Psichologų teigimu, beveik 70 % žmogų per dieną aplanko neigiamos mintys. O mokslininkai netgi išsiaiškino, kad šios pykčiu, liūdesiu, baime ir pavydu persmelktos mintys gali sukelti onkologinių ligų. Tačiau žinant, koks pražūtingas yra negatyvaus mąstymo poveikis, atsiranda ir paskata mokytis dvasinės higienos. O ši žmones gali padaryti ne tik sveikesnius, bet ir laimingesnius.

 

bestreso

Psichika valdo kūną

 

Nors netradicinės medicinos specialistai tikina, kad beveik 80 % visų žmones kamuojančių ligų yra psichosomatinės, tačiau į tai dėmesį pasaulis atkreipė tik tada, kai JAV neurofiziologijos profesorius Rogeris Sperry 1989 m. buvo apdovanotas Nobelio premija. Jis 30 m. tyrė žmogaus smegenis ir galiausiai įrodė, kad mintys bei savitaiga gali daryti įtaką organizme vykstantiems fiziologiniams procesams. Šiuolaikiniai Vakarų medicinos atstovai pripažįsta, kad emocijos gali lemti maždaug trečdalį visų ligų, kurios nesusijusios su virusais ir bakterijomis. Apie tai, kad jos sutrikdo vidaus organus ir kraujotakos sistemą, byloja ir naujausi tyrimai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pikti žmonės gyvena perpus trumpiau. O tie, kurie nuolat sukelia barnius, patiria infarktą, kraujotakos sutrikimus ir vidutiniškai miršta sulaukę vos 50–60 metų. Prasta emocinė sveikata silpnina imuninę sistemą, todėl dažniau peršąlama – žmogus tampa neatsparus infekcijoms. Pasak medikų, kol kas visuomenė kreipia per mažai dėmesio į psichosomatiką. Tačiau mokslininkai jau ieško būdų, kaip vien mintimis įveikti fizinius negalavimus. 2013 m. Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkai įrodė, kad žmogus geba sąmoningai valdyti organizme vykstančius procesus. Vadinasi, dauguma jį kamuojančių ligų būtų galima išgydyti vien naudojant atitinkamas psichologines praktikas arba specialius smegenų bangas veikiančius prietaisus. Nors manoma, kad tik 30 % fiziologinių procesų yra valdomi sąmoningai, tačiau specialistai mano, kad reguliuojant smegenų bangų dažnį būtų galima paveikti pasąmonėje vykstančius procesus. O šie organizmą paveikia net 30 000 kartų greičiau negu sąmoningos mintys.

 

Ląstelių žudikas – stresas

 

2013 m. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, stresą patiria devyni iš dešimties lietuvių. O jį sukeliančios neigiamos emocijos – pavydas, melas, pyktis ir egoizmas – rūgština organizmą. Jeigu žmogaus organizme šarmų ir rūgščių pusiausvyra sutrikusi, kyla grėsmė susirgti įvairiomis ligomis: osteoporoze, cukriniu diabetu, kraujagyslių ligomis, netgi vėžiu. Mokslininkai taip pat teigia, kad nuolat patiriama budrumo ir streso būsena priverčia smegenis veikti betadažnio bangų lygmeniu. Jos pradeda vibruoti 14–35 kartų per sekundę. Šis dažnis išbalansuoja ne tik mąstymo procesą, bet ir pražūtingai veikia visas organizmo ląsteles. Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad patiriant ilgalaikį stresą sutrinka imuninė sistema ir įsijungia imunosupresijos (slopinimo) mechanizmas, todėl padidėja rizika susirgti vėžiu ir sunkiau sveikstama. Kai kuriais atvejais organizmo ląstelės net pradeda pačios save naikinti. Dalis mokslininkų spėja, kad tokių pakitimų sukelia ir televizoriaus, kompiuterio ar mobiliojo telefono skleidžiami virpesiai. Žmogaus akys fiksuoja ekrano skleidžiamus dažnius ir priima juos kaip pavojų. Be to, ir neigiamos informacijos srautas, tarkime, kriminalinės naujienos, sukelia smegenyse baimės emociją. Tada atsiranda rezonansas – prietaiso ir smegenų bangos sutampa bei vienos kitas sustiprina. Taip sukeliama ekstremali streso būsena. Juk žmogaus organizme yra 250 rūšių ląstelių ir beveik iš kiekvienos jų susiklosčius tokioms sąlygoms gali išsivystyti piktybinis navikas. Taip pat neigiamos informacijos perteklius gali sukelti insultą, infarktą, plaučių emfizemą ir kitų ligų.

 

Kas susargdina, tas ir pagydo

 

Rusų medicinos mokslų daktaras Dmitrijus Šamenkovas visą gyvenimą tyrinėjo žmogaus mąstymo procesus ir nustatė, kad kol kas asmuo gali valdyti tik dėmesį ir kvėpavimą. Jo teigimu, išmokus valdyti dėmesį, galima suvaldyti ir visą kūną. Gera sveikata nuolatine būsena tampa tik tuomet, jeigu pavyksta išmokti nutraukti automatines smegenų reakcijas į išorės veiksnius. Specialistas visų pirma siūlo sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir neleisti neigiamoms emocijoms užvaldyti sąmonės bei sukelti fiziologinių pakitimų. Jo nuomone, savo organizmą per kvėpavimo praktikas galima išvalyti taip, kaip rytais šepetėliu išvalomi dantys. Ilgainiui tai tampa dvasine higiena, kuri padeda sėkmingai vykdyti daugybės ligų profilaktikos programą. Šią teoriją patvirtina ir amerikiečių mokslininkai, kurie analizavo dvasinėmis praktikomis užsiimančių žmonių smegenų bangas. Jie nustatė, kad pats imliausias žmogaus smegenų dažnis yra 7–14 kartų per sekundę. Tai vadinamasisalfa dažnis, arba svajonių ir atsipalaidavimo lygmuo. Būtent smegenims veikiant tokiu dažniu galima atsikratyti neigiamų minčių ir savotiškai užsiprogramuoti mąstyti pozityviai. Taip pasirengus ir taikant įvairias meditacijas tampa įmanoma smegenų vibracijas sulėtinti iki teta bangų lygmens. Mokslininkai spėja, kad smegenims vibruojant vos 4–7 kartus per sekundę tampa įmanoma sąmoningai valdyti organizmą. Paprastai tokią būseną žmogus pasiekia prieš pat užmigdamas. Specialistų teigimu, tuomet itin suaktyvėja tiek informacijos, tiek įvairių medžiagų įsisavinimas, o suvartoti vaistai suveikia net 8 kartus greičiau nei būdraujant. Taikant šią atsipalaidavimo metodiką, tris kartus per dieną vartojamų vaistų kiekį įmanoma sumažinti daugiau nei 40 %, o jų poveikis būna toks pats, kaip suvartojus pilną dozę. Mokslininkai tikina, kad tai šiek tiek panašu į hipnozę, tik šiuo atveju žmogus užhipnotizuoja pats save.

 

Įdomu

 
  • Suomijos mokslininkai bandė sukurti emocijų žemėlapį ir nustatė, kad tokios emocijos, kaip pyktis, baimė, pasibjaurėjimas, liūdesys ir nuostaba, labiausiai veikia viršutinę kūno dalį bei turi įtakos kvėpavimo ir širdies ritmo pokyčiams. O pyktis ir laimė labiausiai veikia rankas bei kojas.
  • Atokiame Tibeto regione profesorės Marijos Koževnikovos vadovaujama tyrėjų grupė ištyrė specifinę meditacijos techniką „g-tummo“ praktikuojančius vienuolius. Teigiama, kad ši meditacijos technika sudaro galimybes asmeniui kontroliuoti vidinę organizmo energiją. Mokslininkai per specialią ceremoniją stebėjo, kaip spaudžiant 25 °C šalčiui vienuoliai savo kūno temperatūrą pakėlė iki + 38 °C ir net gebėjo sukoncentruoti šilumą į vieną kūno vietą bei išdžiovinti prie krūtinės prilipdytus drėgnus popieriaus lapus.
  • Norvegijoje atlikto eksperimento metu dvi viena nuo kitos izoliuotos grupės žmonių dirbo tą patį sunkų darbą 16 val. per parą. Vienos grupės narių kas vakarą prašyta pasakyti, kas jiems yra maloniausia. Pavyzdžiui, kokia muzika patinka, ir leista jos pasiklausyti prieš miegą. Praėjus mėnesiui šios grupės žmonių darbingumas padidėjo 26 %. Ir miegoti jiems reikėjo tik pusantros valandos trumpiau. To priežastis – teigiamas mąstymas. Kita grupė pavargdavo kaip anksčiau.
  • Vis daugiau pasaulio žmonių susidomi dvasinėmis praktikomis. Sąmoningai kvėpuoti, taisyklingai medituoti ir užsiimti joga vien Didžiojoje Britanijoje mokosi apie 28 % žmonių.
  • Pasak mokslininkų, sąmoningos streso valdymo praktikos padėtų išgelbėti mažiausiai 40 % sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis gyvybių, o antra tiek išvengtų nervų ligų. Vadinamoji emocinė higiena – tai mokymasis sveikai susidoroti su neigiamais išorės veiksniais ir savo pačių emocijomis. Tam reikalinga itin stipri koncentracija, kuri ir yra tūkstantmečius skaičiuojančios meditacijos pagrindas.
 

Marius Lasinskas

Specialisto komentaras

Vaistininkas, žolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, lektorius Marius Lasinskas

 

Ar egzistuoja universalus būdas, padedantis atsikratyti neigiamo mąstymo? 

 

Deja, vieno recepto nėra. Egzistuoja daugybė praktikų, kurios padeda pozityviai mąstyti, tačiau jos parenkamos individualiai. Tai neišvengiama, nes žmonės mąsto skirtingai, o pagal sąmoningumo lygmenis net gali būti skirstomi į atskirus tipus. Daugybė žmonių tik susitelkia į materialius dalykus ir suvokia save kaip kūną. Jie dirba, valgo ir miega. O kai nė vieno iš šių elementų jiems netrūksta, jaučiasi laimingi ir būna pozityviai nusiteikę. Jeigu tokių žmonių organizmai išsibalansuoja, užtenka tik jiems pabūti gamtoje arba pavartoti tinkamų žolelių. Nors dažniau jie linkę rinktis maisto papildus. Tokius asmenis pozityviai mąstyti programuoja patogi buitis. Šiek tiek aukštesnio sąmoningumo lygmens žmonės save identifikuoja per jausmus ir emocijas. Jie gilinasi į santykius su artimaisiais. Tad jiems pozityviai nusiteikti padeda bendraminčiai, darna šeimoje, prasminga ir džiaugsmo teikianti veikla. Trečioji grupė – mąstantys žmonės. Jiems puikiai sekasi užsiimti minčių ekologija. Jie susitvarko šiukšles ne tik aplinkoje, bet ir savo viduje. Tokie asmenys yra pajėgūs tinkamai užsiimti dvasinėmis praktikomis, kvėpavimo pratimais ir meditacija. Ketvirtajai grupei priklausančių žmonių sutinkama itin retai. Jie save suvokia kaip sielą ir yra nušvitę. Jie spinduliuoja pozityvumu.

 

Bene universaliausias būdas minčių švarai pasiekti – malda. Tai dvasios maistas. Ir net nesvarbu, kokiai religinei bendruomenei žmogus priklauso. Lietuvoje dažniausiai pasirenkama dominuojanti religija – krikščionybė. Tad nusiraminimą ir pozityvumą žmogus randa bažnyčioje, bendraudamas su savo dvasininku. Tačiau tiesiog galima tikėti, kad egzistuoja aukštesnė esybė, kuriai ir dera melstis. Ir taip nukreipti mintis pozityvia linkme. Išmokus melstis galima žengti žingsnelį tolyn ir pradėti medituoti. Tačiau viso to ištakose glūdi savistaba. Tai kasdienis savo emocijų ir veiksmų sekimas bei analizė. O įvairios dvasinės praktikos turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į žmogaus kūno ypatumus, horoskopą ir, be abejo, sąmoningumo lygį.

 

Nagrinėjant ryšį tarp minčių ir fizinio kūno būklės naudinga prisiminti, kad žmogus yra net kelių skirtingų kūnų (fizinio, eterinio, astralinio) ir dar kelių sudėtingesnių darinių visuma. Pažeidus vieną iš šių kūnų, neišvengiamai pakinta ir kiti. O fizinė liga yra galutinė stadija, kuri matoma plika akimi. Tačiau žmogus gali užkirsti kelią ligai mąstydamas pozityviai ir siekdamas dvasinės darnos. Ligą visada dera suvokti kaip perspėjimą keisti savo gyvenimo būdą.