Jūsų dorybės ir ydos gali turėti įtakos tam, kokiu gyvūnu gimsite būsimą gyvenimą.

Budizmo, induizmo ir netgi žydų kabalos mokymuose vienas svarbiausių dalykų – tikėjimas reinkarnacija. Tikėjimas tuo, kad siela gali atgimti ne tik kitame žmogaus kūne, bet ir kokio nors gyvūno.

Beje, nereikėtų to laikyti pelnyta bausme už netikusius poelgius. Teisingiau tai vadinti karmos pamoka, kuri leidžia įgauti patirties, reikalingos vystymuisi ir tobulėjimui. Greičiausiai, kad kiekvienas iš mūsų praeityje buvo koks nors gyvūnas. Įdomu, kokiu gyvūnu galime būti ateityje?

 

Išpuikėliams – žiurkės dalia

Tie, kurie visą gyvenimą laikė save geresniais, turi atgailauti ir išmokti nuolankumo pamoką. Įsikūnydami gaus gyvio kūną, kurio niekas nemėgsta, bjaurisi ir veja šalin arba stengiasi pribaigti. Žiurkė – vienas iš galimų variantų. Tiems, kurie kadaise puikavosi savo aukšta padėtimi visuomenėje, aplinkiniams badė akis brangenybių spindesiu ir mėgavosi fotoblykstėmis, dabar teks slėptis požemiuose. Patyrę, ką reiškia būti nuolat žeminamiems, nuolat verčiamiems slėptis prieblandoje, vėl galės gimti žmonėmis. Tik tada jei bus kitokie – kuklesni, jautresni, gerbiantys kitus.

 

Voverės – buvę šykštuoliai?

Šykštuoliai, kuriems gyvenimo prasmė tapo materialių gėrybių kaupimas, kitą gyvenimą gali gimti vovere ar kokiu kitu žvėreliu, kuris privalo nuolat kaupti atsargas. Šiuo požiūriu voverės nepralenkiamos – kiekviena jų prieš žiemą geba surinkti ir paslėpti po kelis tūkstančius riešutų ir gilių. Tiesa, naudos joms iš to mažai – didžiąją dalį atsargų jos paprasčiausiai pamiršta. Per tą jų užmaršumą ne vienas miškas užaugo. Tokiu būdu, nors ir nesąmoningai, šykštuoliai atiduoda savo sukauptus turtus gamtai. Kai ateis eilė jiems vėl gimti žmonėmis, jie jau bus išsilaisvinę nuo nesutramdomo troškimo kaupti gėrybes.

 

Pasileidėliui teks plaukioti lašiša

Suklusti ir gerai pamąstyti verta tiems, kurie paaukojo savo gyvenimą kūniškų geidulių tenkinimui. Jeigu visą gyvenimą vaikėtės malonumų, tenkinote savo aistras kaip panorėję, o su partneriais elgėtės taip, lyg jie būtų ne žmonės, o bejausmiai daiktai… Kitą gyvenimą gimsite lašiša. Žinia, lašišos gyvenimo tikslas – nerštas. Šios žuvys leidžiasi į varginančią kelionę, įveikia tūkstančius kilometrų tam, kad patirtų savo pirmąjį ir vienintelį kartą, ir numirtų nuo išsekimo. Laimei, paskui vėl leidžiama atgimti žmogumi. Spėjama, kad po tokios dramatiškos karminės pamokos, ne vienas pasirenka nugyventi gyvenimą skaisčiai, celibatą laikydamas vertybe.

 

Nepavydėtinas likimas laukia pavyduolių

Tą, kuris iki panagių persismelkęs pavydu, sunku nuraminti ir perkalbėti. Vis dėlto pavyduoliui pravers žinoti, kad reikia kuo skubiau liautis nemiegoti per naktis, graužiantis, kad kaimyno gražesnis namas, o kaimynės dailesnė figūra. Antraip, po mirties jam gresia atgimti gyvūnėliu, kurį nuolat kas nors medžioja. Tada jis būtinai turės ką nors, ko kiti jam pavydės – galbūt nuostabiai gražias plunksnas, gal tankų kailį ar galingus ragus. Deja, tai jo nedžiugins, priešingai – taps tikru prakeiksmu, nes bus nuolat medžiojamas, dieną naktį persekiojamas. Kaip tik dėl šios priežasties galima spėti, jog tas įsikūnijimas bus neilgas, ir, greičiausiai, jį nutrauks mirtis. Tačiau kaip tik tokia pamoka leidžia atgimti žmogumi, kuris nuoširdžiai džiaugiasi tuo, ką turi, yra patenkintas tuo, kas yra, ir moka būti dėkingas už kiekvieną gyvenimo dieną.

 

Kregždutės – priminimas apie polinkį persisotinti

Apsirijėliai, nesugalvojantys nieko geriau, kaip tik nuolat pataikauti savo gomuriui ir pilvui bus priversti neatsikvėpdami vytis maisto kąsnį. Tik naujame kailyje tas valgio vaikymasis jiems bus ne malonumas, o neišvengiama būtinybė. Besočiams suteikiamas kregždučių, čiurlių ar kitų vabzdžiais mintančių paukščių kūnas. Tam, kad išgyventų, šie sparnuočiai yra priversti sulesti kasdien uodų, muselių ir mašalų kelis kartus daugiau nei patys sveria. Malonumo iš tokio maitinimosi jie neturi, nes pas paukščius mintančius vabzdžiais, pasak mokslininkų, skonio receptoriai yra labai menkai išsivystę. Bet užtat tos „gyvos dangaus žirklės“ sunaikina daug kenkėjų. Taigi kitą gyvenimą šios sielos vėl gali atgimti žmonėmis. Žinoma, įgavę tokios patirties, jie greičiausiai pasižymės saiko jausmu ir savitvarda.

 

Šuns širdis

Nėra ištikimesnių ir labiau atsidavusių draugų už šunis. Manoma, kad šunimi atgimti lemta žmonėms, kurie pasidavė pagundai naudotis savo valdžia ir įtaka daugiau, nei tai leidžia Dievo ir žmonių įstatymai. Valdovai, kurie įpratę įsakinėti ir reikalauti paklusnumo, naujame gyvenime privalo išmokti klausyti ir tarnauti. Niekas nežino, kas dabar yra Sadamo Huseino (Saddam Hussein) ar Muamaro Gadafio (Muammar Gaddafi) šeimininkas. Svarbu, kad gyvendami greta žmonių, jie turi galimybę sparčiai mokytis. Po to, jiems vėl bus leista gimti žmonėmis. Labai tikėtina, kad tada jie sąmoningai pasirinks tarnystę visuotiniam labui.

 

Ką murkia katinas?

Tiesą sakant, šie žavūs padarai kadaise irgi gyveno žmonių gyvenimą. Deja, didesnių tinginių ir apsileidėlių už juos būtų sunku surasti. Net dėl savęs pirštą pajudinti tingėjo, nekalbant apie kitus. Neatsitiktinai naujajame kūne jie tiek daug laiko praleidžia švarindamiesi. Švarus kailis jiems yra būtina normalaus gyvenimo sąlyga. O kad nebūtų per lengva, prausdamiesi katinukai turi pasimankštinti, juolab kad muilą ir vandenį jiems atstoja jų pačių liežuvis. Taigi švarinimasis jiems yra sunkus kasdienis darbas, kurio dėka jie vėl galės gimti žmonėmis.

 

 Reinkarnacija. Kas tai?

Tai tikėjimas, kad į šį pasaulį ateiname daugybę kartų: kartais gimstame vyru, kartais – moterimi, galime gauti ir gyvūno kūną. Beje, vienas paskui kitą sekantys įsikūnijimai nėra atsitiktiniai – gyvenimų virtinės paskirtis, sudaryti mūsų sieloms galimybių vis daugiau išmokti, kad taptume geresni, šviesesni, labiau užjaučiantys ir giliau mylintys. Taigi kiekvienas naujas įsikūnijimas – tarsi nauja tobulėjimo pamoka.

Kuo būsime kitame gyvenime, lemia karma (priežasties – pasekmės dėsnis, pagal kurį dabarties veiksmas sukuria atoveiksmį ateityje).

Induizmo išpažinėjai paaiškina tai taip: žmogui mirus, jo siela tebegyvena ir tam tikru energijos pavidalu gyvuoja kosmose, ruošdamasi kitam įsikūnijimui. Savo karmą pageriname gerais poelgiais ir turime galimybę ateinantį gyvenimą nugyventi geriau. Jeigu gyvename nedorai, kitą įsikūnijimą būsime priversti savo klaidas ištaisyti.