Garsiausi šalies medikai susibūrė pasveikinti visas šalies mamas bei perduoti nuoširdžiausius linkėjimus savo pačių mamoms. Jie vieningai tvirtina, kad nėra brangesnio žmogaus pasaulyje nei mama, todėl be galo svarbu pasirūpinti jos sveikata. Gydytojai tuo pačiu ragina ir visas moteris nelikti abejingoms savo savijautai bei ypatingai atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių veiklą.

 

Garsūs Lietuvos medikai_800x450

TV8 televizijos medicinos laida „Sveikatos medis“ Motinos dienos proga suvienijo garbingiausius šalies medikus, kurie visoms Lietuvos, ir tuo pačiu savo, mamoms siunčia didžiausius ir nuoširdžiausius sveikinimus.

 

„Noriu pasveikinti mamas, kurios užaugino mus, medikus, slaugytojus, sesutes, gydytojus ir išleido į pasaulį tarnauti kitiems žmonėms. Taip pat padėką skiriu ir mamoms medikėms, kurios pačios savo sunkų darbą tarnauti žmonėms sugeba suderinti su vaikų auginimu“, – gražius žodžius siųs Europos Parlamento narys, gydytojas mikrochirurgas Juozas Olekas.

 

„Nėra geresnio ir brangesnio žmogaus pasaulyje nei mama. Manoji mama eina 96-uosius gyvenimo metus ir linkiu jai dar ilgai mus džiuginti, nes kol yra mama, aš esu dar jaunas. Todėl sveikinu visas mamas ir linkiu joms sveikatos“, – linkėjimą dovanos VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojas kardiologas hab. m. dr. prof. Pranas Šerpytis.

 

Visų medikų sveikinimus galite išvysti čia:

 

 

Na, o sekmadienio laidoje taip pat lauks ir specialus siužetas apie mamų ir visų moterų širdies sveikatą. Kasmet širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje nusineša apie 17 milijonų gyvybių. Lietuvoje šios ligos sudaro net 56,1 proc. visų mirčių priežasčių, todėl nenuostabu, jog tokia statistika gąsdina gydytojus kardiologus. Motinos dienos proga medikai prabilo ir apie kitą nerimą keliantį dalyką: pasirodo, Lietuvoje, palyginus su senosiomis Europos valstybėmis, nuo širdies ligų miršta dukart daugiau moterų.

 

„Mūsų, moterų, širdys yra jautrios, gal net jautresnės nei vyrų. Jeigu pažiūrėsime oficialią 2019 metų Lietuvos statistiką, tai nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 63 proc. moterų, o jau likusi dalis – vyrai. Svarbu ir tai, kad mes turime mažai mokslinių tyrimų dėl moterų gydymo. Klinikiniuose tyrimuose įtraukiama tik penktadalis moterų, visi kiti yra vyrai“, – laidoje skaičiais dalinsis Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, VUL Santaros klinikų kardiologijos ir angiologijos centro gyd. kardiologė med. m. dr. doc. Sigita Glaveckaitė.

 

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis medikus neramina jau ne vienerius metus, mat nors Lietuvoje daugiau nei 15 metų veikia pirminė širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų, statistika ir sergamumo rodiklis nemažėja.

 

„Įdomu tai, kad paprastai gydytojai ir visuomenė yra susirūpinę dėl vyrų sveikatos. Tačiau, jeigu mes pasižiūrėsime tarp visų moterų, nuo kokių ligų jos kenčia daugiausiai, tai kaip tik būtent moterys dažniau serga ir miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, lyginant su vyrais. Nežiūrint to, kad moterys nuo miokardo infarkto yra ilgiau apsaugotos estrogenais, tačiau kai tas poveikis išnyksta, rizika susilygina su vyrais. Širdies nepakankamumas atsiranda dažniau toms moterims, kurios nekreipia dėmesio į savo padidintą kraujo spaudimą ir ne nuolat jį koreguoja“, – tvirtins Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, VUL Santaros klinikų kardiologijos ir angiologijos centro gyd. kardiologė prof. Jelena Čelutkienė.

 

Medikus neramina ir visuomenėje sklandantys mitai apie vaistus, skirtus apsaugoti ir pagerinti širdies bei kraujagyslių veiklą. Pasak kardiologų, jau sužinojus ligos diagnozę, vyrai atidžiau ima rūpintis savo sveikata bei nuodugniau vartoja jiems paskirtus vaistus nei moterys.

 

„Ne visos moterys rūpinasi sveika gyvensena, o taip pat moterys tam pačiam rizikos veiksny, lyginant su vyrais, yra kur kas jautresnės. Pavyzdžiui, vertinant rūkančią moterį ir rūkantį vyrą: tai koronarinė širdies liga moterims išsivysto 25 proc. dažniau negu tam pačiam vyrui. Nuolat girdime įvairių mitų, kad statinai – vaistai, skirti cholesteroliui mažinti – pakenks kepenims, raumenims, tačiau jų nauda, apsaugant nuo širdies ir kraujagyslių ligų, daug kartų viršija labai mažą tų šalutinių poveikių riziką“, – laidoje pasakos doc. S. Glaveckaitė.

 

Nors moterų imuninė sistema atsparesnė virusinėms ir bakterinėms infekcijoms, sirgimas širdies ir kraujagyslių ligomis didina riziką mirti ir nuo visą pasaulį kaustančios COVID-19 infekcijos net penkis kartus. Kardiologai tvirtina, kad koronavirusas gali pažeisti net ir jaunų bei sveikų žmonių širdies raumenį ir palikti liekamuosius reiškinius, susijusius su širdies bei kraujagyslių veikla.

 

„Visi galvoja, kad ši infekcija gali pakenkti tik plaučius. Deja, taip nėra. Persirgus COVID-19 virusu nuo 30 iki 70 proc. yra nustatomas širdies raumens pakenkimas. Net ir visiškai sveikiems, sportiškiems žmonėms, prasirgusiems COVID-19 infekcija, gali atsirasti širdies raumens ar širdies laidumo sistemos pažeidimai“, – tvirtins prof. P. Šerpytis.

 

Kaip pamilti gyvenimo rudenį – menopauzę?

 

Menopauzė – natūralus gyvenimo etapas, kuris su bėgančiais metais neaplenks nė vienos moters. Neretai šis periodas kartu atsineša ir varginančių simptomų, o užklupusios neigiamos emocijos pasėja ir stereotipišką mintį apie senėjimą bei gyvenimo pabaigą. Žinoma Lietuvos teatro ir kino aktorė Larisa Kalpokaitė drąsiai griauna visus mitus apie menopauzę ir ragina kitas moteris į gyvenimo rudenį žiūrėti pozityviai, džiaugtis kiekviena akimirka ir nepamiršti prižiūrėti savosios sveikatos.

 

„Kadangi aš jau peržengiau tą gyvenimo rudens slenkstį, galiu drąsiai pasakyti kitoms moterims, kad pats nuostabiausias gyvenimo periodas prasideda tada, kada peržengi šią ribą, atsiduri tokiame amžiuje kaip aš ir supranti, kad visos baimės, visi jaunystės beviltiški troškimai, tokie kaip įsimylėjimai, karjeros siekiai, pinigų uždirbimai, bėgimas ir lėkimas, jau yra praeityje ir tu dabar gali semti gyvenimo vaisius. Aš supratau, kad mano amžiuje kiekviena akimirka yra nuostabi ir aš ja galiu mėgautis“, – laidoje atviraus L. Kalpokaitė.

 

Kaip teisingai pradėti sportuoti?

 

Atšilus orams bei sušvelnėjus karantino sąlygoms, daugelis renkasi aktyvų laisvalaikį gamtoje. Net anksčiau nesportavę, dabar traukia sportinius batelius ir bėga, žygiuoja, mina dviratį, mankštinasi su lauko treniruokliais ar namie net šoka, stebėdami pamoką nuotoliniu būdu. Visgi gydytojai įspėja, kad judėti reikia apgalvotai, nes netaisyklingai dirbdami sąnariai patiria tam tikras rizikas.

 

„Bet koks fizinis aktyvumas yra sveikintinas, tačiau pradedant sportuoti nereikėtų siekti didelių aukštumu, o viską daryti palaipsniui. Bet koks skeleto audinys, gavęs staigų krūvį, natūralu, kad pajaus skausmą. Pacientų, apsilankančių dėl sąnarių, stuburo ar raumenų skausmų, kiekvieną pavasarį yra vis daugiau, mat šiuo metų laiku atsiranda daugiau darbų, daugiau poreikio judėti lauke, o tai išprovokuoja būtent sąnario audinio perkrūvį, kuris sąlygoja sąnario kremzlės žuvimą“, – laidoje kalbės VRUL gydytojas ortopedas traumatologas prof. hab. dr. Narūnas Porvaneckas.

 

Pats sąnarys kraujotakos neturi ir minta aplink jį esančiu skysčiu, kurio gamyba priklauso tik nuo paties žmogaus gyvenimo būdo ir mitybos įpročių. Siekiant sutvirtinti sąnario kremzles, itin naudingi tampa maisto papildai, tokie kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra I ir II tipo kolageno bei vitamino C, pamaitinančio sąnarius, kremzles ir kaulus bei apsaugančius nuo jų priešlaikinio susidėvėjimo.

 

Fizinį aktyvumą lydinčios traumos – kaip suteikti sau pirmąją pagalbą?

 

Neretai kartu su fiziniu aktyvumu neišvengiamos tampa ir traumos. Gydytojai tvirtina, jog patyrus, kad ir buitinę traumą, svarbiausia yra pirmoji para. Sekmadienį rodysiančioje „Sveikatos medžio“ laidoje traumatologai pasidalins svarbiausiais pirmaisiais žingsniais, ką daryti, bet kokios traumos atveju.

 

„Pirmąją traumos pagalbą sudaro trys dalykai: šaltis, galūnės pakėlimas ir imobilizacija. Susimušus ar patempus sąnarių raiščius, pirmiausia reikia tą vietą atšaldyti, nes šaltis sutraukia kraujagysles ir sumažėja patinimas, skausmas bei greičiau pasveikstama. Didelė klaida yra traumuotą vietą šildyti, nes tuomet padidėja patinimas ir tai prailgina gydymosi laiką“, – pasakos Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Boleslovas Vaitekonis.

 

Gydytojas pataria ir kiekvienų namų vaistinėlėje turėti elastinį bintą, skirtą imobilizacijai bei nuskausminimui ir atšaldymui pritaikytas priemones, tokias kaip „Ice Power“ šaldančius kompresus, gelius ar purškiklius. Jie palaipsniui mažina odos temperatūrą, veikia skausmą juntančius neuronus bei skatina raumenų gijimą ir juos atpalaiduoja.

 

Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis“ pradėjo atsinaujinusi – prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungė veikli ir aktyvi mama, iniciatyvos „60+“ įkūrėja Laura Balčiūtė. Ilgametė medicinos laida ir toliau džiugina žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina naudingus patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą. 

 

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

 

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – NAUJU LAIKU – sekmadieniais, 12 val. per TV8!

 

Nuotraukų galerija:
Laidos „Sveikatos medis” stopkadrai