Magijos šou – kilni apgaulė

Iliuzionistas Mantas Wizard šį balandį mini ypatingą sukaktį – nuo pirmojo triuko scenoje prabėgo 25 metai. Daugybės magijos triukų paslaptis išmanantis profesionalas atskleidžia, kad iliuzijos menas jį išmokė dar labiau džiaugtis kasdieniais stebuklais – artimųjų dėmesiu, sveikata, žiūrovų simpatijomis. „Mano magijos triukai kuriami rankomis, o tikrieji stebuklai – širdimis“, – sako Mantas.

Iliuzijos menu užsiimate jau 25 m. Ar per tiek metų pasikeitė magijos triukai? Kaip juos paveikė išmaniosios technologijos?

Įdomu tai, kad jei laiko mašina nusikelčiau į XVIII a. be jokių rekvizitų, galėčiau parodyti apie 90 % savo programos. Naujos technologijos iliuzijos meną keičia mažai – daugiau apšvietimo ir pirotechnikos galimybių, bet, kalbant apie pačius triukus ir jų paslaptis, principas išlieka tas pats. Anksčiau pradangindavo siuvinėtą damos nosinaitę ar iš skrybėlės ištraukdavo balandį, dabar gali pradanginti ar ištraukti „iPhone’ą“. Magijos mene nenaudojamos šiuolaikinės technologijos, bet kliaunamasi tais pačiais principais, kaip ir prieš kelis šimtus metų – psichologija, dėmesio valdymu, fizikos dėsniais ir kt. Ir žiūrovams taip įdomiau: visi žinome, ką gali šiuolaikinės technologijos, tai nieko nestebina, bet kai magas rankų miklumu po kavos puodeliu gali nepastebėtas pakišti jūsų pasirinktą kortą – kur kas smagiau. Todėl iliuzionistai ir saugome senąsias tradicijas.

Kaip skiriasi jūsų pasirodymai Lietuvos ir kitų šalių publikai?

Tenka rodyti triukus Amerikos, Italijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos publikai. Visur pasitaiko įvairių žmonių: tų, kurie moka su džiaugsmu stebėti pasirodymą; tų, kurie priima triukus kaip iššūkius ir stengiasi išspręsti tekusį galvosūkį; tų, kurie reaguoja itin emocionaliai. Mitas, kad lietuviai iliuzionistų pasirodymus stebi skeptiškai nusiteikę. Lietuviai ir latviai – inteligentiška publika, į renginius ateina pasipuošę ir šventiškai nusiteikę. Mandagiai žiūri, nereplikuoja, nesiveržia į sceną. Visgi lietuviai emocionalesni už latvius, ne veltui vadinami Baltijos šalių italais.

Viešuose arba privačiuose renginiuose pasitaiko kuriozinių situacijų?

Per tiek metų darbo pasitaikė įvairiausių situacijų. Pamenu vieną pasirodymą lietuvių ir indų vestuvėse. Indų tautybės žmonės labai linksmi, gyvybingi, energija tiesiog kunkuliuoja, jie nori visur dalyvauti, bendrauti. Brandaus amžiaus indas vis norėjo mane įtraukti į šventę, prašė nevargti ir pabūti tiesiog svečiu, sunkiai sekėsi argumentuoti, kad atvykau čia dirbti (šypsosi). Galiausiai turėjau prižadėti, kad prisėsiu prie staliuko po pasirodymo. Paprastai to niekada nedarau, bet būtų buvę nemandagu nesilaikyti duoto žodžio.

Kiek jūsų profesijoje yra užkulisinio darbo, kurio žiūrovai nemato?

Labai daug. Geriausias triukas – kai viskas scenoje atrodo lengva, o tai paruošti itin sunku. Rodosi, op ir atsirado daiktas, lengvai kažkas sklendžia ore, iš niekur atsirado daugybė kortų ir kt. Visus triukus reikia paruošti preciziškai tiksliai, rekvizitus sudėti tam tikra tvarka ir tam tikru kampu, muzika turi suskambėti būtent tą akimirką ir t. t. Svarbu tobulai išdirbti pasirodymo seką (timing). Įdėti daug darbo, kad viskas atrodytų paprasta. Iliuzijos meno išmanymas suteikia itin vertingą gyvenimišką pamoką – jei atrodo, kad kitam žmogui lengvai einasi, dažnai už to slypi daug darbo, pastangų, laiko, apmąstymų. Kiekvienas mano žodis pasirodymuose yra apgalvotas – ką sakysiu prieš kiekvieną triuką, ką juo noriu pasakyti.

Ar labai jaudinatės eidamas į sceną?

Sunkiausios kelios valandos iki pasirodymo, nes vyksta kruopštus pasiruošimas, nuo kurio priklauso šou sėkmė. Šiuo metu jaučiu didžiausią jaudulį. Šį balandį sukanka 25 metai nuo pirmojo triuko scenoje, kai man buvo 12 metų. Būtent tokio amžiaus tvirtai pasakiau, kad užaugęs noriu būti iliuzionistu. Svajone niekada neabejojau, ir ji išsipildė. Tačiau ir po tiek metų vis dar jaudinuosi eidamas į sceną.

Kas parodė pirmąjį triuką, kuris pažadino meilę magijai?

Mokykloje septynerių pamačiau mago pasirodymą – rodė triuką, kaip iš oro traukiamos monetos, kortos. Magas pakvietė į sceną padėti atlikti triuko ir mane tai labai sužavėjo. Pirmojo triuko su ore pradingstančia moneta išmokė tėtis, kuris iki dabar – vienas didžiausių mano gerbėjų, atvažiuoja į kone visus pasirodymus. Triuką su moneta pirmiausia parodžiau jaunesniam broliui. Buvo sykiu ir gera, ir įdomu, nes nebuvo taip lengva, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kas pirmiausia pamato naujus jūsų triukus?

Pirmasis triukus pamato brolis, taip pat bičiulis ir kolega Alvydas Stonys, pas kurį mokiausi magijos, labai vertinu jo patarimus. Mano 86 metų močiutė irgi visada turi ką pasakyti apie naujus triukus (šypsosi). Labai smagu turėti artimų žmonių, kurie nebijo pasidalinti nuomone, duoti vertingų patarimų – gaunu nuoširdų grįžtamąjį ryšį.

Ar kada atskleidžiate triukų paslaptis, jei kažkas primygtinai prašo?

Paslapčių niekam neatskleidžiu, jas žino tik su manimi dirbanti komanda, kuria itin pasitikiu. Jei renginio metu kažkas labai prašo atskleisti, kaip atliekamas vienas ar kitas triukas, turiu pasiruošęs, ką sakyti. Paklausiu, ar moka saugoti paslaptis. Jei atsako „žinoma!“, pasakau „aš irgi“ (šypsosi). Neatskleidžiu triukų paslapčių ne dėl to, kad man gaila ar jas išdavęs likčiau be darbo, o todėl, kad nesugadinčiau žmogui stebuklo. Įsivaizduokite, gaunate didelę gražiai supakuotą dovanų dėžę. Taip džiaugiatės svarstydami, kad viduje – nauji bateliai, o gal rankinė, deimantų vėrinys ir t. t. Išpakuojate, o ten prasto prekybos centro kuponas. Su triukais panašiai – įdomiau nežinoti. Todėl žiūrovus palieku su tuo intelektiniu ir emociniu iššūkiu, jaudinančia intriga, kuri slypi už magijos meno.

Ar būna, kad triukas nepavyksta? Kaip išsisukate?

Net didžiausiems profesionalams pasitaiko klaidų, aš ir mano komanda nesame išimtis. Visada esu paruošęs B ir C variantus, jei triukas nepavyktų, todėl galiu išsisukti iš bet kokios situacijos. Beje, pastebėjau, kad žiūrovams smagu, kai magui kažkas nepavyksta, todėl specialiai sukūriau triuką, kur vaidinu nevaldąs situacijos: daiktai patys pradingsta ir atsiranda bet kur, aš esu aplink vykstančio stebuklingo chaoso auka. Labai žaismingas pasirodymų momentas.

Kodėl neatliekate pavojingų triukų (užsirakinimų po vandeniu, asistenčių „perpjovimų“ ir kt.)?

Man svarbu pramoginis magijos elementas. Manau, šiuolaikiniai žiūrovai ateina į reginius ne tam, kad pamatytų kažką susižeidžiant ar užsimušant. Be to, man svarbi darbo etika, saugumo užtikrinimas tiek žiūrovams, tiek asistentams. Vieną pavojingą triuką atliekame su balerina Kristina Tarasevičiūte. Ji įlipa į dėžę, į kurią susmaigstau metalinius peilius ir špagas, o jų tikrumu prieš tai leidžiu įsitikinti žiūrovams. Šį triuką repetavome daug metų ir esame išdirbę, tačiau kartą lipdama į dėžę Kristina nusibrozdino kaktą. Nedidelė jos klaidelė ir nieko blogo nenutiko, visgi man labiau prie širdies kitokie triukai.

Ar dažnai žiūrite kitų iliuzionistų pasirodymus?

O, taip! Antras po Vilniaus mano mylimiausių svajonių miestų sąraše yra Las Vegasas, kur lankiausi jau penkis kartus. Ten stebėjau keliasdešimt pasirodymų: magijos, „Cirque du Soleil“, varjetės ir kt. Kai tik turiu galimybę, visada žiūriu D. Koperfieldo šou. Labai patinka jo darbo etika ir preciziškumas. Magija mane sužavėjo dar vaikystėje, bet ir dabar patiriu ne mažiau jaudinančių akimirkų stebėdamas triukus, nors ir žinau 90 %iliuzionistų paslapčių.

Kaip vertinate „Youtube“ vaizdo įrašus, kuriuose atskleidžiamos populiariausių triukų paslaptys?

Vertinu gerai, nes jie verčia iliuzionistus tobulėti. Be to, net iš vakaro pasižiūrėjęs, kaip atliekamas triukas, būdamas šou gali apie tai nė nesusimąstyti. Pakanka paimti kitos formos ar spalvos dėžę arba ją pastatyti kitur – to paties magijos triuko variantų galima prigalvoti tūkstančius. Manau, kad net žinant, kaip asistentė susirango dėžėje, įspūdžio negali nepalikti, kaip greitai ji toje dėžėje pradingsta ar kaip greitai dingsta ir atsiranda korta tarp iliuzionisto pirštų. Intriga ir emocija vis tiek lieka.

Ar jūsų triukai praverčia kebliose gyvenimiškose situacijose?

Esu diplomuotas psichologas. Šios žinios man padeda geriau pažinti žmones, o filosofijos studijos – priimti gyvenimiškus iššūkius. Magijos kasdienybėje nenaudoju, bet pasitaiko, kad mane atpažinę žmonės apie ją pajuokauja: kasininkė klausia, ar pinigai nepavirs popieriukais; mobiliojo ryšio operatoriaus salone baiminasi, ar nepradanginsiu telefono; sustabdęs policininkas teiraujasi, ar šįkart apsieisime be triukų (šypsosi). Triukų kasdienėse situacijoje nerodau, man magija – ritualas, kuriam reikia tinkamo laiko ir vietos, žiūrovų nusiteikimo.

Ar daug magijos pastebite aplink save?

Žinoma, galvoje vedu dėkingumo žurnalą už kasdien man nutinkančius stebuklingus dalykus. Baigdamas šou visada pasakau, kad magijos triukai kuriami rankomis, o tikrieji stebuklai – širdimis. Stebuklas yra kavos valandėlė su artimu draugu, stebuklas – apkabinti brangų žmogų, stebuklas – paskambinti tėvams ir sulaukti atsiliepiant, stebuklas – mėgstamas darbas ir t. t. Magija mane išmokė dar labiau branginti paprastus kasdienius dalykus, kurie iš tiesų yra stebuklas.

Kodėl džiaugiamės magija, nors ir žinome, kad esame gražiai apgaunami?

Magijos šou – kilni apgaulė. Šiuo metu ji visame pasaulyje itin populiari. Neseniai pasirodžiau populiariausiame JAV magijos šou „Fool Us“, kuriame tiesioginio teletilto metu atlikau triuką tiesiai iš Vilniaus senamiesčio. Visiems labai patiko. Manau, šiuolaikinis žmogus nuolat yra komforto zonoje, o magija dovanoja tą „wow efektą“, kad kažko nežinai, nesupranti, suaktyvėja intelektas, emocijos. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad „wow efekto“ metu išsiskiria laimės hormonai, stiprinantys imunitetą. Galima sakyti, kad savo magija žmonėms dovanoju dvasinę ir fizinę sveikatą (šypsosi).

Autorius Laima Samulė