Kodėl nesijaučiame laimingi?

Žmonija šiuo metu gyvena geriausiais laikais – dauguma mėgaujasi laisve, jaučia maisto perteklių, medicinos pažanga ilgina gyvenimą, technologijos paprastina kasdienes užduotis. Tačiau dažnas nesijaučia laimingas. Kodėl?

Tokia skirtinga ir kartu vienoda

Laimė – subjektyvus dalykas, tačiau tai, ar žmogus jaučiasi laimingas, ar ne, lemia gana panašios priežastys. Pradiniam laimės jausmui patenkinti, anot psichologų, pakanka vos kelių esminių dalykų: maisto, vandens, laisvės ir saugumo. Jei kasdien turime galimybę patenkinti šiuos poreikius, jau turime pamatą laimei.

Kai pirminiai poreikiai patenkinti, turime stogą virš galvos, pavalgyti, atsigerti, tuomet jau galime kalbėti apie kiekybę ir kokybę, t. y. kokio ir kiek maisto turiu: ar gaunu tik gyvybei palaikyti, ar esu sotus ir sveikas. Jei sotus ir sveikas, koks tuomet stogas virš galvos: ar namo neužsemia, ar nekiauras stogas, ar gyvenu saugioje šalyje ir pan.

Taip po mažą žingsnelį laimės suvokimas plečiasi, prisideda sveikatos priežiūra, išsilavinimas, darbas, pramogos, vaidmuo bendruomenėje ir t. t. Verta įsidėmėti, kad jei nepatenkinti pirminiai poreikiai, pavyzdžiui, žmogus nesijaučia saugus, nėra laisvas, visi kiti laimę galintys suteikti dalykai netenka prasmės.

Laimė ir pasitenkinimas – ne tas pats

Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto psichologijos profesorius Danielis Kahnemanas įsitikinęs, kad žmonės neteisingai supranta laimės ir pasitenkinimo sąvokas, todėl klaidingai įsivaizduoja, kad laimės trūksta. Anot psichologo, laimė yra momentinis pojūtis, kuris aplanko, kai nutinka kas nors ypatinga. Pasitenkinimas yra ilgalaikė būsena, kurią jaučiame siekdami ir pasiekę tikslų, kurdami tokį gyvenimą, kurio norime, puoselėdami santykius, mokydamiesi naujų dalykų ir t. t. Pasak D. Kahnemano, trumpalaikės laimės akimirkos iš esmės nepakeičia to, ar gyvenime (ne)jaučiame pasitenkinimą. Pavyzdžiui, būdami su draugais patiriame laimės akimirkų, bet ilgojoje perspektyvoje socialinis gyvenimas nėra pagrindinis faktorius, lemiantis pasitenkinimą savo gyvenimu. Pasitenkinimas labiau grįstas savo bei visuomenės lūkesčių atitikimu. Jei pasiekiame pagrindinius tikslus – įgyjame išsilavinimą, turime darbą, sukuriame šeimą, įsigyjame namus, jau iš esmės jaučiamės patenkinti gyvenimu.

Gauname per daug informacijos

Vis daugiau psichologai kalba apie informacinės higienos būtinybę. Kasdien mus pasiekia milžiniškas kiekis informacijos, didelė dalis jos nenaudinga, dar blogiau – ji veikia neigiamai. Blogos, baisios žinios sukelia neigiamas emocijas, pasėja nerimą, gali sutrikdyti miego kokybę. Socialiniuose tinkluose taip pat slypi pavojų, kurie verčia jaustis nelaimingais. Matydami, kaip gerai ir laimingai gyvena kiti (gražiai atrodo, keliauja, valgo skanų maistą, turi gražus santykius, siekia karjeros tikslų ir pan.), norime to ar ne, pradedame save lyginti su jais, o tai sukelia įtampą, nerimą, nusivylimą savimi. Staiga suvokiame, kiek daug neturime, kiek nesame pasiekę. Smogia ir suvokimas, kad, nepaisant įdėtų pastangų, kai kurie dalykai tiesiog nepasiekiami: netapsime pasaulinio lygio atlikėjais ar atletais, turtingais paveldėtojais. Tai skatina pavydėti kitiems ir nuvertinti savo gyvenimą, lemia ilgalaikę nepasitenkinimo būseną. Taigi, užuot nuolat naršę socialiniuose tinkluose, daugiau susitelkite į savo gyvenimą, realius džiaugsmus ir pasiekimus.

Kuo čia dėta evoliucija?

Jei laiku nusikeltumėte beveik į bet kurį istorijos laikotarpį, tai taptų milžiniškų išbandymų reikalaujančia patirtimi: tiesioginė kova dėl išlikimo medžiojant ar renkant maistą, patogumų ir technologijų stoka, neišsivysčiusi medicina, ribotos moterų teisės ir t. t. Žmonijos pažanga visose srityse yra tai, kas kasdienį gyvenimą daro tūkstančius kartų lengvesnį nei protėvių. Tai kodėl mums trūksta laimės? Todėl, kad gyvename per gerai ir nebemokame vertinti, viską priimame kaip privalomą duotybę ir niekas nebedžiugina. Tikrą maisto vertę suvokia tas, kuris maisto turi mažai, valgo retai. Sveikatos kainą geriausiai žino sergantis. Laisvės skonį – belaisvis ir t. t. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti visų patogumų ir išeiti gyventi į mišką, tapti rinkėjais ar medžiotojais. Tačiau neprošal būtų kasdien skirti kelias minutes įvertinti, ką turime šiandien, ko neturėjo protėviai. Tai padės atrasti laimę kasdieniuose dalykuose.

Pasiduodame skubėjimui

Vienas šiuolaikinio pasaulio iššūkių, neleidžiančių pajusti gyvenimo pilnatvės ir panirti į pasitenkinimo būseną, – skubėjimas. Kiekvienam tenka tiek darbų ir atsakomybių, kad paroje pritrūksta valandų. Dažniausiai jas pasiskoliname miego sąskaita, o prastas poilsis ir miego stygius lemia per žemą laimės hormonų lygį organizme. Todėl, kad ir kiek daug nudirbtume, pasitenkinimo nepajaučiame. Tam tikrą skubą, negebėjimą sustoti ir pasimėgauti akimirkomis lemia ir prisirišimas prie socialinių tinklų. Užuot buvę laimės akimirkoje, iki galo ją išjautę, dažnas griebiasi telefono – reikia tuoj pat fotografuoti, filmuoti, kelti į feisbuką ar instagramą. Reikėtų išmokti atsipalaiduoti, būti čia ir dabar, leisti sau pajusti laimę, pasitenkinimą, džiaugsmą, pasididžiavimą, palengvėjimą. Kitaip bėgsite lyg pelės ratelyje ir nepastebėsite, kaip gyvenimas prabėgs pro šalį, nespėjus juo pasimėgauti.

Ne piniguose laimė

Juokaujama, kad laimė slypi ne piniguose, bet jų kiekyje. Anot laimės ekonomiką tyrinėjančių specialistų, yra ne visai taip. Duomenys rodo, kad materialinis išsivystymas nuo tam tikros ribos pradeda nebepridėti laimės, tad galbūt reikėtų sustoti. Ekspertai pastebi, kad pinigai laimės suteikia tik tada, kai jų turima neužtektinai. Jei trūksta skanesniam maistui, gražesniam būstui, saugesniam automobiliui, kelionėms, jau nekalbant apie sveikatos priežiūrą ar kitus gyvybiškai svarbius dalykus, žmogus savo laimę koncentruoja į pinigus: „Esu nelaimingas, nes neturiu pinigų“, „Jei turėčiau pinigų, būčiau laimingas.“ Ir iš tiesų jis nuoširdžiai taip jaučiasi, todėl kai gauna pinigų laimės indeksas padidėja.

Tačiau, kai žmogus uždirba tiek, kad visi jo poreikiai patenkinti, svajonės pamažu įgyvendinamos – pinigai netenka reikšmės laimei. Ją suteikia skirtingi dalykai, kuriuos pinigai gali padėti gauti arba priešingai – tie, kurie nekainuoja, bet yra sunkiai pasiekiami: vidinė ramybė, nuoširdus artimųjų rūpestis, meilė, taika ir pan.

Anot psichologų, kai pajuntate, kad pinigai nedžiugina, reikėtų koncentruoti dėmesį į kitus dalykus, kurie teikia pasitenkinimą. Svarbu leisti sau sustoti, negyventi vien tam, kad toliau krautumėte kuo daugiau turtų.

Mažiau yra daugiau

Prof. D. Kahnemanas atkreipia dėmesį, kad žmogus, kuris gali patenkinti svarbiausius savo poreikius, yra tiek pat laimingas, kiek multimilijonierius ar pasaulinio lygio garsenybė, o gal net laimingesnis. Taip yra dėl pernelyg didelių siekių, spaudimo juos įgyvendinti, nusivylimo, jei nepavyksta. Jei nuvažiuotumėte į atokesnį kaimelį ir pakalbintumėte ten gyvenančią močiutę, kuri keliasi ir gulasi su saule, per dieną kruta apie savo gyvuliukus ir sodą, kuri galbūt net jūros nėra mačiusi, ji skleis ramybę, šypsosis. Nes jai nieko netrūksta, ji niekur neskuba, su niekuo nekonkuruoja, niekam nepavydi, iš savęs daug nereikalauja. Su kiekvienu tikslu, iššūkiu sukuriate sau papildomą spaudimą ir didinate nusivylimo riziką, jei nepavyks. Tai nereiškia, kad nereikia turėti siekių, bet tie siekiai turi būti asmeniniai, o ne primesti artimųjų, visuomenės ar kt. Niekada nepasitikėkite žmogumi, kuris ragina išeiti iš komforto zonos, juk komforto kiekvienas ir siekia.

Kad laimės būtų daugiau

•  Neprojektuokite savo laimės į kitus, patys stenkitės sukurti sau priežasčių būti laimingiems.

•  Apsupkite save maloniais žmonėmis, kurie džiaugiasi gyvenimu, spinduliuoja pozityvą, įkvepia, motyvuoja.

•  Gyvenkite dabartyje, mėgaukitės šiuo metu patiriamais džiaugsmas, nesigręžiokite į praeitį ir nežiūrėkite į ateitį.

•  Nelyginkite savęs su kitais, juolab iš socialinių tinklų – visi juose rodo tik gražiąją gyvenimo pusę.

•  Raskite laiko mėgstamai veiklai, kuri nuramina, motyvuoja, suteikia pasitenkinimą, gamina laimės hormonus.

•  Praktikuokite dėkingumą. Kas vakarą skirkite kelias minutes peržvelgti savo dieną ir padėkoti už tai, kas nutiko gero (švietė saulė, laiku nuvykote į sutartą vietą, skaniai valgėte, paglostėte šuniuką, kačiuką, paukščiuką, vyras ar vaikai nustebino, paskambino draugė ir t. t.). Sąmoningas gerų dalykų pripažinimas didina pasitenkinimą gyvenimu.

Įdomu

Kasmet skelbiama Pasaulio laimės ataskaita, kurioje šalys reitinguojamos pagal gyventojų fizinių ir psichosocialinių poreikių tenkinimą:

•  Suomija jau šeštus metus iš eilės paskelbta laimingiausia šalimi.

•  Po laimingų suomių iš eilės rikiuojasi Danija, Islandija, Izraelis, Nyderlandai, Švedija, Norvegija, Šveicarija, Liuksemburgas ir Naujoji Zelandija.

•  Austrija ir Australija užima 11 ir 12 vietas, o Vokietija yra 16 vietoje – nuo praėjusių metų nukrito dviem pozicijomis.

•  Prancūzija nukrito iki 21 pozicijos.

•  Lietuva užimą 20 vietą, Estija – 31, o Latvija – 41.

•  Libanas ir Afganistanas išliko dviem nelaimingiausiomis šalimis.

Autorius Laima Samulė