Lietuviai ir gyvūnai – kieno draugijoje jaučiamės geriausiai?

Remiantis Žemės ūkio duomenų centro informacija, Lietuvoje populiariausias naminis gyvūnas yra šuo, antroje vietoje įsirango katės, o trečią užima šeškai. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie laiko augintinių, yra sveikesni ir fiziškai, ir psichologiškai. Visgi gyvūnėlio įsigijimas turi būti apgalvotas sprendimas.

Nauda vaikams

Vaiko raidos specialistai atkreipia dėmesį, kad su gyvūnu augančio mažylio raida visapusiškai spartesnė: ne tik greičiau pradeda vaikščioti, koordinuotai judėti bet ir kalbėti, reikšti emocijas. Taip pat būna stipresnis imunitetas, atsparumas infekcinėms ligoms, nes namuose tampa neįmanoma aplinkos palaikyti visiškai sterilios, todėl imuninė sistema įgunda aktyviau dirbti. Be to, moko daugybės naudingų dalykų: atsakomybės kasdien aprūpinti ėdalu ir vandeniu; empatijos perskaitant gyvūno savijautą iš jo žvilgsnio ar elgesio; nuoširdžios meilės dalinantis dėmesiu, skanėstais, žaislais ir kt.

Moksliniai tyrimai rodo, kad terapijos su gyvūnais teigiamai veikia intelekto ir psichoemocinių sutrikimų turinčius vaikus: su gyvūnais jie nusiramina, saugiau jaučiasi, labiau atsiveria, išdrąsėja, pagerėja gebėjimas bendrauti.

Kartu su gyvūnais augantys vaikai pasižymi geresniais bendravimo įgūdžiais, jiems lengviau susidraugauti, prieiti prie kito, pašnekinti. Na, o jei augintinį reikia vedžioti, tuomet didėja ir vaiko fizinis aktyvumas, ilgėja bet kokiomis oro sąlygomis lauke leidžiamas laikas, o tai irgi į naudą tiek emocinei savijautai, tiek fizinei sveikatai.

Senatvės kompanionai

Augintiniai praskaidrina kasdienybę, dovanoja draugiją, tačiau vyresniame amžiuje šie aspektai tampa ypač svarbūs. Dažnas senolis patiria didesnę ar mažesnę vienatvę (kai suauga ir išeina vaikai, su anūkais neranda bendros kalbos, numiršta antroji pusė). Dažnam šuniukas ar kačiukas tampa vieninteliu, su kuriuo gali kasdien pasikalbėti. Rūpestis augintiniu net tampa priežastimi išeiti iš namų. Jei senjoras augina šunį, prasimankština ir gryname ore pabūna bent du kartus per dieną, kas be galo svarbu sveikatai palaikyti. Net jei turi katę, vis tiek žmogus turi daugiau motyvacijos pajudėti, nes reikia augintinį aprūpinti ėdalu, galbūt nupirkti naują žaisliuką. Žinoma, gyvūno glostymas veikia raminamai, sušildo ne tik širdį, bet ir geliančius rankų sąnarius, o katė, jaukiai įsitaisiusi ant kelių, dar ir padeda malšinti skausmus.

Moksliniai tyrimai rodo: kai namuose yra augintinis, Alzheimeriu ar senatvine demencija sergantiems žmonėms sumažėja nerimo priepuolių. Taip pat augintinis padeda išvengti negalavimų, kuriuos sukelia vienatvė, pvz., širdies problemų ir netinkamo kraujo spaudimo sukeltų ligų.

Šunys

Populiariausias augintinis, pasižymintis besąlygiška ištikimybe ir nuoširdžia draugyste. Iš veislių gausos galima išsirinkti tinkamiausią bičiulį ir pagal charakterį, ir pagal išvaizdą (dydį, kailį, snukučio ypatumus ir kt.). Draugystė su šunimi – ilgalaikis įsipareigojimas, nes šie keturkojai vidutiniškai gyvena 10–15 metų. Taip pat dėl prigimtinio prieraišumo šuniui nuolat reikalinga žmogaus kompanija, tad prieš įsigyjant derėtų apsvarstyti, ar bus tiek laiko ir noro su kažkuo bendrauti. Dėl aukšto intelekto šunys lengvai dresuojami, todėl gali ne tik palaikyti kompaniją, bet ir būti terapeutais ar pagalbininkais. Šie ypatingi augintiniai padeda įveikti psichologinius iššūkius, atpažinti fizinės ligos simptomus, taip pat pagelbėti įveikiant kasdienes užduotis, pvz., neregiams keliaujant iš vieno taško į kitą. Šunys gelbėja nuo vienatvės, saugo namus, ugdo atsakomybės jausmą ir empatiją. Daug tyrimų rodo, kad su šunimis augę žmonės patiria mažiau socialinių iššūkių, rečiau linkę į depresiją. Tinka daugumai žmonių, nes paperka nuoširdžia ir besąlygiška meile.

Katės

Taip pat ilgametės kompanionės (gyvena 13–20 m.), tačiau dėl charakterio ir elgesio ypatumų tinka ne visiems. Murklėms būdingas savarankiškumas, labiau prisiriša prie gyvenamosios vietos, o ne šeimininkų, todėl tokį artimą ryšį, kaip su šunimi, pavyksta sukurti retam. Žinoma, jos žaismingos ir jaukios (iki tam tikros ribos), be to, tampa priklausomos nuo žmonių, nes naminės, miesto katės retai peliauja ar turi galimybę susigauti paukštelį, todėl joms reikalinga nuolatinė priežiūra, globa. Kitaip nei šunys, gali ilgesnį laiką išbūti vienos namuose, jei bus aprūpintos ėdalu ir vandeniu, todėl mažiau riboja šeimos gyvenimą, pavyzdžiui, galima palikti savaitgaliui neprašant kitų žmonių, kad prižiūrėtų. Katės – puikios bičiulės ramesnio charakterio ir vyresniems žmonėms, kurie paskui šunelį nebespėtų. Jų murkimas veikia raminamai, padeda sureguliuoti kraujospūdį, o jauki šiluma malšina įvairius sopulius. Jei katė lipa ant kelių, gulasi ant pilvo, reikia leisti jai pagulėti toje vietoje: aikštinga, vaikščiojanti viena, kur nori, katė pagerbė savo dėmesiu ir gydomosiomis galiomis. Tad naudokitės, kol galite.

Šeškai

Gyvūnas, kurį renkasi išskirtiniai žmonės. Šis mėsėdis aštriais dantimis ir dar aštresniais nagučiais yra savotiškas viduriukas tarp šuns ir katės – kai laikyti didelio gyvūno nėra galimybių, žmonės nenori kasdien po kelis kartus vedžioti šuns, o kačių nemėgsta. Šeškams draugystė su žmogumi itin svarbi, jie pripažįsta šeimininką, gali sugyventi su kitais gyvūnais. Svarbu šį gyvūną įsigyti mažą ir su juo daug bendrauti, kitaip gali likti laukinis, pasikandžioti. Šeškų augintojų bendruomenė gana glaudi, todėl perkant šį gyvūną iš veisėjų galima gauti visą reikiamą informaciją. Šeškus kasmet privalu vakcinuoti. Galima su pavadėliu vestis į lauką, vežtis kartu atostogauti. Namuose laikant šešką, reikalingas didelis narvas, kuriame būtų gultas ir gyvūno tualetas, nes mėgsta išdykauti ir gali gerokai nusiaubti namus. Pagrindinis šių gyvūnų minusas – neįprastas kvapas, tačiau gyventi kartu su šešku niekada nebus nuobodu.

Papūgos

Paukšteliai dažnai auginami siekiant ne bičiulio ir kažko mielo paniurkyti, bet daugiau dėl egzotinės atmosferos. Jei papūgai skirsite užtektinai dėmesio, ji taps jaukesne – nutūps ant piršto ar peties, pakedens plaukus. Tiesa, paukščiams svarbi kompanija, tad jei pasikalbėjimai su papūgėle nevilioja, bet vis tiek norite auginti šį gyvūną, iš karto reikėtų pirkti dvi. Apie paukščius svarbu žinoti du dalykus: jie pradeda čiulbėti anksti ryte ir pridaro nemažai netvarkos.

Papūgėles reikia kas dieną lesinti, keisti gertuvėje vandenį ir saugoti nuo skersvėjų. Prieš paleidžiant paskraidyti, būtina uždaryti visus langus ir užtraukti naktines užuolaidas, kad skaidydamos neatsitrenktų į stiklą ir nesusižeistų. Papūgėlės, laikomos vienos, prisiriša prie šeimininkų, patiria stresą jam išvykus. Derėtų atsisakyti minties apie katės ir papūgėlės draugystę, ypač jei katė išeina į lauką, turi stipriai išreikštus medžioklės instinktus ir namuose apsigyveno pirmiau.

Žiurkėnai, jūrų kiaulytės

Tiek žiurkėnai, tiek jūrų kiaulytės neretai tampa pirmuoju vaikų augintiniu, nes reikalauja mažai priežiūros, galima paprastai įsigyti tiek patį gyvūnėlį, tiek visą reikiamą įrangą ir pašarą. Reikia tik nuvykti į artimiausią gyvūnų prekių parduotuvę. Prieš įsigyjant žiurkėną ar jūrų kiaulytę svarbu žinoti, kad, kaip ir papūgėlės, pridaro nemažai netvarkos kapstydamos kraiką ir ėsdamos. Kas 2–3 dienas reikia keisti kraiką bei plauti narvelį, kitaip namuose atsiras nemalonus kvapas. Šie gyvūnai neprisiriša prie šeimininkų, todėl išvykus drąsiai galima palikti namie, tik reikia paprašyti, kad kas nors ateitų pašerti ir pripildytų šviežio vandens. Tiesa, pasitaiko išimčių, kai jūrų kiaulytės ar žiurkėnai tampa jaukūs, noriai būna ant rankų ir žaidžia su žmogumi. Graužikus svarbu saugoti nuo skersvėjų, perkaitimo, vežant pas veterinarą gyvūnų transportavimo dėžę uždengti rankšluosčiu. Deja, žiurkėnai gyvena vos 2 metus, jūrų kiaulytės – 6–8 m.

Triušiai

Jei auginame su tikslu turėti mielą bičiulį, triušis gali tapti visaverčiu šeimos nariu, tačiau tam reikia specialiai jaukinti: imti ant rankų, glostyti, žaisti ir kt. Kaip ir smulkiems graužikams, visų reikiamų daiktų ir pašaro galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse. Šiltuoju metų laiku galima išnešti į lauką, tik svarbu tai daryti uždarame narvelyje arba su pavadėliu, kitaip paspruks ir pražus. Kaip ir šeškams, reikalinga kasmetinė vakcinacija. Triušiams (taip pat žiurkėnams ir jūrų kiaulytėms) nuolat auga dantys, tad svarbu, kad narvelyje turėtų specialios mineralinės kreidos, kuri padėtų juos patogiai nudildinti. Svarbiausia triušių raciono dalis turėtų būti šienas, morkos, obuoliai, o tik tada pakuotėmis parduodamas sausas pašaras. Vasarą triušius ir jūrų kiaulytes galima palepinti šviežia žole, tik negalima duoti šlapios, nes sutriks virškinimas. Neapsigaukite pirkdami mažą triušiuką turguje, nes po metų jis gali sverti 7–8 kg. Triušiai taip pat kapstydami prišiukšlina ir garsiai graužia, todėl įkurdintas tame pačiame kambaryje neleis ramiai išsimiegoti.

Ropliai

Roplių klasei priklauso vėžliai, iguanos, chameleonai, agamos, gyvatės, net krokodilai. Šie gyvūnai niekada netaps jaukiu augintiniu, daugiau interjero puošmena ar tikro gamtininko laisvalaikiu, reikalaujančiu nemažai specialių žinių. Prieš perkant bet kurį šių gyvūnų reikėtų atlikti namų darbus: paskaityti, pasidomėti ir sprendimą auginti roplį priimti atsakingai. Dažniausiai namuose laikomas roplys – vėžlys. Tai ramus, daug dėmesio nereikalaujantis ir nejaukus gyvūnas. Svarbiausia yra suderinta gyvūno dieta, deramas kalcio ir vitaminų kiekis. Vėžlių yra įvairių – vieni gyvena sausumoje, kiti vandenyje, skiriasi jų racionas ir gyvenimo trukmė.

Roplių yra gausybė ir visi kilę iš skirtingų klimatinių sąlygų, todėl ir jų laikymo sąlygos skiriasi. Laikant driežų būtina atitaikyti jiems natūralioje aplinkoje būdingą drėgmę, temperatūrą ir šviesą. Kai kurie ropliai yra gyvaėdžiai, todėl derėtų atsakingai apsvarstyti, ar esate pasiruošę šerti gyvais vabzdžiais, jų lervomis, net mažais graužikais.

Į ką atkreipti dėmesį?

Renkantis augintinį būtina pasidomėti būsimam draugui būdingu temperamentu, charakteriu, sveikatos savybėmis, laikymo sąlygomis, veterinarų ir gyvūnų elgesio specialistų rekomendacijomis. Jei namuose jau yra gyvūnų, svarbu išsiaiškinti, ar gyvūnas gali sugyventi su kitais. Jei norite įsigyti veislinį gyvūną, ieškokite geros reputacijos prieglaudos ar veisėjo, patikrinkite veterinarijos registracijos ar patvirtinimo numerį. Pirkdami iš veisėjo visada susipažinkite su gyvūnu ir jo mama, aplankydami šuniuką ar kačiuką ir jo mamą patikrinkite, ar gyvūnas laimingas ir sveikas, ar gyvena geromis sąlygomis. Patys iš arti apžiūrėkite būsimą augintinį, atkreipkite dėmesį, kad akys būtų aiškios ir ryškios, kvėpavimas – tylus ir be pastangų, burna švari su baltais dantimis ir rausvomis dantenomis, šonkaulių neturėtų matytis, o pats gyvūnas būti atidus aplinkai, reaguoti į glostymą.

Katės ir šunys niekada neturėtų būti parduodami iki 8 savaičių amžiaus, kol neatjunkyti. Būsimas draugas turi būti bent 12 savaičių amžiaus, kad galėtumėte jį vakcinuoti nuo pasiutligės. Būtina paprašyti veterinarijos gydytojo pasirašytų vakcinacijos ir kitų sveikatos įrašų, paklausti, ar buvo gydytas nuo parazitų. Prašyti informacijos dėl gyvūno ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre.

Kitus gyvūnus pirkite iš gyvūnų prekių parduotuvių, ne turguje ar iš skelbimų, nes galite būti apgauti.

Priklauso nuo gyvenimo būdo

Daugiausia žmonės augina šunis arba kates, kai kuriuose namuose šie gyvūnai draugauja tarpusavyje. Visgi geriausiai lietuviai jaučiasi būtent su kailiniais tradiciniais augintiniais, net Sfinkso katės nėra populiarios, nors vienu metu ir buvo ant bangos.

Deja, lietuviai dar mėgsta vaikytis madų įsigydami augintinius, todėl šiuo metu gatvėse ypač daug rudų pudelių, buvo ir haskių, Jorkšyro terjerų, kolių, vokiečių aviganių ir, žinoma, auksaspalvių retriverių mados. Specialistai pabrėžia, kad augintinį reikia rinktis ne pagal madingiausias tendencijas, bet savo gyvenimo būdą: kiek laiko ir dėmesio galite skirti gyvūnui, kiek vietos yra namuose, kaip ir kur keliaujate, koks jūsų pačių charakteris, amžius ir sveikatos galimybės ir kt. Pagal tai galite spręsti, koks gyvūnas ir net veislė jums tinkamiausia. Jei abejojate, pasitarkite su gyvūnų mylėtojais, paieškokite informacijos internete, pasikonsultuokite su veisėjais ir pan. Neteisingas sprendimas gali apkarsti šeimininkams, o gyvūnas pasmerktas netinkamai priežiūrai ar netgi rizikuoti būti paliktas.

Kada augintinio nereikia?

Artėjant didžiosioms metų šventėms svarbu prisiminti, kad gyvūnas negali būti dovana. Tai ne žaislas, kurį galite numesti, jei nepatiko ar pabodo. Renkatės ne šventinį atributą, bet draugą, todėl elkitės atsakingai.

Nereikėtų gyvūno įsigyti tuo metu, kai namuose laukia dideli pokyčiai: artėja persikraustymas, remontas, šeimos pagausėjimas, kelionė aplink pasaulį ar kt. Gali būti pernelyg sudėtinga ir patiems, ir gyvūnui, nes gyvūnas pasąmonės lygmenyje neprilygsta vaikui ar kitam šeimos nariui, todėl jo poreikiai atsidurs paskutinėje vietoje: gyvūnas bus nuskriaustas dėmesio ir rūpesčio stygiumi arba net tapti šeimos atpirkimo ožiu, ant kurio išliejamas dėl kitų sudėtingų aplinkybių kylantis stresas.

Augintinio nereikia, jei galvojate, kad jis nėra draugas, o tik namų ar įvaizdžio dalis: prieglaudos perpildytos „madingiausiais“ šunimis ir katėmis. Jei nematome nieko bloga, kad šuo rišamas prie būdos, augintinio taip pat jums nereikia. Jei gyvenimo būdas lemia, kad daug laiko leidžiate keliaudami, gyvūno įsigijimą reikėtų atidėti ramesniam laikotarpiui.

Naudinga pasipraktikuoti savaitėlę pažiūrint svetimą augintinį, pvz., kelis kartus per dieną vedžiodami šunį (geriausia šaltuoju metų laiku) suprasite, kiek jumyse entuziazmo tai daryti artimiausius dešimt metų.

Įdomu

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2024 m. spalio pradžioje Gyvūnų augintinių registre registruota 305,6 tūkst. šunų, 159,4 tūkst. kačių ir 593 šeškai.