Lėtinės ligos – ne pretekstas gulėti lovoje ir vengti fizinio krūvio. Tinkamai parinkti pratimai gerina savijautą ir slopina nemalonius simptomus. Prieš keičiant gyvenimo būdą dera konsultuotis su gydančiu mediku.

 

Išsėtinė sklerozėHealthy,Woman,In,Run,Posture,With,Data,Of,Health,Benefits

 

Tai nervų sistemos liga, kuria sergantys asmenys apie 80 % atvejų jaučia lėtinį nuovargį, pusiausvyros sutrikimus, galūnių dilgčiojimą, patiria šlapimo nelaikymą. Norint kontroliuoti simptomus ir stiprinti kūną, rekomenduojamos jėgą ir ištvermę lavinančios mankštos. Orhuso universiteto (Danija) mokslininkų tyrimas atskleidė, jog pacientams, kurie 6 mėn. mankštinosi vidutiniu ir net mažu krūviu, pagerėjo savijauta, palyginti su sergančiais asmenimis, kurie nesportavo. Lengva mankšta stabdo ligos progresavimą ir saugo nervų sistemą. Sergant išsėtine skleroze smegenys susitraukia. Sportavusiems ligoniams atlikus magnetinio rezonanso tyrimus paaiškėjo, kad jų smegenys ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo keliose svarbiose srityse, taip reaguodamos į sistemingas treniruotes. Danijos mokslininkai atrado, kad jėgos pratimai padeda pasiekti tokį teigiamą poveikį, kuris neįmanomas vartojant tik vaistus. Jie nerekomenduoja atsisakyti gydymo, tačiau siūlo papildyti dienotvarkę mankšta. Pagerėja gebėjimas vaikščioti, sumažėja nuovargis, didėja raumenų jėga ir judesių dinamika.

 

Nugaros skausmai

 

Amerikos chiropraktikų asociacijos duomenimis, apie 80 % žmonių nors kartą gyvenime patyrė apatinės nugaros dalies skausmus. Negalavimo priežastys – labai įvairios: nuo nugaros smegenų nervų šaknelių uždegimo (radikulito) iki raumenų pertempimo ir stuburo osteochondrozės. Užuot gulėjus lovoje tikintis pasveikti, specialistai rekomenduoja pajudėti. Dublino universiteto (Airija) kineziterapeutai nustatė, kad lėtinius nugaros skausmus kenčiantiems asmenims, kurie atliko lengvas jėgos treniruotes tris kartus per savaitę 16 savaičių, skausmas ir negalia sumažėjo atitinkamai 72 ir 76 %. Tyrėjai pabrėžė, jog baimė sportuoti ir patirti ūmų aštrų skausmą gali lemti nesąmoningą vengimą. Judesiai tampa sukaustyti. Saugant jautrias sritis, pertempiamos priešingos pusės raumenų grupės. Įtampa paaštrina problemą. Judesiai tiesia nugara, taip pat svarelių kilnojimas padeda išgyti fiziškai ir psichologiškai.

 

Parkinsono liga

 

Sergant šia liga vyksta nervų sistemos degeneraciniai pokyčiai, todėl sutrinka judesių, pusiausvyros koordinacija, blogėja motoriniai įgūdžiai, pasireiškia drebulys. Vis sunkiau orientuotis aplinkoje, ypač susidūrus su kliūtimis – laiptais, slenksčiais, kitais objektais kelyje. Vyresni žmonės kliūva, klumpa ir gali susižaloti, vis dažniau renkasi pasyvią padėtį, o artimieji skatina tokį elgesį baimindamiesi traumų. Gali pasireikšti netipiniai, silpnai išreikšti Parkinsono ligos simptomai, pavyzdžiui, uoslės praradimas, depresija. Parmos universiteto (Italija) mokslininkai ištyrė jėgos treniruočių reikšmę norint pagerinti ligonių savijautą. Medikai pateikė išvadas, jog mankšta gali sumažinti fizinius simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Teigiamai veikia bet kokie judesiai, kurie stiprina ryšį tarp smegenų ir kūno raumenų – treniruotė ant elipsinio treniruoklio, plaukimas, šokiai, mankšta su gumomis ar ant kamuolio.

 

Osteoporozė

 

Ekspertai rekomenduoja reguliariai atlikti kardiotreniruotes, kad kaulai būtų stiprūs visą gyvenimą. Tinka ėjimas, bėgimas, šuoliukai, lipimas laiptais, aerobika, zumba ir kita greitų judesių mankšta. Taip pat pravarčios jėgos treniruotės, kurios stiprina raumenis ir palaiko judėjimo aparato stabilumą. Erlangeno universiteto (Vokietija) mokslininkai siūlo moterims prieš menopauzę ar po jos, kai kyla didžiausia osteoporozės rizika, atlikti pasipriešinimo pratimus naudojant svorius ar elastines juostas. 16 metų trukę tyrimai atskleidė, kad norint padidinti kaulų tankį svarbu mankštintis du kartus per savaitę po 1 val. Daugeliui sunku laikytis griežtos sporto rutinos, tačiau nuoseklumas – svarbiausias veiksnys norint išsaugoti kaulų masę. Kuo anksčiau moteris pradeda treniruotis, tuo mažesnė osteoporozės rizika vyresniame amžiuje.

 

Širdies ligos

 

Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vidutinio intensyvumo 30 min. trukmės fizinę veiklą penkias dienas per savaitę. Asmenys, kuriems diagnozuotos kardiologinės problemos, neturėtų vengti prakaito. Žinoma, svarbu konsultuotis su gydytojais ir pritaikyti adekvatų krūvį. Sporto šakos pasirinkimą lemia amžius, ligos pobūdis, širdies sveikata, fiziologiniai rodikliai (svoris, pulsas, kraujo spaudimas). Sidnėjaus universiteto (Australija) mokslininkai pateikė išvadas, jog pasipriešinimo treniruotės gerina organizmo aprūpinimą deguonimi, lygiai taip pat kaip ėjimas ar kiti kardiopratimai, tuo pat metu stiprina apatinės ir viršutinės kūno dalių jėgą. Reguliariai mankštinantis palaikomas normalus KMI, normalizuojamas kraujospūdis, mažėja cholesterolio koncentracija. Kiti sveiki įpročiai, gerinantys širdies sveikatą, yra miego rutina, streso valdymo praktikos, visavertė mityba.

 

Obstrukcinė plaučių liga

 

Tai nepagydoma liga, kurią lemia rūkymas, ilgalaikis oro užterštumas buityje ar darbo vietoje, taip pat genetika. Dėl atsiradusio dusulio ir oro trūkumo žmonės vengia sportuoti, net menkiausio fizinio krūvio. Kvėpavimo nepakankamumo jausmas sukelia baimę judėti ir blogina savijautą. Aleksandrijos universiteto (Egiptas) mokslininkai teigia, kad judėjimas – kaip tik tai, ko reikia sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga. Pasirinkus pasyvų gyvenimo būdą, silpsta raumenys, didėja bendras nuovargis ir prastėja gerovė. Tyrimai rodo, jog pacientai, kurie atliko ištvermės ir jėgos treniruotes 3 kartus per savaitę po 30 min., sustiprino raumenis ir labiau pasitikėjo savimi, palyginti su tais, kurie gydyti tik vaistais. Dauguma jų suprato, kad mankštintis saugu. Kuo tvirčiau jautėsi, tuo aktyviau įsitraukė į socialinį gyvenimą: keliavo, lankė parodas, koncertus.

 

Cukrinis diabetas

 

Daug grėsmių kelia ne tik pagrindinė liga, bet ir komplikacijos, pažeidžiančios širdį, kraujagysles, nervus, akis, inkstus. Sportas svarbus II tipo diabeto profilaktikai ir gydymui. Judant raumenys įsisavina iš kraujo gliukozę ir panaudoja ją energijai. Nors kardiopratimai (zumba, aerobika, ėjimas) padeda valdyti insulino kiekį, jėgos pratimai didina šį teigiamą poveikį. Amerikos diabeto asociacija rekomenduoja nevengti didesnio fizinio krūvio, pavyzdžiui, kasdien atlikti mankštą su svareliais ar gumomis. Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) tyrimas atskleidė, kad II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams apčiuopiamos naudos suteikia net viena treniruotė –sumažėja kojų tynimas. Ypač naudingos didelio intensyvumo intervalinės treniruotės. Kuo didesnė raumenų masė, tuo efektyviau deginama gliukozė. Kuo spartesnis fizinis aktyvumas, tuo greitesnė medžiagų apykaita. Kalorijos deginamos net praėjus 1 val. po fizinio krūvio.

 

Nerimo sindromas

 

Fizinė veikla – žinomas streso malšinimo veiksnys, dažnai rekomenduojamas šiuolaikiniams žmonėms, dirbantiems sėdimą, protinį darbą. Floridos universiteto (JAV) mokslininkai išmatavo realų sporto poveikį kenčiantiems nuo nerimo. Nustatyta, kad atliekant vieną pasipriešinimo pratimų ciklą su maksimaliu svoriu veiksmingai sumažėja nerimas tiek po pirmos mankštos, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Nors nėra aišku, kaip jėgos treniruotės išvadėja streso hormoną kortizolį, bet rezultatai rodo, jog trumpas intensyvus krūvis malšina neigiamas emocijas ir perkrauna galvą. Mokslininkai pavadino tai nevalinga meditacija. Kai organizmas sutelkia pastangas atlikti sunkius pratimus, išgaruoja nerimas ir įkyrios mintys. Po treniruotės žmogus jaučiasi pavargęs, tačiau psichologiškai ramus. Manoma, kad sužadinamas išlikimo mechanizmas, todėl realiu laiku neaktualios problemos nustumiamos į antrą planą.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė