Lytinis potraukis – viena labiausiai nutylimų, bet kartu ir aktualiausių temų. Visuomenėje vis dar gajus mitas, esą seksualinis gyvenimas baigiasi tam tikrame amžiuje arba po tam tikrų gyvenimo pokyčių, pvz., vaikų gimimo ar skyrybų. Ar tai tikrai tiesa? Galbūt lytinis potraukis ne užgęsta, o tik keičia formą?

 

Lytinis potraukis. Kas iš tiesų tai yra?Woman,In,Jeans,And,Casual,Shirt,Shows,Discharged,Battery,Cell

 

Lytinis potraukis – tai kompleksinė sistema, kurioje susipina neurocheminiai, hormoniniai, psichologiniai ir sociokultūriniai veiksniai. Tradiciškai manyta, kad potraukis yra automatinė reakcija į išorinį dirgiklį, bet ši samprata šiandien laikoma per siaura. Šiuolaikiniai modeliai, tokie kaip Rosemary Basson ciklinis seksualumo modelis, parodo, kad ypač moterų potraukis ne visada kyla spontaniškai – jis dažnai pasireiškia reaguojant į artumą, saugumą, švelnumą ar emocinį ryšį. Šis modelis pakeičia senąjį požiūrį, kad seksualumas turi būti „natūralus“ ir nuolat aktyvus. Jis padeda suvokti, kodėl po traumų ar gyvenimo pokyčių geismas tampa tylesnis. Libido nebūtinai išnyksta – jis gali tiesiog pasitraukti į gilesnius emocinius sluoksnius, kuriems reikia kitokio priėjimo.

 

Verta paminėti ir neurobiologinius aspektus – lytinį potraukį reguliuoja tokie neuromediatoriai kaip dopaminas, susijęs su malonumu ir motyvacija, bei oksitocinas, atsakingas už artumo jausmą. Kai dėl streso, hormonų pokyčių ar depresijos šių medžiagų disbalansas sutrinka, libido gali priblėsti. Vadinasi, lytinis potraukis yra ne tik seksualinis, bet ir emocinės sveikatos indikatorius.

 

Lytinio potraukio iššūkiai motinystėje

 

Motinystė – vienas ryškiausių žmogaus gyvenimo pokyčių tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Po gimdymo moters organizme įvyksta hormoninis štilis: padidėja prolaktino, kuris slopina lytinį potraukį; sumažėja estrogenų, todėl makšties gleivinė tampa plonesnė ir sausesnė. Dėl to lytiniai santykiai gali būti nemalonūs ar net skausmingi. Nors tai natūralūs fiziologiniai procesai, tačiau dažnai laikomi problema, dėl to moterys jaučiasi kaltos ar „sugedusios“.

 

Psichologiškai gimdymas nutolina nuo seksualumo. Moteris tampa atsakinga už kitą gyvybę, o jos kūnas, anksčiau buvęs intymumo šaltiniu, dabar tampa „įrankiu“ maitinti, migdyti, saugoti. Toks vaidmuo palieka mažai vietos geismui. Be to, kūno pokyčiai – svorio padidėjimas, randai, nuovargis – dažnai mažina pasitikėjimą savimi.

 

Svarbus veiksnys – emocinis krūvis ir nematomos pareigos. Moterys dažnai jaučia, kad visa atsakomybė už vaiko priežiūrą krinta ant jų pečių. Jei partneris nėra aktyviai įsitraukęs, moteris gali jausti pyktį, nusivylimą, o tai – stipriausi libido gesintojai. Tik tada, kai moteris jaučiasi emociškai palaikoma, išgirsta ir gerbiama, ji gali grįžti į savo kūną kaip į geismo šaltinį.

 

Skyrybos: kai geismą gesina emocinis chaosas

 

Skyrybos – vienas labiausiai stresą sukeliančių gyvenimo įvykių. Jas dažnai lydi sielvartas, pasimetimas, nepasitikėjimas savimi. Net jei santykiai buvo emociškai toksiški, jų nutraukimas gali išjudinti giluminį nesaugumo jausmą. Ši būsena tiesiogiai veikia seksualumą – kai dominuoja stresas, hormonas kortizolis slopina seksualines reakcijas, kūnas renkasi išgyvenimo, o ne malonumo režimą.

 

Tačiau su laiku skyrybos gali tapti ir libido atgimimo erdve. Kai kurios moterys po ilgalaikių santykių pirmą kartą leidžia sau eksperimentuoti, pažinti save iš naujo, naudotis pažinčių programėlėmis, išbandyti tai, ko anksčiau negalėjo. Tai vadinama „antrojo kvėpavimo fenomenu“, kai seksualumas virsta savęs įgalinimo priemone.

 

Svarbu pabrėžti, kad potraukio sumažėjimas po skyrybų nėra nuosprendis. Tai natūralus atsakas į emocinę suirutę. Kuo daugiau laiko skiriama vidinei refleksijai, savivertei atkurti, tuo labiau atsiranda erdvės potraukiui. Lytinis noras atsiranda ten, kur atsiranda viltis, saugumas ir džiaugsmas.

 

Menopauzė: pabaiga ar naujas seksualumo etapas?

 

Menopauzė neretai painiojama su seksualinio gyvenimo pabaiga. Estrogenų sumažėjimas gali lemti makšties sausumą, sumažėjusį jautrumą bei silpnesnę kraujotaką lytinių organų srityje. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Kita – išlaisvėjimas. Daug moterų po menopauzės pradeda gyventi intymesnį ir sąmoningesnį seksualinį gyvenimą. Jos jau žino, ko nori, nebėra priverstos atitikti vyraujančių seksualumo standartų ar jausti spaudimą „būti geidžiamomis“.

 

Pagal „North American Menopause Society“ duomenis, 60 % moterų, perkopusių 50-metį, yra seksualiai aktyvios. Kai kurios net teigia, kad būtent dabar jaučiasi labiausiai išsilaisvinusios ir drąsios intymumo srityje. Žinoma, tai įvyksta tik tada, kai priima savo kūną tokį, koks jis yra, ir turi galimybę kalbėtis su partneriu apie asmeninius poreikius.

 

Moderni medicina siūlo įvairią pagalbą – nuo vietinės estrogenų terapijos, kuri atkuria makšties gleivinę, iki lubrikantų ar intymumo terapijos. Menopauzė – tai ne pabaiga, o kvietimas permąstyti, kaip suvokiame seksualumą brandžiame amžiuje.

 

Įdomu

 
  • 85 % žmonių teigia, kad seksualumas išlieka svarbia gyvenimo dalimi net sulaukus pensinio amžiaus.
  • 40 % moterų ir 30 % vyrų, perkopusių 50-metį, patiria sumažėjusį libido. Tačiau tik mažiau nei pusė jų apie tai kalba su gydytoju.
  • Pagal Kinsey instituto duomenis, libido gali svyruoti atsižvelgiant į gyvenimo etapą, tačiau net 90 % žmonių vis tiek išlaiko tam tikrą seksualinį norą, nepaisant gyvenimo sunkumų.
  • Iki 83 % moterų po gimdymo sumažėja seksualinis potraukis, ypač per pirmus 6 mėnesius.
  • 70 % porų per pirmus metus po kūdikio gimimo teigia, kad jų intymus gyvenimas kardinaliai pasikeičia. Tačiau tik 18 % gauna kokybiškos informacijos apie tai iš sveikatos specialistų.
  • Po skyrybų apie 65 % moterų patiria seksualinę pauzę, trunkančią nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Vis dėlto 38 % moterų po skyrybų teigia, kad atrado „naują“ seksualumą – laisvesnį, sąmoningesnį ir stipresnį nei anksčiau.
  • 50–60 % moterų per menopauzę patiria sumažėjusį lytinį potraukį, tačiau tik 25 % ieško medicininės pagalbos.
  • Hormonų terapija gali iki 70 % pagerinti su menopauze susijusius seksualinius simptomus, bet dėl baimių ar stigmų mažai kas ją pasirenka.
  • 60 % vyresnės nei 50 m. moterys yra seksualiai aktyvios. Tačiau daugiau nei pusė jų sako, kad trūksta informacijos apie seksualumą šiame amžiuje.
 

Autorė Jūratė Survilė