Misija – pasiruošti gripo sezonui

Šaltymetis – ligų sezonas ir niekur nuo to nepabėgsime. Visgi sumažinti riziką susirgti galime. Tai ypač svarbu kalbant apie gripą, kurio ir simptomai, ir galimos pasekmės kur kas rimtesnės nei eilinio peršalimo.

Kaip atskirti nuo peršalimo?

Dėl panašių požymių gripas dažnai maišomas su peršalimu. Visgi gripas sukelia daug sunkesnių komplikacijų, yra gerokai pavojingesnis sveikatai. Dėl to labai svarbu laiku jį nustatyti ir paskirti tinkamą gydymą. Gripas dažniausiai pasireiškia staigiau ir ūmiau nei peršalimas. Ryte žmogus dar gali keliauti į darbą, o vakare jau gulėti ligos patale. Šias dvi ligas galima atskirti pagal konkrečius simptomus.

Simptomai	Gripas	Peršalimas
Karščiavimas	38 °C ir daugiau	Nėra arba nedidelis, apie 37 °C
Bendras silpnumas	Dažnas, gali trukti net iki 2–3 savaičių	Kartkartėmis pasitaiko, bet trunka iki 3–7 dienų
Sloga	Kartais pasitaiko	Dažna
Gerklės skausmas	Pasitaiko	Dažnas
Galvos skausmas	Dažnas	Kartais būna
Raumenų skausmas	Būna beveik visada, stiprus	Retas, nežymu
Kosulys	Dažnas	Retas
Čiaudulys	Retas	Dažnas

Skiepytis neabejotinai verta

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras kiekvienais metais nustatinėja skiepų nuo gripo veiksmingumą. Jis varijuoja, bet paskutiniai tyrimai rodo, kad vakcinacija šios ligos riziką sumažina 50–60 %. Skiepų veiksmingumą labiausiai lemia tai, kokia gripo atmaina vyraus tą sezoną, nes imunitetas susidaro tik prieš konkretų gripo tipą. Vakcinos kuriamos tikintis, kad tą sezoną vyraus tam tikra gripo atmaina, bet ne visuomet taip nutinka arba pacientas gali susirgti kita atmaina. Įtakos turi ir kiti veiksniai, pvz., žmogaus amžius, sveikatos būklė.

Nors skiepų veiksmingumas nėra 100 %, gydytojai pataria skiepytis, nes susirgę gripu persirgsite lengviau, bus mažesnė komplikacijų rizika. Tyrimai rodo, kad vakcinacija 71 % sumažina hospitalizacijos tikimybę. Vakcinavimas itin rekomenduojamas vaikams, senjorams, sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems nusilpusį imunitetą, nėščiosioms, dirbantiems su dideliu žmonių srautu. Skiepytis derėtų dar rugsėjį–spalį, nes gripo protrūkis dažniausiai pasireiškia gruodį–vasarį. Imunitetui susidaryti reikia apie dviejų savaičių, bet didžiausias antikūnų skaičius kraujyje aptinkamas po 4–6 savaičių.

Kaip užsikrečiama?

Gripu užsikrečiama nuo sergančio asmens oro lašeliniu būdu ar naudojantis jo užkrėstais daiktais – virusas į organizmą gali patekti įkvėpus, užterštomis rankomis palietus nosies, burnos, akių gleivinę. Ligos simptomai pasireiškia nuo užsikrėtimo praėjus 27–72 val. Apskritai gripą gali sukelti trijų genčių virusai: A, B ir C. Tarp žmonių labiausiai paplitę A genties gripo virusai.

Kaip apsisaugoti?

Siekiant apsisaugoti nuo gripo, svarbūs ne tik skiepai bei tinkama higiena, bet ir imuniteto stiprinimas. Tam rekomenduojama:

Reguliariai sportuoti. Įrodyta, kad reguliariai sportuojantys žmonės 50 % rečiau serga peršalimo ligomis, taip pat ir gripu. Susirgę beveik dvigubai greičiau pasveiksta, o jaučiami ligos simptomai būna apie 41 % švelnesni. Geriausi rezultatai pastebimi sportuojant 4–5 kartus per savaitę. Daugiau nėra sveika, nes alina organizmą.

Sveikai maitintis. Nuo mitybos priklauso kūno aprūpinimas maistinėmis medžiagomis ir žarnyno mikroflora – pagrindinė imuniteto buveinė. Todėl svarbu valgyti kuo natūralesnį, mažiau perdirbtą, šviežesnį ir įvairesnį maistą. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti švieži vaisiai, daržovės, visų grūdo dalių produktai. Itin naudinga žuvis, jūrų gėrybės, saikingai vartojama liesa mėsa ir kiti gyvūniniai produktai. Svarbu jais nepiktnaudžiauti dėl sočiųjų riebalų. Vengti stipriai perdirbto, kepto, rūkyto maisto, pusgaminių, sintetinių priedų. Ypač svarbu nepiktnaudžiauti cukrumi: įrodyta, kad 8 šaukšteliai cukraus imuninį atsaką slopina apie 40 % ir poveikis tęsiasi apie 5 val.

Vartoti maisto papildus. Nors jie negali pakeisti sveikos mitybos, reikalingi, kai dėl tam tikrų priežasčių organizmui stinga vitaminų ar mineralinių medžiagų, jis yra nusilpęs. Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Stiprinant imunitetą ypač naudingi vitaminai C, E, A, selenas, likopenas – pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, mažina nuovargį, stresą, harmonizuoja endokrininę sistemą ir taip palaiko normalią imuninės sistemos veiklą.

Klausyti atpalaiduojančios muzikos. Nustatyta, kad kasdien raminančios muzikos klausantis bent 30 min., organizme daugėja imunoglobulino A. Šis veikia kaip antikūnas, kovojantis prieš patogenus ir padedantis juos sunaikinti.

Džiaugtis intymiu gyvenimu. Pasirodo, imunoglobulino A kiekį organizme didina reguliarus seksas. Norint pastebėti teigiamą efektą, reikia mylėtis 1–2 kartus per savaitę. Tuomet gripo rizika mažėja apie 30 %. Įdomu, kad mylintis dažniau papildomos teigiamos naudos nepastebima.

Deramai ilsėtis. Stingant poilsio organizmas patiria ne tik nuovargį, bet ir stresą. Šis ypač išbalansuoja imuninę sistemą. Todėl svarbu kokybiškai išsimiegoti (7–8 val. per naktį), protingai subalansuoti darbo ir poilsio režimą, kasdien bent valandą skirti pomėgiams, nepamiršti bendravimo su artimaisiais. Labai naudingos įvairios atsipalaidavimo technikos – meditacija, kvėpavimo, sąmoningo dėmesingumo pratimai ir kt.

Rūpintis aplinkos švara. Saugantis patogeninių mikroorganizmų ir ligų svarbi ne tik tinkama asmeninė higiena, bet ir švari aplinka. Jos tarša silpnina organizmą, kelia stresą, žaloja įvairius organus, todėl išbalansuoja imunitetą. Todėl svarbu kiek įmanoma vengti oro ir kitokios taršos, namus valyti tik natūraliomis priemonėmis, poilsiui rinktis atokesnes vietas nuo miestų.

Jeigu susirgote…

Jei nuo gripo apsisaugoti nepavyko, pirmiausia, ką turite padaryti, tai likti namuose ir vengti artimo bendravimo su sveikais žmonėmis. Darbai nepabėgs, jokiu būdu sirgdami, net jeigu jaučiatės pakenčiamai, nekeliaukite į darbą ar kitą kolektyvą. Apskaičiuota, kad gripu sergantis asmuo darbo vietoje vos per dieną gali apkrėsti apie 10 žmonių! Specifinių vaistų gripui gydyti nėra, jie vartojami pagal varginančius simptomus. Dažniausiai prireikia vaistų nuo skausmo ir karščiavimui mažinti. Svarbu pabrėžti, kad gripas – virusinė liga, tad antibiotikais negydoma. Deja, vis dar nemažai žmonių įsitikinę klaidingai ir nepasitarę su gydytoju ima savavališkai vartoti antibiotikus. Sergant svarbu gerti kuo daugiau skysčių – padeda išvengti dehidratacijos dėl pagausėjusio prakaitavimo, ribotos mitybos, skatina organizmo valymąsi, mažina gleivių gamybą. Kovojant su gripu geriausia gerti įvairias šiltas žolelių arbatas, gardinti medumi, imbieru, citrina – poveikis bus dar stipresnis. Derėtų vengti kavos, energinių, gazuotų gėrimų, vaisvandenių.

Jeigu savijauta labai prasta, negerėja kelias dienas, atsiranda neraminančių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją. Nedelsiant pas jį apsilankyti reikėtų ir gripu susirgus nėščiajai, mažiems vaikams, vyresniems nei 65 m. žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis.

Įdomu