Yra manančių, kad meilė – tai menas, kurį įvaldo tik išrinktieji. Tačiau psichologė Eglė Šekštelienė teigia, kad meilė – įgimtas jausmas, be to, brandžiai meilei naudingus įgūdžius galima išlavinti.

 

meile

Kas yra tikroji meilė?

 

Meilė nėra tik aistra arba tik malonumas. Smegenyse meilė aktyvuoja centrus, atsakingus už rūpinimąsi ir empatiją. Tuo tarpu malonumai ir aistros yra susiję su smegenų centrais, atsakingais už motyvaciją ir apdovanojimus. JAV psichologas Robertas Sternbergas išskiria tris meilės komponentus: aistrą, intymumą ir įsipareigojimą. Visų šių trijų dalių reikia tam, kad meilę būtų galima vadinti tikra. Aistra padeda santykius užkurti. Intymumas – tai emocinis dviejų žmonių ryšys, o įsipareigojimas – sprendimas puoselėti ilgalaikius santykius.

 

Kuo skiriasi meilė vaikams, tėvams ir partneriui?

 

Populiariosios knygos „Meilės menas“ autorius Erichas Frommas išskiria skirtingas meilės rūšis ir akcentuoja, kad motinos meilė vaikui yra besąlygiška, o meilė sutuoktiniui ar partneriui yra sąlyginė, nes iš šios meilės ko nors tikimasi, tarkime, saugumo, pastovumo, atsakomybės. Tačiau net ir motinos meilė laikui bėgant kinta. Jei meilė kūdikiui yra besąlygiška, tai vaikui suaugus gali atsirasti sąlygų, tarkime, tėvai gali tikėtis, kad suaugęs vaikas juos aplankys, jiems padės ir pan. Maži vaikai tėvus taip pat myli besąlygiškai. Vėliau tikrina ribas, kokia yra tėvų meilė – ar mylės net piktą? Puiku, jei tėvai patvirtina, jog mylės savo vaiką piktą ir nepiktą – visada. Tačiau vaikams augant lūkesčiai iš tėvų gali keistis taip pat.

 

Meilė vaikui gali konkuruoti su meile partneriui?

 

Pasitaiko, kad gimus atžaloms mamos teigia mylinčios jas labiau nei partnerius. Tačiau taip būti neturėtų. Meilė vyrui ir meilė vaikui yra labai skirtingos, jos neturi konkuruoti. Vaikai atsiranda iš meilės partneriui. Jiems gimus meilės jausmo šeimoje turėtų atsirasti tik daugiau. Mamos pernelyg susikoncentruoja į vaikus ir skiria jiems visą savo energiją bei meilę dažniausiai tais atvejais, kai patiria santykių su partneriu sunkumų, galbūt per mažai gauna fizinio arba emocinio artumo, paramos. Tačiau tai nėra teisingas kelias. Vaikams reikia matyti vienas kitą mylinčius tėvus. Toks pavyzdys bus svarbus jiems patiems renkantis partnerius ateityje. Vaikai turėtų jausti, kad ne jie yra pagrindinis šeimos tikslas, kad tėvai kartu gyvena ne dėl vaikų, o dėl to, kad myli vienas kitą. O jie yra atsiradę iš tos meilės.

 

Ar įmanoma tuo pačiu metu romantišką meilę jausti keliems asmenims?

 

Galbūt tai nebūtų tikroji meilė pagal R. Sternbergą, nes trūktų įsipareigojimo komponento, tačiau teoriškai ir tokia tikriausiai įmanoma. Apie tai daug kalbama, kuriami netgi filmai. Visgi meilė dviem gali būti tik reta išimtis, nes dažniausiai esame linkę būti emociškai artimi ir atsiskleisti vienu metu tik vienam asmeniui. Turėti keletą partnerių vienu metu dažniau renkasi tie asmenys, kurie jaučia baimę įsimylėti ir emociškai prisirišti.

 

Meilė priverčia žmones keistis?

 

Tikrai taip. Mylėdami patys tampame gražesni ir pasaulį matome gražesnį. Ypač keičiasi mylintys brandžiai, ne egoistiškai, o rūpestingai. Mokslininkai įrodė, kad trejus metus tikroji meilė pakeičia net žmonių smegenis. Tačiau tikriausiai ir visam gyvenimui meilė gali daryti didelę įtaką asmenybės pokyčiams, nes mes jaučiame saugumą, nusiraminimą palaikydami artimus ryšius. Yra kas mumis rūpinasi, nuramina, tuomet ir sėkmė ima lydėti kitose gyvenimo srityse, išauga pasitikėjimas savimi ir t. t.

 

Vyrai ir moterys myli skirtingai?

 

Skirtumų yra. Tarkime, vyrai greičiau įsimyli ir dažniau galvoja apie fizinius santykių aspektus, o moterys labiau rūpinasi emociniu ryšiu. Jos partneriams dažniau atskleidžia savo silpnybes ir baimes. Vyrai paprastai nėra tokie emocionalūs kaip moterys. Skirtingų lyčių atstovai net ir konfliktuoja skirtingai. Meilės jausmą išgyvename vienodai, tačiau skirtingai jį išreiškiame, skirtingai elgiamės mylėdami.

 

Ar iš tiesų kiekvienas žmogus sugeba mylėti?

 

Antropologai, tyrinėjantys įsimylėjimą ir meilę, vienareikšmiškai pasisako, kad meilė yra genetinė teisė. Šis jausmas įgimtas ir žmogaus smegenys yra užprogramuotos ieškoti emocinio artumo. Kodėl kai kurie asmenys atsisako meilės ar nemoka mylėti? Tai gali būti vaikystės traumų arba tėvų auklėjimo pasekmė.

 

O ar galima išmokti mylėti?

 

Meilė gali būti brandi ir nebrandi. Brandi yra tokia, kai mylima ne siekiant ką nors gauti, o todėl, kad norisi su mylimu žmogumi būti. Kad meilė būtų brandesnė, kokybiškesnė, kad nebijotume įsipareigoti, gebėjimą mylėti galima lavinti. Įmanoma išmokti tam tikrų strategijų, netgi treniruoti smegenis būti pozityvesniems, labiau empatiškiems ir pan. Rūpinimasis kitais, emocinis įsitraukimas, domėjimasis kitų jausmais didina galimybes ir motyvaciją mylėti ir gali sustiprinti meilės jausmą. E. Frommo teigimu, „meilė yra sielos galia“ arba veikla. Meilė suprantama kaip aktyvus veiksmas – apsisprendimas ir valia, rūpinimasis, atsakomybė, pažinimas. Brandžiai meilei naudingus įgūdžius galima lavinti. Vienas svarbiausių dalykų yra išmokti mylinčio bendravimo. Psichologai, tyrinėjantys meilę ir santykius, labai dažnai pastebi, kad daugeliui porų trūksta būtent jo. Taip pat galima vystyti drąsą prisirišti, mokytis toleruoti skirtumus ir kitoniškumą, mokytis toleruoti įtampą dėl nesaugumo, kuri gali atsirasti ilgesnį laiką būnant atskirai. Ne paslaptis, kad santykiuose aistra palaipsniui blėsta, todėl vienas uždavinių yra tam priešintis, tarkime, stengiantis įnešti į santykius naujovių: veikti ką nors naujo, išbandyti kokią nors naują veiklą kartu, keliauti ir pan.

 

Ar tikrai reikia atkakliai stengtis kurstyti metams bėgant natūraliai blėstančią aistrą? Gal tai tik savęs apgaudinėjimas?

 

Labai stiprios aistros reikia tik pačioje santykių pradžioje tam, kad partneriai norėtų dažniau susitikti, užmegzti fizinį ryšį, patikrintų, ar jie vienas kitam tinka ir galbūt pasiryžtų būti kartu visą gyvenimą. Tačiau smegenys pervargtų, jeigu jas nuolat bombarduotų hormonai, todėl vėliau svarbesniais tampa kiti dalykai, tarkime, empatija, įsipareigojimai, kurie padeda santykius išlaikyti. O stengtis aistrą kurstyti nėra savęs apgaudinėjimas. Taip elgtis natūralu ir net būtina. Mokslininkai, tyrinėjantys meilę ir smegenų veiklą, teigia, kad pastarąsias galima apgauti, nes džiaugsmingos bendros patirtys gali padidinti patrauklumo vienas kitam jausmą. Santykiais labiau patenkinti jaučiasi partneriai, kurie kartu veikia ką nors smagaus, jaudinančio. Be to, poros ryšį teigiamai veikia ir mylėjimasis, nes jis ne tik teikia malonumą, bet ir stimuliuoja hormonus, reikalingus prieraišumui. Todėl visada verta stengtis išmėginti ką nors naujo, įnešti netikėtumo į santykius, šiek tiek apgauti smegenis, jas vėl sužadinant – kad ir skirti pasimatymą partneriui, nors jau 20 metų esate kartu.

 

Koks yra meilės menas senatvėje? Kaip pavyksta taip ilgai išsaugoti meilę senukams, kurie vaikšto susikabinę rankomis?

 

Tikrai labai nedaug porų idealiai sutaria visą gyvenimą. Tie partneriai, kurie išlieka kartu, irgi sako, kad patyrė daug ir įvairių išbandymų, bet nepabėgo, o kalbėjosi, tarėsi ir sprendė problemas. Kad santykiai liktų patvarūs, reikia dirbti. Vienas receptų likti kartu iki senatvės yra stengtis galvoti vienam apie kitą pozityviai net nebūnant kartu, palaikyti vienam kito augimą, asmeninį vystymąsi, dalytis patirtimis, mokytis iš partnerio. Taip pat svarbus gebėjimas priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra, skirtingas jo asmenybės puses, savybes ir emocijas. Tai brandi meilė, kuri paprastai neperdega ir niekur nedingsta. Ilgalaikius santykius padeda išlaikyti bendros vertybės ir įsitikinimai, bendra gyvenimo filosofija ir gyvenimo tikslai, taip pat religiniai įsitikinimai. Tačiau bet kuriuo atveju meilės puoselėjimas reikalauja daug pastangų, bet tai daryti verta. „Jei aš iš tiesų myliu vieną žmogų, myliu visus žmones, myliu pasaulį, myliu gyvenimą.“ (Fromm E., Meilės menas. 8–9, 23p. 37p.)

 

Įdomu

 
  • Nuspręsti, ar asmuo patinka, reikia tik 4 minučių.
  • 27 % asmenų, turėjusių vienos nakties nuotykių, vienas jų baigėsi nuolatiniais santykiais.
  • Jei partneriai labai panašūs, didesnė tikimybė, kad jų santykiai nutrūks.
  • Mylimojo rankos laikymas gali sumažinti stresą ir skausmą.
  • Gamtoje egzistuoja rūšių, propaguojančių monogaminius santykius, pavyzdžiui, vilkai, gulbės, juodieji grifai, albatrosai, termitai ir kt.
  • Dažniausia seksualinė fantazija – mylėtis trise.
  • Asmenys nepatenkinti savo santuoka serga 35 % dažniau.