Kodėl persekiojami žmonės?

Dažnas bent akies krašteliu yra žvilgtelėjęs į buvusio partnerio socialinių tinklų paskyras. Kartą kitą patenkinti smalsumą nieko blogo, bet jei tai nutinka reguliariai, galima laikyti viena iš persekiojimo formų. Kodėl įdomu žinoti, kas vyksta su žmonėmis, kurių jau nėra mūsų gyvenime?

(Ne)kaltas persekiojimas

Persekioti galima įvairiais būdais. Minėtas sekimas socialiniuose tinkluose laikomas (ne)kaltu. Žmogus, kuriuo domimasi, apie smalsumą gali nė nenutuokti, todėl tai niekaip neveikia nei jo gyvenimo, nei savijautos. Panašiu persekiojimu galima laikyti domėjimąsi įžymybių gyvenimu – ne veltui atsirado terminas „sekėjai“. Iš tiesų sekame, ką imponuojanti garsenybė veikia, kaip rengiasi, ką valgo, kaip palaiko fizinę formą, kur keliauja, su kuo draugauja, ką myli ir t. t. Toks sekimas žalos nedaro, priešingai – nuomonės formuotojai sekėjų dėka sulaukia daugiau reklamos pasiūlymų, augantis sekėjų skaičius kelia savivertę.

Jei pažiūrime buvusio mylimojo, draugės, su kuria nutolome, simpatiško kolegos, kuris išėjo dirbti į kitą skyrių, nuotraukas, nedarome nieko blogo. Nebent gaištame savo brangų laiką.

Kodėl smalsu?

Jei kas nors paklaustų, kodėl vis permetame akimis buvusio vaikino / merginos socialinių tinklų paskyras, trumpas atsakymas, ko gero, būtų – iš smalsumo. Iš tiesų smalsu, kaip ji (s) pasikeitė, ką dabar veikia, su kuo bendrauja, ar susirado naują meilę. Tačiau toks smalsavimas slepia kur kas daugiau. Persekiojimą lemia kelios priežastys:

Nenorime paleisti. Buvusiu partneriu ar bičiuliu domimės todėl, kad mums tie santykiai dar nesibaigė. Nebūtinai norime juos atnaujinti, tačiau galbūt jaučiame kaltę, kad išsiskyrėme (nutolome), galbūt praėjo tiek laiko, kad atmintyje liktų tik geri dalykai, todėl idealizuojame. Psichologai pastebi, kad dažniau persekioti linkę įskaudinti žmonės – tie, kuriuos paliko, išdavė.

Norime pasikelti savivertę. Pasižiūrėti, kaip atrodo ir gyvena buvusieji, norime dėl to, kad tikimės, jog atrodo blogai, pavyzdžiui, priaugo svorio ar pliktelėjo. Norime pamatyti, kad naujoji pasija irgi nėra išvaizdi. O labiausiai savivertę pakeltų žinia, kad buvęs partneris liko vienišas.

Dėl konkurencijos. Praėjus kiek laiko po išsiskyrimo, įdomu sužioti, kaip pakrypo kadaise artimo žmogaus gyvenimas. Tačiau viskas vertinama lyginant, kuris sugebėjo pasiekti daugiau: daugiau šalių apkeliavo, dirba geresnį darbą, turi brangesnį automobilį, surinko daugiau sekėjų ir pan. Gana vaikiška, bet norime įsivaizduoti, kad buvome geriausia, kas tam žmogui galėjo nutikti, todėl jam dabar nesiseka, kai patiems pagaliau pavyko atsiskleisti visomis spalvomis.

Iš ilgesio ar vienatvės. Tik maža dalis romantiškų santykių baigiasi draugišku išsiskyrimu. Dažniausiai vienas žmogus lieka labiau įskaudintas, apgautas, išduotas, nuskriaustas. Paliktasis gali persekioti buvusįjį, nes pasiilgo buvimo kartu. Peržiūrėti mylėto žmogaus nuotraukas gali norėtis ir iš vienatvės.

Jei nutrūko / netenkina dabartiniai santykiai. Buvęs mylimasis kaip niekada įdomus tampa tada, kai susipykstame su dabartiniu partneriu. Nutrūkę santykiai taip pat verčia prisiminti buvusįjį, apsvarstyti galbūt padarytas klaidas. Kyla noras pažiūrėti, kaip jis dabar atrodo, ką veikia, gal irgi vienišas. Svarbu nepasiduoti silpnumo akimirkai, nes santykiai nutrūko dėl tam tikros priežasties ir iš naujo bristi į tą pačią upę nepatartina.

Neduoti ramybės per atstumą

Vienas iš (ne)kalto persekiojimo būdų – domėjimasis žmogumi iš tolo. Tai reiškia, kad reguliariai netikriname buvusiojo socialinių tinklų, bet pasmalsaujame tarsi per aplinkui. Tarkime, jei jis muzikantas, išklausome naujus kūrinius, perklausome kadaise labiausiai patikusias dainas. Jei dailininkas – lankomės parodose, jei rašytojas – skaitome kūrinius.

Persekiojimu per atstumą laikomas ir domėjimasis suvedus buvusiojo vardą bei pavardę į „Google“ paiešką ir peržiūrint visus rastus rezultatus. Toks smalsumas laikomas pagarbiu ir oriu – neperžengiame asmeninio buvusiojo gyvenimo ribų, nekonkuruojame, nelinkime mažiau pasiekti, bet iš pagarbos ir kadaise buvusių šiltų jausmų sekame darbus, džiaugiamės pasiekimais, linkime sėkmės.

Tikrasis persekiojimas

Žmogaus persekiojimas – tai į asmenį nukreiptas nepageidaujamas pasikartojantis elgesys, kuris kelia nerimą ir baimę, kartais ir pavojų sveikatai bei gyvybei. Dažniausiai pasireiškia, kai buvęs partneris (-ė) pradeda persekioti buvusiąją ar buvusįjį. Taip nutinka dėl to, kad žmogus nesuvokia, jog santykis jau pasibaigęs, jam jis tęstinis ir neužbaigtas. Persekiojimą gali lemti ir kitos priežastys:

Noras pakenkti. Žmogus jaučiasi įsižeidęs, ypač tuomet, kai santykiai nutrūko ne jo iniciatyva ar noru. Persekiodamas siekia pakenkti santykius nutraukusiam mylimajam. Persekiojimas gali pasireikšti skambučiais, žinutėmis, el. laiškais, komentarais socialiniuose tinkluose, pasirodymais darbovietėje, artimųjų ar draugų namuose ir t. t. Tokiu elgesiu stengiamasi neleisti pradėti naujo gyvenimo, pamiršti buvusiojo.

Siekis sugrąžinti kontrolę. Kartu su nutrūkusiais santykiais buvęs partneris praranda įtaką – negali lemti mūsų sprendimų, pasirinkimų, elgesio, nuotaikų, norų. Taigi praranda kontrolės pojūtį. Persekiojimas vėl į rankas sugrąžina kontrolę, ypač jei tai veikia persekiojamąjį. Tarkime, nenorėdamas išvysti persekiotojo vengia eiti iš namų, kažkur vėlai užtrukti, nenori likti namuose vienas ir pan.

Dėmesio troškimas. Kartais persekiojimas pakeičia santykį, nes taip elgdamasis žmogus gauna dėmesio iš buvusio partnerio. Net jei dėmesys nėra teigiamas, vis tiek reaguojama. Jei apie persekiojimą sužino artimieji ar draugai, gauna ir jų dėmesio. Taip nebesijaučia išstumtas iš to siauro socialinio rato, kurio dalimi buvo, kol santykiai tęsėsi.

Kerštas. Dažnai persekiojimo priežastis – noras atkeršyti už buvusius santykius arba jų nutraukimą. Tyrimai rodo, kad trys iš keturių moterų, kurias nužudė buvę partneriai, prieš tai patyrė jų persekiojimą. Taip pat žinoma atvejų, kai buvę mylimieji persekiojo, o paskui sunkiai sužalojo, pvz., apipylė rūgštimi moterį.

Kaip reaguoti?

Tiek nekaltas, tiek rimtas persekiojimas dažnai tęsiasi ilgą laiką – nuo poros mėnesių iki kelerių metų. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į savijautą, kaip visa tai veikia. Net jei persekioja tik socialiniuose tinkluose, bet verčia jaustis nepatogiai, kad buvęs mylimasis mato nuotraukas, komentuoja dabartinį partnerį, svarbu imtis priemonių.

Paprasčiausias būdas – padaryti paskyrą privačią. Jei instagramo paskyra yra vieša, nes siekiame iš jos užsidirbti, tuomet galima tiesiog užblokuoti buvusįjį. Žinoma, lieka tikimybė, kad susikurs naują anketą ir vis tiek stebės. Tačiau jei to fakto nežinosime, tai niekaip neveiks. O jei vėl paaiškėtų, kad po bevarde anketa slepiasi buvusysis, užblokuoti dar kartą.

Negalima nekreipti dėmesio

Jei persekiojimas kelia neigiamų emocijų, svarbu buvusiajam aiškiai, be užuolankų pasakyti, kad toks elgesys nepriimtinas ir privalo liautis. Įvardyti pasekmes, kurios gresia už persekiojimą. Matant, kad reikalai slysta iš rankų, padėtis tampa vis keblesnė (laukia prie namų, naktimis vargina netylūs skambučiai iš nežinomų numerių ir pan.), reikia nebijoti kreiptis į policiją, nelikti vienam. Pirmoji pagalba – pakalbėti su artimaisiais, kolegomis, informuoti, kad persekioja, kad bijome. Galbūt atsiras žmogus, kuris griežtai pakalbės su persekiojančiu buvusiu parneriu, padės suprasti netinkamą elgesį bei jo pasekmes.

Reikėtų nepamiršti, kad griežtas pasekmių įvardijimas gali išprovokuoti agresiją, pykčio protrūkius, todėl geriau tai daryti ne vienam. Kitas reikšmingas niuansas – pasakius, kad dar kartą pamačius po langais bus iškviesta policija, taip reikėtų ir padaryti. Kitaip persekiotojas jausis nebaudžiamas, gali įsidrąsinti dar kraupesniems dalykams.

Persekiojimo žala

Kaip minėta, dažnai persekiojimas perauga į pavojingesnius, net mirtinus veiksmus, todėl reikia reaguoti labai rimtai. Gresia reali tikimybė būti sužalotam, jei panaudojama fizinė jėga. Taip pat nukenčia persekiojamojo psichologinė sveikata:

gali suprastėti miego kokybė;

dingti apetitas;

sutrikti virškinimas;

išsivystyti depresijos epizodai;

kilti paranoja ar minčių apie savižudybę.

Žmogus gali nukentėti ir finansiškai. Be to, patirti skriaudą gali ne tik persekiojimo auka, bet ir jos artimieji, todėl būtina imtis priemonių ir užkirsti tam kelią.

Persekiojimas žalingas ir šį veiksmą atliekančiam žmogui, nes sekina emociškai ir fiziškai, neleidžia sukurti naujų santykių ir judėti pirmyn.

Įdomu