kiekvieną minutę miršta moteris nuo širdies ligų, insulto ar kitų kraujotakos sistemos sutrikimų.

 

  • Širdis yra daugmaž kumščio dydžio. Konkretus širdies dydis priklauso nuo to žmogaus kumščio dydžio bei esamų ligų. Tačiau nesveika širdis gali padidėti, pavyzdžiui, sergant kongestiniu širdies nepakankamu.

 

  • Širdies ritmas sulėtėja miego metu. Naktį širdies ritmas sulėtėja iki 60 širdies dūžių per minutę. Kai kuriems – net iki 40 širdies dūžių per minutę. Miegant sulėtėja metabolizmas ir tampa aktyvesnė parasimpatinė nervų sistema, kuri sulėtina širdies ritmą ir padeda atpalaiduoti kūną.

 

  • Širdies priepuolio simptomai skirtingi vyrams ir moterims. Vyrai dažniau pasitaiko stiprus krūtinės skausmas, prakaitavimas ir pykinimas, o moterims – dusulys, galvos svaigimas, alpulys, skausmas apatinėje krūtinės dalyje arba viršutinėje pilvo dalyje ir spaudimas viršutinėje nugaros dalyje.

 

  • Mažas fizinio aktyvumo lygis – didžiausias rizikos veiksnys, lemiantis širdies ligas. Mažai kasdien judantys žmonės turi dvigubai didesnę riziką sirgti širdies ligomis negu tie, kurie yra fiziškai aktyvesni. Norint išlikti sveikiems rekomenduojama per savaitę bent 150 minučių daryti vidutinio intensyvumo mankštą arba 75 minutes energingai sportuoti, arba derinti abi treniruotes.

 

  • Depresija didina širdies priepuolio riziką, ypač tarp moterų. Ypač suklusti reikėtų moterims, vyresnėms nei 55-erių metų, ir sergančioms vidutine arba stipria depresija. Į šią grupę patenkančios moterys turi didžiausią riziką patirti širdies priepuolį, mirti nuo širdies ligų.

 

  • Ilgas sėdėjimas dieną gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Sėdėjimas kenkia ne mažiau nei rūkymas. Daug tyrimų parodė, kad sėdimas darbas ir poilsis ant sofos skatina lėtinių ligų, tarp jų ir širdies, atsiradimą.

 

  • Žmogaus širdis yra lyg milžiniška pompa. Kiekvieną minutę širdis perpumpuoja apie 5 l kraujo per kraujagyslių sistemą, kuri per visą organizmą sudaro daugiau nei 95 tūkst. kilometrų. Kasdien per ją pereina virš 7500 litrų kraujo.