Lauke siaubingai karšta. Nieko nuostabaus, kad tokiai aukštai temperatūrai veikiant mūsų kūną, natūraliai atsiranda optinių iliuzijų. Puikus to pavyzdys yra miražas. Tikriausiai daugeliu įdomu, iš kur atsiranda šis reiškinys, kuris dar kartais vadinamas Fata Morgana? Kokia jo istorija ir kodėl jis taip vadinamas?

 

miražas

Kas yra Fata Morgana?

 

Fata Morgana arba kitaip – miražas yra unikalus, natūraliai atsirandantis reiškinys, susidarantis dėl daugelio lūžio faktorių veikimo skirtingos temperatūros ir oro tankio sluoksniuose. Koks miražo poveikis? Jis sukuria virtualų vaizdą, vaizduojantį tolimą daiktą ar objektą.

 

Legenda apie miražą

 

Trumpam nukrypkime nuo mokslinio miražo apibrėžimo. Pasak legendos, vienas barbarų karalius, trokšdamas valdyti visą pasaulį, pasiekė Apeninų pusiasalio pabaigą iki Kalabrijos Redžo provincijos. Mesinos sąsiauris kliudė jam užkariauti Siciliją. Planuodamas perėjimą jis pamatė gražią moterį, kuri pasiūlė jam užimti kitą salą. Karalius pažvelgė į priekį ir pamatė žavingą kraštą. Jis nusprendė judėti link jo su visa savo kariuomene. Sala pasirodė esanti miražas, o karalių ir jo armiją prarijo jūros bangos.

 

Iš kur atsirado pavadinimas Fata Morgana?

 

Fata Morgana pavadinimas buvo pasiskolintas iš anksčiau minėtos legendos. Moteris, pasiūliusi salą karaliui, esą buvo fėja (itališkai tai skamba kaip „fata”), vardu Morgana. Miražas yra natūralus reiškinys, dėl kurio atsiranda įsivaizduojami, bet puikiai visiems matomi įvairių objektų vaizdai. Jie atsiranda dėl visiško vidinio šviesos atspindžio atmosferoje, kai yra neįprastas, vertikalus oro pasiskirstymas.

 

Miražai. Kur juos galima pamatyti?

 

Miražo reiškinį galima pastebėti ne tik karštose Afrikos dykumose, kaip įprasta manyti. Legenda apie miražus susijusi su Mesinos sąsiauriu, jungiančiu Tirėnų ir Jonijos jūros vandenis. Ko gero, arčiausiai Lietuvos miražą galima pamatyti Lenkijoje. Šis reiškinys būdingas Blenduvo dykumoje Lenkijoje ir Silezijos aukštumose. Fata Morganos reiškiniai gali atsirasti nuo įkaitusio paviršiaus (pavyzdžiui, asfalto) ar stipriai įkaitintos sienos. Tokias balutes ant kelio karštomis dienomis galima pamatyti bet kur, net ir važiuojant Lietuvos keliais. Galbūt ir jums tokiomis karštomis dienomis kaip šiandien pavyko pastebėti tokių mažų miražų, kurie atrodo kaip nedidelės balos. Dažniausiai šie reginiai iš tikrųjų yra akivaizdus netoliese esančių objektų atspindys iš dangaus.

 

Miražai gali būti stabilūs arba klajojantys, horizontalūs arba vertikalūs. Yra netgi sukurti specialūs karavanų maršrutų žemėlapius, kuriuose pažymėtos miražų stebėjimų vietos. Šie žemėlapiai nurodo, kur atsiranda šuliniai, palmių giraitės, pastatai, oazės, kalnų grandinės.

 

Miražų aukomis dažnai tampa keliautojai, keliaujantys per Egr-er-Ravi dykumą. Tuomet žmonėms atrodo, kad jie yra, regis, visai netoli oazės, kuri iš tikrųjų yra tik už 700 km. 360 km nuo Bir-Ula oazės miražo aukomis tapo patyrusio gido vedamas karavanas: žuvo 60 žmonių ir 90 kupranugarių, kurie sekė paskui miražą. Miražas juos nuvedė 60 km toliau nuo vandens šulinio.