Visame pasaulyje yra daugybė pabaisų, gyvenančių vandenyje, tačiau iš jų įspūdingiausia – legenda apie Lochneso ežero pabaisą arba Nesę, kaip ją vadina vietiniai Škotijos gyventojai. Iki šių laikų netyla kalbos, ar tai tėra mitas, ar realiai egzistuojantis vienintelis išlikęs dinozauras, ar jūrų gyvatė, kuri į ežerą įplaukė dar tada, kai vandens telkinys turėjo priėjimą prie jūros.

 

nese

Legendinė pabaisa esą didžiąją savo gyvenimo dalį leidžia ežero dugne ir labai retai išnyra į paviršių. Kada tai nutiko pirmą kartą, nėra žinoma. Yra išlikusių duomenų, kad Lochneso pabaisa ežero gelmėse gyveno nuo 565 m. pr. Kr. Katalikų legendoje pasakojama, kad šv. Kolumba nubaidė milžinišką pabaisą ir taip išgelbėjo žmogaus gyvybę Nesės upėje, kuri teka į Lochneso ežerą. Nežinia, ar viskas taip ir buvo. Ko gero, tai vienas iš religinių mitų apie šventuosius, kurie nugali velnią, įsikūnijusį į drakoną ir gyvates.

 

Įdomu tai, kad atvykėliai iš senovės Romos pirmaisiais mūsų eros amžiais, rado keltų statytas akmens skulptūras. Meno dirbiniuose buvo vaizduojamos įvairios vietinės gyvūnijos veislės – nuo pelių iki elnių. Vieno pavaizduoto gyvūno jie atpažinti nesugebėjo. Tas gyvūnas turėjo į ruonio panašų kūną, labai ilgą kaklą ir buvo labai aukštas.

 

Įtarimai, kad Škotijoje iš tiesų egzistuoja mitinė būtybė, labiausiai sustiprėjo XIX amžiuje. Tuomet padaugėjo liudininkų, esą savo akimis mačiusių vandens monstrą. 1933 metų pavasarį vietiniame laikraštyje „Inverness Courier“ buvo publikuoti istorija, kurioje ponas ir ponia Mackay papasakojo apie susidūrimą su Lochneso pabaisa. Pasirodžius laikraščiui, ši Škotijos vietovė sulaukė neregėto turistų antplūdžio. Vietos valdžia liepė nutiesti kelią, vedantį prie ežero, kad turistai galėtų pasigėrėti didžiausiu gėlo vandens ežeru Didžiojoje Britanijoje ir turėtų galimybę išvysti garsiąją pabaisą.

 

1933 metų rugpjūtį trys stovyklautojai išvydo virš vandens paviršiaus iškilusius kauburius. Jie lėtai judėjo vandenyje, lyg rangytųsi milžiniškas vikšras. Po šio įvykio Nesę ežere žmonės išvysdavo reguliariai. Kai kurie liudininkai teigė matę įtartinas tamsias dėmes ant vandens, bet neatsirado nė vieno, kuris būtų matęs visą Lochneso pabaisos kūną. 1934 metais daugelis patikėjo, kad Londono gydytojo dr. Roberto Kennetho Wilsono nuotrauka, kurioje matyti į pleziozaurą panašus padaras su ilgu kaklu, išnyrantis iš tamsių vandenų. Ši nuotrauka iki šiol kelia prieštaringų minčių.

 

Nieko nuostabaus, kad pasaulyje yra gyvūnų rūšių, kurių žmonija kol kas nėra atradusi. Pavyzdžiui, 1938 metais prie Vakarų Afrikos krantų žvejai pagavo latimeriją – žuvį, kuri išnykusi prieš 300 milijonus metų. Galbūt Škotijos ežere galėjo išlikti priešistorinis dinozaurų būrio pleziozauras?

 

2013 metais satelitas užfiksavo paslaptingą maždaug 30 metrų šešėlį su milžiniškais pelekais Lochneso ežere. Panašumas į Lochneso pabaisą buvo toks neįtikėtinas, kad daugelis sutiko, kad nuotraukoje iš tikrųjų užfiksuotas jos atvaizdas. Naujausios Lochneso pabaisos nuotraukas galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

 

1960 metų balandį britas Timas Dinsdale sukūrė 2 minučių filmą, kuriame užfiksuota ežere plaukiojanti pabaisa. Vyras paskyrė visą savo gyvenimą fenomeno tyrimams, dalyvavo 56 ekspedicijose, į kurias dažniausiai leisdavosi vienas. Jis tvirtino, kad porą kartų matė Nesės galvą ir kaklą, bet to nepavyko nufilmuoti. Jo sūnus Simonas taip pat teigė, kad matė Lochneso pabaisą du kartus ir siekė įrodyti pasauliui, kad tai ne legenda, o realiai gyvenantis sutvėrimas.

 

Skeptikai mano, kad ežere negali gyventi tokia didelė būtybė. Spėjama, Lochneso pabaisa – tai iliuzija: kažkokių kitų gyvūnų, medžio kamienų siluetai, atsispindintys vandenyje. Abejoti tuo verčia tokie faktai, kad niekada nebuvo rasta į pakrantę išmestų mitinių gyvūnų kūnų ar jų kūnų dalių. Jos Žemės sutvėrimas nebūna gyvas amžinai, todėl turėtų būti Lochneso pabaisos kūno liekanų, jeigu ji iš tikrųjų kada nors egzistavo. Tam, kad išliktų iki šių dienų Nesių turėjo būti ne viena, kad jos galėtų daugintis.