Iš garsiosios Medičių giminės kilusi Kotryna Medičigarsėjo kaip išsilavinusi karalienė, rėmusi menininkus ir mokslininkus. Tačiau iki šiol sklinda legendos apie valdovės polinkį į intrigas, klastą ir žiaurumą. Su kokiomis kliūtimis susidūrė mergina, tapusi įtakingiausia Prancūzijos moterimi?

 

441px-Catherine-de-medici

 

Vardas Catherine de’ Medici

Gimė 1519 m. balandžio 13 d. Florencijoje (Florencijos Respublika)

Mirė 1589 m. sausio 5 d. Blua (Prancūzija)

   

Anksto neteko tėvų

 

Kotryna Mediči gimė kilmingoje šeimoje, kuri Renesanso metu valdė visą Florencijos regioną. Medičių giminei priklausiusiuose bankuose santaupas laikė kone visi turtingiausi to meto Europos šalių valdovai. Kotrynos tėvas Lorencas di Piero Medičis buvo Urbino kunigaikštis. Motina Madlen de la Tur d’Overnjė– vienos iš garsiausių ir kilmingiausių Prancūzijos šeimų atstovė. Anot šaltinių, gimus pirmagimei dukrai, tėvai buvo labai laimingi. Deja, praėjus kelioms savaitėms po dukters gimimo abu tėvai mirė. Pora santuokoje išgyveno vos metus. Spėliojama, kad motina galėjo mirti nuo maro arba pogimdyminės infekcijos, o tėvas, pasak gandų, nuo sifilio. Be tėvų likusią mergaitę ėmė globoti seneliai.

 

Jaunoji nuotaka

   

Vos Kotrynai Mediči suėjo 11 m., artimieji ėmė ieškoti tinkančio sutuoktinio. Jiems buvo itin svarbu, kad ši santuoka atneštų ir politinės naudos, todėl reikėjo merginą išleisti už kilmingo ir turtingo jaunikio. Pasipylė įvairių pasiūlymų, tačiau visi buvo atmetami. Paagliau 1533 m. Prancūzijos karalius Pranciškus I pasiūlė Kotrynai santuoką su savo įpėdiniu Henriku II. Artimieji netrukus priėmė šį pasiūlymą. Vestuvės įvyko tų pačių metų spalį prabangioje Pancūzijos pilyje. Abiem jaunuoliams buvo vos po 14 metų. Per šventę gausus svečių būrys šoko, stebėjo riterių rungtynes, o jaunieji apsikeitė prabangiomis dovanomis. Vidurnaktį pora paliko pokylių salę ir nuėjo į miegamąjį pirmosios nakties. Liudininkų teigimu, kartu su jais ėjo ir jaunojo tėvas karalius Pranciškus I. Jis vėliau svečiams pranešė, kad santuoka įsigaliojo. Nors šis paprotys šiais laikais atrodytų gana neįprastas, tačiau tada politinė santuoka neturėjo tokios asmeninės reikšmės. Dėl to į intymiuosius santykius valdovai žvelgė šiek tiek kitaip.

 

Nelaiminga santuoka

 

Prancūzijos princo žmona tapusią Kotryną vienas Venecijos pasiuntinys apibūdino taip: „Smulkaus kūno sudėjimo, neaukšta. Nors ir neišskirtinių bruožų, tačiau akys ryškios, būdingos Medičių giminei.“ Nepaisant dailios nuotaikos išvaizdos, santuoka nebuvo laiminga. Henrikas ne itin domėjosi ja, turėjo daug meilužių. Pirmuosius 10 santuokos metų pora nesusilaukė palikuonių. Pasklido gandų, kad Kotryna greičiausiai nevaisinga. 1537 m. Henriko meilužė susilaukė sūnaus, tad Kotryna patyrė dar didesnį spaudimą. Tais laikais vienas iš pagrindinių moters tikslų buvo pagimdyti kuo daugiau kilmingų palikuonių. Nevaisingumas buvo rimta priežastis nutraukti santuoką. Dvariškiai ėmė planuoti poros skyrybas, pasklido kalbų, kad moteris apsėsta velnio. Kotryna ėmėsi visų įmanomų to meto gydymosi priemonių: gėrė mulo šlapimą, naudojo karvės mėšlo ir sutrinto elnio rago miltelių kompresus. Pagaliau 1544 m. būsimoji karalienė susilaukė pirmagimio. Manoma, kad už galimybę pastoti Kotryna turėtų būti dėkinga gydytojui Žanui Ferneliui. Pasak kronikų, gydytojas, apžiūrėjęs poros lytinius organus ir pamatęs nedidelių nukrypimų nuo normos, patarė, kaip jiems santykiauti, kad susilauktų palikuonių. Iš viso porai gimė 8 vaikai, iš jų išgyveno 6. Deja, sutuoktinių santykių tai nepagerino. Henrikas smagindavosi kitų moterų draugijoje, viena iš garsiausiųjų jo meilužių – 19 m. už jį vyresnė Diana de Puatjė. Beje, ji buvo ir Henriko tėvo karaliaus Pranciškaus I sugulovė.

 

Įtakingoji vyro meilužė

   

Mirus karaliui Pranciškui I 1549 m. Henrikas II ir Kotryna Mediči tapo karaliumi ir karaliene. Tačiau net ir karūnuota Kotrynaneįgijo daugiau politinės įtakos. Henrikas išliko artimas savo meilužei Dianai de Puatjė. Jai skyrė daugiausia dėmesio, dovanojo daug prabangesnių dovanų nei žmonai. Pvz., Dianai padovanojo Šenonso pilį, kurią labai mėgo Kotryna. Karalius nesigėdijo net viešai demonstruoti neteisėtų santykių. Šventosios Romos imperijos pasiuntinys pasakojo matęs, kaip per oficialius priėmimus Henrikas II sėdėdamas ant stambaus kūno sudėjimo Dianos kelių liesdavo jai krūtis, grodavo gitara ar šnekučiuodavosi apie politiką. Įdomu, kad Diana į karalienę nežvelgė kaip į konkurentę. Ji netgi skatino Henriką susilaukti kuo daugiau vaikų su Kotryna, duodavo jam patarimų, kaip elgtis su žmona.

 

Pasinaudojo įtaka, kad atkeršytų

 

1559 m. Henrikas II žuvo – karalius per šventę dalyvavo riterių kautynėse ir buvo mirtinai sužeistas. Naujuoju Prancūzijos karaliumi tapo Pranciškus II, Henriko II ir Kotrynos Mediči sūnus. Jaunuoliui tuo metu buvo vos 15 m. Didžiausią įtaką jam turėjo motina, taigi visos šalies valdymas priklausė nuo jos. Įgijusi didelę galią, karalienė motina pirmiausia įsakė iš mylimiausiosios vyro meilužės Dianos de Puatjė atimti karališkąsias brangenybes, kurias jis jai buvo dovanojęs. Taip pat iškraustė konkurentę iš savo mėgstamosios Šenonso pilies.

 

Karalius Pranciškus II gyveno neilgai. Jaunuolis mirė 1560 m., gydytojų manymu, nuo pūlinio ausyje. Karaliumi tapo kitas Henriko II ir Kotrynos Mediči sūnus, 9 m. amžiaus Karolis IX.

 

Žiaurioji karalienė

 

Valdant jauniems karaliams politinė Prancūzijos įtaka silpnėjo. Šiuo sunkiu metu karalienė rašė laiške savo dukrai: „Mano vienintelis tikslas – matyti prieš savo akis visuose dalykuose Dievo garbę ir išsaugoti savo autoritetą. Ne dėl savęs, o dėl karalystės išsaugojimo ir tavo brolių gerovės.” Atrodo, kad savo tikslo karalienė siekė visomis priemonėmis. Pirmiausia ji panoro sunaikinti savo politinius priešininkus. Kotryna Mediči laikoma viena pagrindinių 1572 m. šv. Baltramiejaus nakties žudynių organizatorių. Manoma, kad būtent ji privertė savo sūnų Karolį IX priimti sprendimą nužudyti tūkstančius protestantų. Karalienė vadovavosi savo tėvo patarėjo Nikolo Makiavelio pamokymais. Legendinis politikas veikale „Valdovas“ rašė, kad savo priešus reikia sunaikinti vienu smūgiu.

 

Siekdama savo tikslų Kotryna nevengė atvirai meluoti ir netgi žudyti. Pasak gandų, nuodais išmirkytomis pirštinėmis nunuodijo politinę priešininkę, dukros anytą Navaros karalienę Žaną d’Albrė. Pastaroji apie Kotryną kartąatsiliepė taip: „Viskas, ką ji daro, tai tik tyčiojasi iš manęs, kitiems priešingai perpasakoja mano žodžius. Tada viską neigia ir juokiasi man į veidą. Ji elgiasi visiškai negarbinga. Iš manęs tai reikalauja daug kantrybės.”

 

Desperatiškas karalienės elgesys nebuvo vainikuotas sėkme. Gyvenimo pabaigai karalienė patyrė visišką nusivylimą ir pralaimėjimą. Ji matė, kaip Paryžius buvo okupuotas sosto priešininkų. Kotryna Mediči mirė 1589 m. Blua pilyje.

 

Įdomu

   
  • Medičių giminė Florencijos regioną valdė iki pat Italijos suvienijimo 1861 m.
  • Net 3 Romos katalikų popiežiai buvo Medičių giminės atstovai.
  • Kotrynos Mediči tėvas mirė nuo sifilio vos tik juo užsikrėtęs. Tais laikais Europoje buvo paplitęs gyvybei pavojingas sifilio bakterijų porūšis, tad susirgusieji greitai mirdavo. Mokslininkai spėja, kad apie 20 % palaidotųjų Vilniaus katedroje sirgo sifiliu.
  • Kalbama, kad sužinojusi apie dukros Margaritos santuokinę neištikimybę įsakė skubiai ją atvesti iš miegamojo, smarkiai išplūdo ir trenkė antausį.
  • Kotrynos Mediči ir Henriko II sūnus Henrikas Valua 5 mėn. buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas. Vėliau slapta pabėgo į Prancūziją. Manoma, tikėdamasis, kad Prancūzijoje gali turėti daugiau įtakos.
  • Vienas pasiuntinys taip apibūdino 40-metę Kotryną Mediči: „Jos burna pernelyg didelė, akys taip pat didelės, tačiau bespalvės. Vis dėlto ši moteris atrodo išskirtinė. Jos grakšti figūra, nuostabios rankos ir šilkinė oda.”
  • 1556 m. karalienė vos nemirė gimdydama dvynes dukteris. Gydytojai išgelbėjo jai gyvybę, dar gimdoje sulaužydami kojas vienai iš dvynių. Antroji duktė mirė praėjus septynioms savaitėms. Daugiau vaikų Kotryna Mediči nebesusilaukė.
  • Amžininkų teigimu, legendinis Nostradamas specialiai jai sukūrė amuletą iš įvairių metalų, ožkos ir žmogaus kraujo.
  • Sklinda gandų, kad karalienė dalyvavo kuriant juodųjų mišių ritualą, su vaikais praktikavo magiją.