Moterų ir vyrų sveikata

Apklausų duomenimis, vyrai ir moterys į savo sveikatą, kūną bei protą kamuojančias ligas ir jų prevenciją žiūri skirtingai. Kokios tikrosios to priežastys, mokslininkai vis dar aiškinasi. Tačiau akivaizdu viena – stipriosios lyties abejingumas savijautai ne tik trumpina gyvenimo trukmę, bet ir kenkia jo kokybei.

Moterys:

• Statistiškai moterys gydytojo kabinete apsilanko net tris kartus dažniau, o kasmetinės sveikatos patikros nevengia net 75 % dailiosios lyties atstovių. Ypač rūpinasi lytine sveikata ir bene pareigingiausiai lankosi ginekologo kabinete. Be to, apklausos parodė, kad būtent moterys pasirūpina ir artimųjų sveikata: kas antra lydėjo draugus, tėvus ar sutuoktinį į gydymo įstaigą. Taip pat švelniosios lyties atstovės dažniau perka maisto papildus, rūpinasi vaistų suderinamumu.

• 2019-aisiais Lietuvoje atliktas plataus masto tyrimas, kurio metu vertinta šalies gyventojų sveikatos būklė bei įpročiai. Pasak tyrėjų, daugiausia nerimo kelia lietuvių svoris. Paaiškėjo, kad ketvirtadalis šalies gyventojų yra nutukę. Moterys kūno linijomis rūpinasi kiek labiau. Visgi apie 34 % jų turi antsvorio. Mokslininkai pastebi, kad moterys gerokai kritiškesnės savo kūno svoriui ir geriau suvokia, kokią žalą sveikatai daro antsvoris. Net trečdalis, turinčių normalų svorį, nurodo, kad jos turi antsvorio.

• Dailiosios lyties atstovės Lietuvoje patiria mažiau rizikų sveikatai ir dėl žalingų įpročių. Tai, kad stiprų alkoholį vartoja kartą per savaitę, apklausų metu nurodė 4 % moterų, kas septinta bent kartą per savaitę gėrė vyno ar alaus. Tyrimo duomenimis, reguliariai rūko apie 8 % moterų. Vidutinis kasdien rūkančių stažas – 19 metų. Moterys taip pat vidutiniškai surūko mažiau nei vyrai – 10 cigarečių per dieną. Kas dešimtas gyventojas rūko elektronines cigaretes ir tabaką IQOS įrenginiais, didžioji dalis – jaunimas. Šią alternatyvą irgi dažniau renkasi jaunos moterys.

• Mokslininkai skaičiuoja, kad maždaug ketvirtadalį mirčių Lietuvoje lemia su mityba susiję rizikos veiksniai (įskaitant mažą vaisių ir daržovių vartojimą, didelį cukraus ir druskos suvartojimą). Tai gerokai viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį (17 %). Visgi moterų mityba mūsų šalyje gerokai sveikesnė nei vyrų. Apklausų metu jos nurodo, kad valgo liesą ir neperdirbtą maistą. Kasdien pusryčiauja 69 %, o kiekvieną dieną šviežių daržovių ir rupiai maltų grūdinių produktų valgo 66,4 % dailiosios lyties atstovių. Taip pat moterys nurodo suvalgančios mažiau mėsos, dažniau gaminančios namuose. Tai padeda joms išvengti maisto priedų ir užtikrina, kad maistas yra šviežias.

• Moterys atidžiau rūpinasi ne tik savo kūnu, bet ir psichika. Tai turi reikšmingos įtakos tiek gyvenimo trukmei, tiek jo kokybei. Mat moterys paprastai turi labiau išplėtotą socialinių ryšių tinklą. Pasirodo, bendravimas su draugais ir giminaičiais gali tapti raktu į ilgaamžiškumą. Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė yra beveik 10 metų ilgesnė nei vyrų ir siekia 78,9 m. Net ir netekusios partnerio ar sutuoktinio švelniosios lyties atstovės vyresniame amžiuje dažniau išlieka aktyvios, daugiau bendrauja ir labiau mėgaujasi gyvenimu.

Vyrai:

• Klivlando (JAV) klinikos tyrimo duomenimis, apklausus daugiau nei 500 vyrų tik trys iš penkių prisipažino kasmet profilaktiškai pasitikrinantys sveikatą ir tik 40 % svarstytų gydytojo pagalbą esant rimtiems įtarimams dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Pusė apklaustųjų prisipažino sveikatos problemų neaptarinėjantys net su artimaisiais, o 19 % respondentų atskleidė, kad pas gydytojus lankosi tik verčiami artimųjų. Lietuviškoji statistika labai panaši į amerikietišką. Vyrai gydytojų ir vengia, ir prisibijo.

• Lietuvių tyrėjai pastebi, kad dažniau nutukę yra vyrai, gyvenantys šeimoje, rečiau – gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, miesto gyventojai. Iš viso antsvorio turi apie 43 % šalies vyrų. Taip pat mokslininkai nurodo, kad 40 % vyrų, net ir turinčių antsvorio, nurodo, jog yra normalaus svorio. O tai rodo, kad vyrai arba nesupranta, kokios sveiko svorio ribos, arba šias normas linksta ignoruoti. Visgi jie dažniau nei moterys tikina sėkmingai atsikratę nepageidaujamų kilogramų ir nurodo, kad svarbus motyvas sulieknėti yra aplinkinių nuomonė, o ne savijautos pagerinimas.

• Minėto 2019 m. atlikto tyrimo metu vertinant gyventojų žalingus įpročius, aštuoni iš dešimties gyventojų nurodė vartojantys alkoholį. Vyrai pagal šį rodiklį lenkia moteris: penktadalis jų nurodė bent kartą per savaitę vartojantys stiprų alkoholį, apie pusė – alų. Taip pat penktadalis vyrų per vakarėlį išgeria 6 vienetus alkoholio – tai prilygtų 300 ml stipraus gėrimo. Vyrai taip pat rūko dažniau ir daugiau, beveik 21 % jų. Vidutinis rūkančio vyro stažas – 24 m., o per dieną rūkoriai surūko apie 15 cigarečių.

• Mitybai daugiausia dėmesio skiria vyrai, sulaukę 33-ejų. Vyresniame amžiuje susidomėjimas arba stipriai išauga, arba visai nuslopsta. Sveikus produktus ir subalansuotos mitybos programas renkasi tik 12 % vyrų. Deja, pusė stipriosios lyties lietuvių prisipažįsta nežinantys sveikos gyvensenos ir mitybos principų. Vyrai taip pat dažniau nei moterys renkasi perdirbtus maisto produktus ir mėsos produktų valgo net 4 kartus per savaitę ir dažniau. 16 % lietuvių vyrų mėsos ir mėsos produktų vartoja kiekvieną dieną. Apklausti stipriosios lyties atstovai prisipažino, kad jų mitybos įpročiai stipriai priklauso nuo jų partnerių. Mat namuose patys maistą gamina vos 8 % vyrų.

• Lietuvos vyrai, pagal 2021 m. statistinius duomenis, gali tikėtis gyventi iki 69,6 m. Vyrų mirtingumo sociologinius ir demografinius veiksnius nagrinėjantys mokslininkai sako, kad mūsų regione vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė gerokai trumpesnė dėl daugybės priežasčių. Panašu, kad labiausiai tai lemia pačių vyrų elgsena, susiformavę nepalankūs vyriškumo standartai, prasta visuomenės psichikos sveikata. Lietuvoje miršta gana daug darbingo amžiaus vyrų. Tą liudija ir Higienos instituto duomenys: pernai 18–44 m. grupėje vyrų mirė beveik triskart daugiau nei moterų, o 45–64 m. grupėje – 2,3 karto daugiau.

Trumpai

• 2021 m. duomenimis, Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių visoje ES, numatomas mirtingumas nuo vėžio viršija ES vidurkį, pagal mirčių nuo išeminės ligos ir savižudybių skaičių Europoje šalis pirmauja.

• Sulaukę 57-erių lietuviai dažniausiai suserga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, kurios trukdo visaverčiam gyvenimui. Vidutinis švedas sveikata pradeda skųstis tik 73-ejų, t. y. po 16 metų. Lyginant su statistiniu ES gyventoju, Lietuvos gyventojų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra 7 m. trumpesnė.

• Didesnes pajamas gaunantys asmenys dažniau teigia esantys sveiki. Antsvoris ir nutukimas 50 % dažniau pasitaiko tarp gyvenančių mažiau pasiturinčiose šeimose. Svarbu tai, kad Lietuvoje didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių asmenų skirtumas, vertinant savo sveikatą, yra vienas didžiausių ES.

Autorius Eglė Stratkauskaitė