Dažniausiai apie senėjimo procesus kalbama su baime. Tai lėmė, kad daugelis gyvena, vadovaudamiesi posakiu: „Išlik jaunas bet kokia kaina“. Tačiau šį gyvenimo tarpsnį reikėtų pasitikti kaip natūralų dalyką ir skirti pakankamai laiko sau. Ar sumažėjęs lytinis potraukis, skausmingi sąnariai ir irzlumas yra šalutiniai senėjimo poveikiai? Atsakymas gali būti „ne“, jei žmonės iš anksto susirūpintų savo sveikata.

 

senejimas

  • Manoma, kad senatvėje skausmingi, girgždantys sąnariai – neišvengiamas dalykas. Tačiau viskas priklauso nuo fizinio aktyvumo. Australų gydytojai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 40 – 67 metų moterys. Pastebėta, kad tos moterys, kurios bent kartą per dvi savaites 20 minučių sportavo, turėjo daugiau kremzlinio audinio keliuose. Tai reiškia, kad fizinis aktyvumas sumažina artrito atsiradimo galimybę.
 
  • Senstant kaulai tampa trapesni, auga kupra. Negalima paneigti fakto, kad osteoporozė dažniau nustatoma vyresniame amžiuje. Tačiau jos išvengti įmanoma. Kito tyrimo metu buvo nustatyta, kad tik 56 procentų 100 ir daugiau metų moterų sirgo osteoporoze. Toms, kurios sirgo liga buvo diagnozuota tik 87-aisiais gyvenimo metais. Tinkama mityba ir reguliari mankšta gali atitolinti senatvinę ligą.
 
  • Dažnai žmonės baiminasi, kad vyresniame amžiuje dings libido. Iš tiesų impotencija ir sumažėjęs lytinis potraukis siejamas su ligomis, kurių galima išvengti (aukštas kraujo spaudimas, širdies ligos, diabetas, depresija). Svarbiausia, kad žmogus rūpintųsi sveikata ir kūnu. Tokie paprasti pratimai, kaip svorių kilnojimas, gali padėti ilgiau džiaugtis intymiu gyvenimu. Sveiką gyvenimo būdą praktikuojantys asmenys sumažėjusį lytinį potraukį pastebi tik apie 75-uosius metus. Vieno tyrimo metu pastebėta, kad net 60 procentų žmonių, įkopusių į septintą dešimtį jautė intymumo poreikį: bučiuotis, liesti, laikytis rankomis, apsikabinti. Visi jie norėjo ir daugiau, tačiau ne visi turėjo tam skirtą partnerį.
 
  • Manoma, kad senėjimo procesai priklauso nuo genų. Tai visiškas mitas, nes žmogus, kurio genai yra sveiki, bet gyvena nesveiką gyvenimą, sensta greičiau. Žmogus pats gali kontroliuoti savo senėjimą, atkreipdamas dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą ir vengdamas cheminių medžiagų.
 
  • Senatvėje žmonės tampa nekūrybingi? Kūrybinė veikla (pavyzdžiui, dainavimas chore) gali pagerinti sveikatą, todėl reikės vartoti mažiau vaistų. Tokie žmonės nesijaučia vieniši, turi platesnį požiūrį į pasaulį, labiau įsitraukia į visuomeninį gyvenimą negu tie, kurie neužsiima jokia kūrybine veikla.
 
  • Smegenys nustoja vystytis nuo 3 metų. Šiuolaikinis mokslas tvirtina, kad smegenys visą gyvenimą išlieka aktyvios ir imlios naujai informacijai. Galbūt įsiminti naujus dalykus reikės daugiau laiko, tačiau tai ne priežastis senatvėje nesimokyti naujų dalykų. Treniruojamos smegenys senatvėje gali net atsinaujinti.
 
  • Vyresnio žmonės nebūtinai būna irzlūs ir visada kažkuo nepatenkinti. Vokietijoje atlikus 40 šimtamečių apklausą paaiškėjo, kad 71 procentai iš jų jautėsi tokie patys laimingi kaip ir jaunystėje. Taigi tik nuo mūsų pačių priklauso, kokie mes būsime (optimistai ar pesimistai).