Laimės receptas – gyvenimas be socialinių tinklų?

Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę kasdienybę be socialinių tinklų, lydinčių nuo pat ryto iki vėlaus vakaro. Visgi nemažai žmonių jų atsisako dėl emocinės sveikatos gerovės. Išsilaisvinusieji iš virtualių pinklių teigia, kad gyvenimas kaipmat pasikeitė į gerąją pusę. O ką apie tai sako specialistai?

Suvaidinta tikrovė

Psichologė Kate Rosenblatt pastebi, kad vis daugiau jos klientų ryžtasi virtualios erdvės detoksikacijai. Kitaip sakant, visiškai atsisako socialinių tinklų arba bent jau kuriam laikui nuo jų atsiriboja. Prasidėjus pandemijai daugybė žmonių kaip niekada įniko į virtualią realybę. Visą dieną praleidžiant namie atsirado daug laiko sekti kitų žmonių gyvenimus skaitmeninėje erdvėje. Visgi po kelių mėnesių dauguma pasijuto visiškai pervargę ir išsunkti, tad prireikė atsigauti. Nors ir kaip keistai skambėtų, tai padaryti tikrai nelengva. „Net menkai prie socialinių tinklų pripratę asmenys jų atsisakę jaučia, kad gyvenime kažko trūksta. Labiausiai įklimpę tie, kurie dažnai patys dalijasi turiniu. Matant patiktukus ir komentarus prie savo įrašo, smegenyse išsiskiria malonumo hormono dopamino. Tad vėliau žmogus nori vėl tai patirti“, – sako ji.

40-metė Kristina visiškai atsisakė socialinių tinklų, ištrynė savo anketas feisbuke ir instagrame. Pasak Kristinos, jai tiesiog atsibodo nuolat lygintis su kitais ir stebėti suvaidintus gyvenimus. „Naudodamasi socialiniais tinklais nuolat jausdavausi prastai. Jaučiau kaltę, kad neturiu tokių namų, taip neatostogauju, kaip mano sekami žmonės. Įdomu tai, kad dažniausiai suprasdavau, kad ši tobula kasdienybė yra suvaidinta. Juk socialiniuose tinkluose visi atskleidžia tik gerąją pusę, o neigiamų aspektų neviešina. Žinau nemažai socialinių tinklų žvaigždučių, kurios fotografuojasi viešbučiuose apsimesdamos, kad tai – jų namai. Arba giriasi naujais drabužiais, kuriuos vėliau grąžina į parduotuvę. Nepaisant to, vis tiek atrodė, kad esu kažkuo prastesnė nei kiti“, – pasakoja moteris.

Feisbuko jai reikia dėl darbo, bet Kristina susikūrė tik darbinę anketą. Ji neturi jokių draugų ir neseka nieko, kas nesusiję su darbu. Su bičiuliais bendrauja gyvai arba per vaizdo skambučius, susirašinėja žinutėmis. Jokių patiktukų ir komentarų po nuotraukomis jos gyvenime nebeliko. „Tikrai nesijaučiu praleidžianti ką nors svarbaus. Juk man svarbiausi žmonės – tėvai, vyras, vaikai ir artimiausi draugai, yra šalia. Per pandemiją supratau, kad gyvenimas išties trumpas. Kelio pabaigoje nė vienas mūsų tikrai neištarsime: kaip gaila, kad daugiau laiko nepraleidau socialiniuose tinkluose! Tad raginu visus kreipti dėmesį į tai, kas svarbiausia“, – šypsosi ji.

Minčių detoksikacija 

22-ejų Gailė išbandė trumpą detoksikaciją nuo socialinių tinklų. Mergina jų visiškai neatsisakė. Tačiau užsibrėžė keletą savaičių jais nesinaudoti. Sprendimą ji priėmė pajutusi, kad pernelyg dažnai lygina save su socialiniuose tinkluose matomais žmonėmis. Be to, Gailė iššvaistydavo daug laiko tiesiog skaitinėdama bereikšmius įrašus virtualioje erdvėje. „Pirmosiomis eksperimento dienomis pastebėjau, kad mano telefono baterija veikia kur kas ilgiau. O pati džiaugiausi kur kas linksmesnėmis, švaresnėmis mintimis. Taip pat smarkiai išaugo produktyvumas – daugiau tvarkiausi namie, rašiau, skaičiau, užsiėmiau mėgstama veikla. Vis dėlto, dienoms bėgant, pajutau liūdesį, kad nebežinau, kas vyksta virtualiame pasaulyje. Norėjosi nenutolti nuo tendencijų, tad draugai svarbiausias naujienas man pranešdavo žinutėmis. Sakiau jiems, kad šiuo metu ilsiuosi nuo socialinių tinklų, bet vis tiek paprašiau siųsti svarbesnes žinias. Galiausiai grįžau į virtualią erdvę, nes baiminausi per daug praleisti. Tačiau, manau, po kurio laiko vėl išbandysiu detoksikaciją. Tai puikus būdas išvalyti mintis“, – pripažino ji.

Socialinių tinklų realybė pabodo ir 31 m. Povilui. Vyras, kaip ir dauguma jo bendraamžių, naudojosi ne viena paskyra. Iš pradžių jam patiko žiūrėti linksmus vaizdo įrašus, stebėti, ką veikia draugai ir sekti garsius nuomonės formuotojus. Tačiau po kurio laiko Povilas suprato, kad gyvendamas virtualioje erdvėje iššvaisto pernelyg daug laiko. „Paskaičiavau, kad per parą ten praleidžiu net 4 val. Per šį laiką nenuveikiu nieko naudingo, tik žiūriu beverčius vaizdo įrašus, skaitau reklaminius socialinių tinklų žvaigždučių įrašus. Nusprendžiau išsivaduoti iš šių spąstų. Tad pranešiau draugams, kad po mėnesio manęs socialiniuose tinkluose nebeliks. Kas nori, tegul man atsiunčia savo telefono numerį ar kitus kontaktus, kaip galėtume susisiekti. Žinoma, ištrynus anketas žmonių, su kuriais palaikau ryšį, skaičius sumažėjo. Tačiau mano gyvenime dabar liko tik tie, kurie išties reikšmingi“, – sako jis.

Mobiliųjų programėlių grožis

JAV įsikūrusio Pitsburgo universiteto tyrimas parodė, kad kuo daugiau laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, tuo labiau rizikuojame nemiga ir depresija. Nuo virtualios tikrovės priklausomi žmonės taip pat neretai kenčia nuo nerimo, valgymo sutrikimų, yra nepatenkinti kūnu ir išvaizda. Jie ima lygintis į virtualioje erdvėje matomus žmones, kurių atvaizdai dažniausiai koreguoti specialiomis programėlėmis. Žinoma, tokio idealo jokiam realiam žmogui pasiekti neįmanoma. Tad socialiniai tinklai ypač pavojingi jaunuoliams, kurie dar nemoka atskirti realybės nuo kompiuteriu pagražintų vaizdų. Neseniai atlikta studija atskleidė, kad nuo 2011 m. labai padaugėjo psichikos ir emocinių sutrikimų. O būtent tada socialiniai tinklai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Įdomu tai, kad neigiamas jų poveikis bręstant mažėja. 40-metį peržengusius asmenis dažniausiai jau menkai domina virtualūs draugai ir jų neva tobuli gyvenimai.

Kita vertus, per daug naudodamiesi socialiniais tinklais, visi gali pakliūti į jų spąstus. Stebėdami nuomonės formuotojus ir kitas žvaigždutes galime sau kelti nerealistiškus lūkesčius. Tada jausimės nelaimingi ir nepatenkinti gyvenimu. Tad psichologai skatina kuo mažiau pasinerti į virtualią tikrovę. Idealiausia – ją visai ištrinti iš savo gyvenimo. Tokiu atveju liks daugiau laiko pomėgiams ir iš tikrųjų svarbiems dalykams. Be to, psichika taps atsparesnė, padaugės laimės.

Pripažinkite – ar prieš miegą skaitote naujienas socialiniuose tinkluose? Šis dažnas įprotis, deja, prastai veikia miego kokybę. Telefono skleidžiama šviesa sutrikdo hormono melatonino gamybą. O jis atsakingas už miegą ir gebėjimą užmigti. Tad nustojus tiek daug naršyti internete, ypač vakare, gali pagerėti miego kokybė. Detoksikacija nuo socialinių tinklų taip pat padės geriau pailsėti, labiau atsipalaiduoti. Nuolatinis telefono tikrinimas ir lyginimasis su kitais sukelia emocinę įtampą. Todėl į virtualų gyvenimą panirę žmonės tampa pikti, liūdni, nervingi. Jiems sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį. Bent trumpas atsitraukimas nuo feisbuko ir instagramo leis jaustis laimingesniems. O juk laimės hormonų mums visiems šiuo metu labai reikia, tiesa?

Patvirtinkite, kad aš graži!

Pasak psichologų, atsitraukus nuo socialinių tinklų gali pagerėti gyvas ryšys su artimiausiais žmonėmis. Žinoma, šiuo metu gyvai bendrauti sunku. Tačiau kodėl draugei neparašius laiško ranka ar nesuruošus mielo siuntinio? Beje, ar pastebėjote, kaip dažnai susitikę su bičiuliais, vis vien iš rankų nepaleidžiame telefono? Ištrynus paskyras galima atsikratyti šio kenksmingo įpročio. Suprantama, nustojus mirkti virtualioje erdvėje, ryšiai su tam tikrais žmonėmis gali nutrūkti. Tačiau gyvenime svarbiausias artimųjų ratas. Tad nėra reikalo švaistyti laiko menkai pažįstamiems asmenims socialiniuose tinkluose. Geriau paskambinti brangiai draugei ir su ja paplepėti. Sutaupytą laiką taip pat galite skirti savęs tobulinimui ar mėgstamiems pomėgiams. Logika paprasta – nustoję spoksoti į ekraną, tampame laisvi užsiimti kuo nors kitu: mankštintis, pasivaikščioti gamtoje, paskaityti gerą knygą, su malonumu suvalgyti skanią vakarienę.

Galiausiai, nustojus gyventi virtualioje erdvėje, sustiprėja pasitikėjimas savimi. Dalydamasi fotografijomis socialiniuose tinkluose dažna moteris taip bando pakelti savivertę. Jei patiktukų ir giriančių komentarų netrūksta, ji jaučiasi savimi patenkinta. Tačiau jų pritrūkusi puola į paniką. Be to, pagyros nuotaiką pagerina tik trumpam. Kitą dieną šis ritualas vėl kartojamas, kol galiausiai savivertė ima visiškai priklausyti nuo kitų žmonių nuomonės. Dėl šios priežasties ne viena socialinių tinklų gražuolė galiausiai ištrynė savo paskyrą. Populiarėja ir dar viena nerimą kelianti tendencija. Pastebėta, kad nemažai jaunų žmonių kreipiasi į chirurgus, jog pasiektų socialinių tinklų filtrų sukeliamą efektą. Kitaip sakant, asmuo trokšta realybėje atrodyti lyg programėle koreguotoje nuotraukoje. Nustoję tiek daug laiko praleisti virtualiame pasaulyje, išvengsite tokių savivertės problemų.

Ar virtuali erdvė jus valdo? 

Gali būti ir taip, kad savo įpročiais socialiniuose tinkluose esate visiškai patenkinti. Galbūt juose praleidžiate nedaug laiko, bendraujate tik su artimiausiais draugais. Jei jaučiatės valdantys situaciją, nieko keisti tikrai nebūtina. Tačiau verta išlikti budriems ir stebėti, ar tik virtuali realybė nepradėjo kontroliuoti jūsų gyvenimo ir kasdienybės? Atsakymą, ar nesate priklausomi nuo socialinių tinklų, padės rasti keli klausimai. Ar sugenda nuotaika, jei patiktukų prie jūsų nuotraukos ne tiek daug, kiek tikėjotės? Ar ištrinsite fotografiją, jei ji jums graži, bet nesulaukė daug draugų dėmesio? Kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose? Ką ten veikiate? Ar dažnai dalijatės kasdienėmis smulkmenomis? Galbūt pastebite, kad per daug lyginatės su sekamais žmonėmis? Nuoširdžiai sau atsakykite į šiuos klausimus ir suprasite, ar derėtų sunerimti.

Nusprendę padaryti pertrauką nuo socialinių tinklų, vėliau galėsite į juos sugrįžti. Galbūt pamatysite, kad blogą įtaką daro tik tam tikros platformos, o kitomis galite naudotis ramiai. O gal per tą laiką išmoksite nebelyginti savęs su kitais ir laisvą laiką skirti įdomesnėms veikloms? Mūsų tikrasis gyvenimas vyksta realybėje, tad būtent į ją derėtų koncentruoti dėmesį.