Vis dažniau pasigirsta perspėjimų, kad žmonės tapo priklausomi nuo išmaniųjų telefonų. Esą naujosios technologijos veikia it narkotikai. Negalėdamas prisijungti prie interneto ar patikrinti socialinio tinklo paskyros, dažnas ima jausti stiprų nerimą. Ar tai tiesa? Galbūt virtualus pasaulis iš tikrųjų nėra toks pavojingas?

 

priklausomybe

Gyvenimas kompiuterio ekrane

 

Pripažinkime – šiandien gyventi be technologijų būtų išties sunku. Juk per karantiną kompiuterio ekranas tapo viskuo: darboviete, mokyklos suolu, parduotuve, kino teatru. Sunku net pagalvoti, kaip per pandemiją reikėtų bendrauti su draugais ar kolegomis, jei neturėtume interneto. Vis dėlto dalis psichologų teigia, kad tokia priklausomybė nuo technologijų nieko gero nežada. Pastebima, kad dėl per didelio naudojimosi jomis smegenys negeba sukaupti dėmesio taip, kaip anksčiau. Ilgas naudojimasis išmaniaisiais prietaisais taip pat trikdo miegą, netgi skatina depresiją. Tačiau ar dažnas telefono tikrinimas iškart signalizuoja apie priklausomybę? Pasak neuromokslininko Marco Lewiso, priklausomybė atsiranda tada, kai visas mintis užvaldo koks nors vienas dalykas. Dabar paklauskite savęs – ar jūsų mintyse figūruoja tik internetas ir telefonas? Greičiausiai ne. Juk svarbi ir šeima, draugai, darbas, pomėgiai, augintiniai. Tad anokia čia priklausomybė?

 

„Daugybė šiuolaikinių tėvų įsitikinę, kad jų vaikai priklausomi nuo išmaniųjų telefonų. Tačiau pasiteiravus apie elgesį, nupiešiamas visiškai kitoks vaizdas. Paaiškėja, kad visa šeima kiekvieną savaitgalį kokybiškai leidžia laiką, o vaikų pažymiai geri. To negalėtų būti, jei moksleiviai išties būtų priklausomi nuo technologijų. Tokio vaiko nuo telefono tiesiog neįmanoma atplėšti, nesukėlus panikos ir pykčio priepuolių. Pamąstykite iš kitos pusės – suaugę žmonės su malonumu geria vyną ir mylisi. Tačiau tai nereiškia, kad visi priklausomi nuo sekso ar alkoholio“, – atkreipia dėmesį rašytojas Niras Eyalas. Jis pastebi, kad priklausomybė išsivysto tada, kai žmogus gali galvoti tik apie naršymą internete. O šis nuolat atliekamas veiksmas ima kenkti sveikatai, santykiams su kitais ir normaliai kasdienybei. Tačiau jei asmuo geba išlaikyti ribą tarp naudojimosi telefonu ir kitų gyvenimo sričių, pavojaus varpais skambinti tikrai nereikia. Žinoma, tai nereiškia, kad priklausomybė nuo technologijų neegzistuoja. Tik ji kur kas retesnė, nei bandoma pavaizduoti.

 

Priklausomybė ar normali kasdienybė?

 

Socialinių tinklų kritikai dažnai pabrėžia, kad naudojimasis jais organizme skatina malonumo hormono dopamino išsiskyrimą. Be to, tokia veikla smegenyse taip pat aktyvina tas pačias sritis, kaip ir kokaino vartojimas. Tai tikra tiesa. Tačiau šiuo klausimu technologijos nėra kuo nors išskirtinės. Malonumą ir jaudulį sukelia įvairios veiklos – nuo muzikos klausymo iki naujos kalbos mokymosi. Tad reikėtų atsargiau vartoti žodį „priklausomybė“. Juk nesakome, kad esame priklausomi nuo bendravimo su draugais ar geros knygos skaitymo. Vis dėlto, kada išties vystosi priklausomybė nuo technologijų? Kaip pasiimti tai, kas naudinga, ir nepervargti nuo vis bombarduojančios informacijos?

 

Pasak specialistų, visiškai normalu išmanųjį telefoną naudoti darbui ir bendravimui su draugais. Juk tam jis ir sukurtas. Sunerimti reikėtų tik tada, jei pasinaudojus išmaniaisiais prietaisais ima kankinti nuotaikų svyravimai, liūdnos mintys. Tarkime, pastebite, kad jūsų nuotaika stipriai priklauso nuo to, kiek patiktukų sulaukėte socialiniame tinkle. Kitas svarbus ženklas – negebėjimas kontroliuoti, kiek laiko praleidote internetinėje erdvėje. Derėtų sunerimti ir tada, jei naršymas internete ėmė neigiamai veikti asmeninius santykius, darbą, mėgstamas veiklas. Pamąstykite apie tai, kaip jaučiatės naudodamasi socialiniais tinklais. Priklausomi žmonės nuolat lygina save su virtualiais draugais, nervinasi, kad nėra tokie sėkmės lydimi, įdomūs ar gražūs. Jie ima lygintis į virtualioje erdvėje matomus žmones, kurių atvaizdai dažniausiai koreguoti specialiomis programėlėmis. Tačiau jei socialinių tinklų nenaudojate pasitikėjimui savimi pakelti, jaudintis neverta.

 

Išmaniąsias technologijas išmintingai naudojantys žmonės mokosi naujų dalykų ir tobulėja. Jie taip pat palaiko kokybišką ryšį su toli gyvenančiais draugais ir artimaisiais. Naujovės šiems žmonėms tampa darbą, mokslus ir kasdienes užduotis palengvinančiu įrankiu. Tai tikrai nieko blogo. Pasak specialistų, tiesiog svarbu daryti pertraukėles tarp naršymo internete ir neužmiršti, kad tikrasis gyvenimas vyksta realiame pasaulyje.

 

Baimę kėlusi skaitymo manija

 

Iš tikrųjų baimė dėl naujųjų technologijų poveikio nėra naujas reiškinys. 1950-aisiais baimintasi, kad neseniai atsiradusi televizija privers žmones visą dieną sėdėti namie. Be to, manyta, kad taip valdžia stengsis piliečius paversti paklusniomis marionetėmis. Treti tikino, kad dabar žmonija bus priklausoma nuo nuolatinių pramogų ir pamirš tikrąsias pareigas. XVIII a. baimę kėlė skaitymo manija. Filosofas J. G. Heinzmannas teigė, kad ją gali patirti per daug romanų skaitantys žmonės. Pasak jo, susirgus skaitymo manija, nusilpsta akys, žmogų išberia, išsivysto artritas, hemorojus, astma, migrena, netgi epilepsija. Vėliau tas pats buvo šnekama apie atsiradusius rankinius laikrodžius. Šiandien tokios mintys skamba itin komiškai. Tačiau tais laikais nuotykių romanai ir rankiniai laikrodžiai buvo visiškos naujovės. Dėl šios priežasties žmonės skaitė ir džiaugėsi laikrodžiu intensyviau nei tai darome dabar. Šiandien, žinoma, niekas jau nekalba, kad skaitant įdomią knygą gali išsivystyti priklausomybė.

 

Tad panašu, kad bėgant metams vis mažiau baiminsimės katastrofiško naujųjų technologijų poveikio. „Šiandien pernelyg patologizuojame visiškai normalų elgesį. Jeigu jau turime išmaniuosius telefonus, kompiuterius ir planšetes, kodėl jais turėtume nesinaudoti?“ – klausia klinikinis psichologas Joelis Billieux. Pasak jo, kai kada žmonių santykį su naujosiomis technologijomis išties galime laikyti priklausomybe. Visgi viskas sudėtingiau, nei atrodo. Psichologo teigimu, kai kurie jaunuoliai įninka į kompiuterinius žaidimus ar internetinius forumus, nes jiems tai būdas pabėgti nuo tikrovės. Patiriantys nerimą ar depresiją asmenys neretai taip stengiasi pralinksmėti ir susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Problema – ne technologijos, o patiriamos emocijos.

 

Anot J. Billieux, kai kurie žmonės yra priklausomi nuo sekso. Bet tai nereiškia, kad didžiajai populiacijos daliai reikėtų mylėtis kuo rečiau. Lygiai taip pat ir su technologijomis. Mėgautis jų teikiamomis galimybėmis nebūtinai kenksminga. Kita vertus, dauguma išties pernelyg dažnai žvilgčioja į telefoną ir mąsto apie sekėjus instagrame. Tačiau, psichologo teigimu, tai ne priklausomybė, bet susiformavęs įprotis. O įprotį galima nesunkiai pakeisti, jei tik yra noro ir užsispyrimo. Tad naudojantis išmaniaisiais įrenginiais reikėtų nepamiršti atsargumo. Tačiau kalbos, kad visas pasaulis nepataisomai priklausomas nuo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių, gerokai perdėtos.