Savirealizacija profesinėje srityje daugeliui yra viena pagrindinių siekiamybių. Jau seniai praėjo laikai, kai pagrindinis motyvas dirbti buvo pajamos. Šiuolaikinis žmogus nori daug daugiau, o to negavęs – ieško kitos darbovietės arba naujos karjeros srities. Kas rodo, kad metas pagalvoti apie kitokį darbą ir kada palankiausia jo ieškoti?

 

Nustota tobulėti Woman,Changing,Her,Job,And,Upskilling:,Career,Development,And,Skill

 

Sakoma, kad jauni esame tol, kol išmokstame ir patiriame naujų dalykų. Neuromokslininkai naujų įgūdžių ir žinių gavimą laiko būtina sąlyga smegenims lėčiau senti, taip pat prevencija tokioms ligoms, kaip Alzheimeris. „National Executive Resources“ tyrėjai išsiaiškino, kad tipinis darbuotojas darbo specifiką visiškai įsisavina per 3 metus. Pasiekus šį tašką, naujų įgūdžių įvaldymo tempas sulėtėja, vis rečiau kyla iššūkių, kuriems prireiktų naujų žinių ar gebėjimų. Pakeitęs darbą po 3 metų žmogus tarsi persikrauna ir vėl 3 metus iš eilės sparčiai auga bei tobulėja.

 

Nors 3 metų taisyklė nėra griežta ir nenuginčijama, ji gali būti ataskaitos tašku, padėsiančiu įvertinti, ką išmokstate darbe. Verta apsvarstyti, ar darbo pakeitimas paskatintų išmokti naujų dalykų? Ar išmokti dalykai papildytų jau turimus ir paverstų savo srities profesionalais? Jeigu taip, tai puiki priežastis ieškotis naujo darbo arba pakeisti karjeros kryptį.

 

Norima didesnio uždarbio

 

Nors pinigai nėra pagrindinis motyvas, kodėl dirbame vieną ar kitą darbą, tačiau jie taip pat nėra paskutinėje vietoje – visi nori deramai uždirbti, kad galėtų pasirūpinti savimi bei šeima. Jei darbovietėje nepavyksta uždirbti tiek, kiek norisi, verta apsvarstyti keletą variantų.

 

Visų pirma, pasidomėkite darbo rinka ir sužinokite, ar kitose įmonėse tą patį ar panašų darbą dirbantys darbuotojai uždirba panašiai. Jei uždarbių skirtumas didelis, reikėtų kreiptis į tą įmonę dėl geriau apmokamo darbo.

 

Galbūt galite susirinkti didesnį atlyginimą pasiimdami daugiau užduočių toje pačioje darbovietėje, arba, jei dirbate individualiai, praplėsdami klientų ratą.

 

Jei darbo pobūdis nekonkurencingas, didesnio atlyginimo gauti negalima, verta pagalvoti apie papildomą uždarbį kitose srityse arba karjeros pokytį. Bėgant metams vienos profesijos praranda aktualumą, o kitos tampa itin geidžiamos. Naudinga pasidomėti Užimtumo tarnybos duomenimis apie tai, kokių profesijų šiuo metu labiausiai trūksta, nes būtent tie specialistai uždirba daugiausia. Gal įmanoma persikvalifikuoti.

 

Darbas kelia nuobodulį

 

Nemažai studentų svajonių darbą įsivaizduoja tokį, kur reikėtų kuo mažiau dirbti, bet gautų gana didelį užmokestį. Tam, kad galėtume būti darbo vietoje, atlikti kelias nesudėtingas užduotis, o likusį laiką praplepėti su kolegomis ar naršydami socialiniuose tinkluose. Su branda ateina visiškai kitas supratimas apie darbą, t. y. norisi, kad būtų įdomu, reikėtų pasukti galvą, patirtumėte iššūkių, galėtumėte tobulėti. Pasak JAV darbo psichologų, pernelyg lengvas darbas gali turėti katastrofiškų pasekmių. Plataus masto tyrime Vašingtone dalyvavo 7000 apklaustųjų, dirbančių skirtingose profesinėse srityje – nuo nekvalifikuotų darbuotojų iki aukšto lygio specialistų, akademikų, politikų ir kt. Paaiškėjo, kad pernelyg lengvą darbą dirbantys žmonės net 1,5 karto daugiau buvo linkę į perdegimą bei kitus psichoemocinius sutrikimus: apatiją, nemigą, depresiją bei žalingus įpročius (dažniausiai rūkymą). Išnagrinėję visų apklaustųjų atsakymus, darbo psichologai priėjo išvadą, kad tinkamiausias yra tas darbas, kuriame apie 20 % sudaro iššūkiai. To pakanka, kad darbe nenuobodžiautume, būtume aktyvūs, bet nepervargtume ir nekankintų stresas.

 

Nesutariama su vadovu

 

Kiekvienas darbuotojas kartais gali jausti paaštrėjusius santykius su vadovu. Taip gali nutikti ir dėl vieno jų, ir abiejų kaltės. Normalu, jei kartais išsiskiria nuomonės, argumentai tampa karštesni. Tačiau jei bendravimas su vadovu nuolat kelia įtampa, jaučiama nemaloni trintis, tai reikėtų keisti. Paprastai darbuotojai negali daryti įtakos vadovavimo stiliui, tačiau verta pasistengti. Pavyzdžiui, mandagiai, bet aiškiai pasisakyti, kokia komunikacija mums priimtinesnė, kas verčia jaustis nepatogiai, net mažina darbingumą ir pan. Jei vis tiek kiekvienas tarpusavio susidūrimas būna įtemptas ir kupinas nepasitikėjimo, o darbo atmosfera kenkia rezultatams, pagalvokite apie galimybę keisti darbovietę.

 

Karjeros konsultantai atkreipia dėmesį, kad nesutarimai su vadovu nėra priežastis keisti karjeros kryptį. Net jei stereotipiškai laikoma, kad šioje srityje visi vadovai tokie patys, tai nebūtinai yra tiesa. Be to, visuomet galima ryžtis kurti savo verslą ir patiems vadovauti.

 

Įmonėje prasta finansinė padėtis

 

Prastą įmonės situaciją gali rodyti ne vienas ženklas: vėluojantys atlyginimai, mažėjantis darbo krūvis, atleidžiami darbuotojai, prastėjanti atmosfera ir kt. Tokiu atveju iškyla dilema – likti ir dirbti toliau tikintis, kad situacija pagerės, ar ieškotis kito darbo? Jei įmonė didelė ir jos bankrotas reikštų, kad vienu metu į darbo rinką plūstelės daug tuos pačius įgūdžius bei patirtį turinčių žmonių, patartina nelaukti paskutinės dienos ir pasidairyti galimybių dirbti kitur. Galima pretenduoti į panašias pozicijas ar siekti laipteliu aukštesnio posto arba ieškotis kitos srities. Pastarasis sprendimas aktualiausias, kai įmonė bankrutuoja dėl to, kad tokio pobūdžio paslaugos ar produktai nebėra aktualūs, profesija tapo neperspektyvi.

 

Prieš priimdami sprendimą išeiti iš darbo atsižvelkite ir į išorines aplinkybes: ar šiuo metu darbo rinkoje trūksta darbuotojų? Ar samdo panašios srities specialistus? Neverta rizikuoti ir išeiti be priežasties, verčiau palaukti mėnesį ar du, kol rasite kitą variantą.

 

Pasikeitė asmeninis gyvenimas

 

Tai viena dažnesnių ir objektyviausių priežasčių, dėl kurių keičiame darbovietę, net karjerą. Pavyzdžiui, dėl santuokos tenka persikraustyti į kitą miestą. Galbūt sulaukėte šeimos pagausėjimo arba tėvai atsikraustė gyventi su jumis dėl reikalingos nuolatinės priežiūros. Jei nepavyksta naujų gyvenimo aplinkybių suderinti su esama darboviete, gali prireikti naujų būdų, kaip save realizuoti bei uždirbti pinigų. Vaiko auginimo atostogos arba artimųjų priežiūra gali būti puiki galimybė pradėti nuosavą verslą, kuriam nereikia fizinės darbovietės. Tai gali būti, pavyzdžiui, tekstų kūrimas ar vertimas, prekyba rankdarbiais ar sode užaugintoms gėlėmis, daržovėmis ar šių konservais, e. parduotuvės, skirtos prekiauti kosmetika, įkūrimas bei daugybė kitų variantų. Žinoma, galima likti ir savo profesinėje srityje, tačiau organizuoti darbą iš namų.

 

Svarbiausia, kad būtų galimybė save realizuoti, ypač jei darbas anksčiau užėmė svarbią vietą gyvenime. Stokholmo universitete atliktas tyrimas parodė, kad per pirmus trejus metus net 27 % ne savo noru toliau dirbti negalinčių žmonių susiduria su psichinės sveikatos problemomis – juos vargina nerimas, nemiga, panikos atakos, depresija.

 

Svajojama apie kitą darbą

 

Pasitaiko, kad vieną po kito padarome ne visai tinkamus sprendimus – stojame studijuoti ne tai, ko norime, bet kur didžiausios perspektyvos, kur skatina aplinka. Tada susirandame darbą pagal įgytą diplomą ir jaučiamės nelaimingi, nerealizavę savęs, nusivylę. Karjeros konsultantai sako, kad metas keisti karjerą, kai imate svajoti apie kitą. Pavyzdžiui, vis domitės tos srities darbo specifika, žiūrite trumpus vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose apie tai, kaip atrodo jų darbo diena ar konkrečios užduotys, renkatės filmus ar serialus apie šios profesijos atstovus. Vis peržvelgiate darbo skelbimus, ko reikėtų, kad galėtumėte dirbti išsvajotą darbą. Net nenoras atskleisti naujiems pažįstamiems kuo užsiimame, nes svajojate turėti kitą atsakymą, yra rimtas ženklas, kad reikėtų imtis pokyčių. Būna, kad svajonių profesija ima lankyti netgi sapnuose. Patartina neignoruoti pasąmonės, nes pradirbame didžiąją dalį gyvenimo, todėl darbas turi būti malonus.

 

Nuo ko pradėti?

 

Išsiaiškinkite, ko norite

 

Jei turite svajonių profesiją, šis punktas pats lengviausias, tačiau taip būna ne visada. Gana dažnai pasitaiko, kad netenkina esama darbovietė, užimamos pareigos, darbo pobūdis, bet ką norite veikti, taip pat nežinote. Tokiu atveju reikėtų savęs paklausti kelių esminių klausimų: Ar man įdomi mano dabartinė profesija? Ar noriu dirbti iš namų? Ar noriu mokytis kažko naujo dėl kito darbo? Noriu dirbti kitiems ar kurti savo verslą? Suburti kolektyvą ar dirbti savarankiškai? Gal noriu mokyti kitus? Ar darbas turėtų būti labiau fizinis, ar protinis? Noriu didžiąją dienos dalį leisti mieste, o gal gamtoje ar net keliaujant? Atsakymai padės susidėlioti kito darbo struktūrą, aiškiau suvokti, ką daryti toliau.

 

Nusistatykite asmenines kompetencijas

 

Kad ir kaip būtų sudėtinga, nusprendus siekti pokyčių būtina iš naujo įsivertinti savo kompetencijas ir profesines galimybes. Kokias asmenines savybes galima pritaikyti darbe? Kokių įgūdžių turite? Kokią patirtį sukaupėte? Kokios stipriosios jūsų savybės – vadovavimas, klientų paieška, užduočių vykdymas ar kt.? Skirkime laiko bei detaliai išsianalizuokite ir silpnąsias savo puses. Naudinga pasiklausinėti esamų ar buvusių kolegų, vadovų apie tai, kokius jūsų įgūdžius ir savybes laiko vertingiausiomis, o ko jums labiausiai trūksta. Taip gausite naudingą ir profesionalią nuomonę apie save, kaip darbuotoją, ir galėsite produktyviau ieškotis darbo. Juk jei sunkiai sekasi bendrauti su klientais, nereikėtų taikyti į klientų aptarnavimą ar aktyvių pardavimų sritį.

 

Atraskite, kur pritaikysite turimas žinias

 

Net jei ir norisi visiškai atsiriboti nuo dabartinės profesijos ar amato, tai nereiškia, kad lig šiol įgytos žinios ir patirtis nebeturi vertės. Išsilavinimas, profesinė patirtis, išmokti įgūdžiai ir sukauptos žinios gali praversti kitose srityse. Pavyzdžiui, jei dirbote administracinį darbą, organizuotumas ir kelių procesų valdymas vienu metu gali praversti kone visose srityse. Puikus kalbų išmanymas gali būti panaudotas dirbant darbą, kuriame reikia bendrauti su užsienio šalių klientais. Vadovavimo patirtis padėtų įsidarbinti vadovu visai kitos krypties įmonėje. Pardavimo vadybininko patirtis padėtų prekiauti savo gaminiais ir kt. Išgryninkite savo universalias stiprybes ir nepamirškite jų suminėti ruošdami naują CV ar bendraudami tiesiogiai su potencialiais darbdaviais arba klientais.

 

Pradėkite veikti

 

Jei nusistatėte, kokia kryptimi norite veikti, išsigryninote savo stipriąsias savybes bei naudingus įgūdžius, metas pradėti ieškoti potencialios darbovietės ir išsiaiškinti, ko dar trūksta, kad galėtumėte pretenduoti į svajonių darbą. Paruoškite naują CV, sekite darbo skelbimus, pasiieškokite reikiamų mokymų, kursų, seminarų. Naudinga iš arčiau pasidomėti svajonių profesija, pasikonsultuojant su tą darbą jau dirbančiais žmonėmis. Kuo daugiau informacijos pavyks sukaupti, tuo aiškiau matysite, ar tas darbas jums tinka, ar realu šioje srityje pasiekti norimų tikslų. Svarbiausia – nenusiminti, jei nepavyks iškart įsidarbinti ar iškart uždirbti iš ką tik įkurto verslo. Svarbiems pokyčiams reikia laiko ir pastangų.

 

Svarbu

 
  • Nemeskite turimo darbo, kol ieškote svajonių profesijos. Įvairūs kursai ir seminarai kainuoja, todėl neprotinga atsisakyti turimo pajamų šaltinio. Be to, įsidarbinimas bei įsitvirtinimas kitoje srityje gali užtrukti ne vienus metus.
  • Realistiškai įvertinkite savo galimybes nerti į sudėtingą sritį. Pavyzdžiui, 40-mečiui, svajojančiam tapti chirurgu, studijos ir rezidentūra truks apie dešimt metų. Turite gerai pasverti, ar galite įdėti tiek laiko ir pastangų.
  • Jei amžius vidutinis, saugesnis variantas būtų ne kardinaliai keisti profesinę sritį, bet darbo aplinkybes: pereiti į privatų sektorių, dirbi savarankiškai, užsiimti artima buvusiai veikla, būti nebe pavaldiniu, bet vadovu ir pan.
  • Atsekti tikrą nepasitenkinimo esamu darbu priežastį. Galbūt reikia tik pertraukos, gerų atostogų arba susimažinti darbo krūvį, pareigų naštą, ir eiti į darbą vėl bus smagu. Jei atrodo, kad darbas neturi išliekamosios vertės, naudos visuomenei, greta galima savanoriauti ar užsiimti kita prasminga veikla.
  • Duoti sau laiko sprendimams priimti ir įgyvendinti. Pokyčiai nenutinka per naktį, svarbu savęs neforsuoti, kad neperdegtumėte.

 

Įdomu

 
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, karjerą keičiančias profesijas nuo praėjusių metų liepos iki metų pabaigos įgijo net 1,6 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų.
  • Daugiausia – IT srities profesijas (1,4 tūkst.), taip pat paklausios buvo kompiuterijos, inžinerijos, verslo ir administravimo ir meno sritys.
  • Šių metų pirmąjį ketvirtį 678 asmenys pradėjo dalyvauti 45 mokymo programose. Net 84,5 % pasirinko IT sritį – grafikos dizainerio, programuotojo, tinklalapių dizainerio, informacinių sistemų testuotojo, duomenų analitiko mokymus.
  • Ne tik jauni darbingo amžiaus žmonės, bet ir perkopę 50-metį žino, ko nori iš tolesnės karjeros ir pageidauja konkrečių mokymų IT ar inžinerijos srityje.
  • Užimtumo tarnyboje galima rinktis iš daugiau kaip 130 mokymo programų, kurias baigus galima įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ar kompetenciją.
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

„WoW University“ dėstytoja, karjeros konsultantė ir mokymų trenerė Simona Bareikė

 

Simona, kokie ženklai rodo, kad reikalingas naujas darbas?

 

Įvairiai. Pasitaiko, kad žmogus išauga savo įgūdžius ir darbe tampa nuobodu, atsikartojantys veiksmai nebekelia iššūkių. Gali būti, kad nebetinka aplinka, pradeda jausti frustraciją ir abejoti savo įgūdžiais, nes aplinka siunčia netinkamus signalus. Gali pasikeisti asmeniniai prioritetai: užėmėte aukštas pareigas, dirbote viršvalandžius, džiaugėtės rezultatais, bet perdegėte arba į darbą sugrįžote po motinystės atostogų ir norisi lengvesnio krūvio, laisvesnio darbo grafiko. Būna, kad žmogus turi neįgyvendintą svajonę, bet nedrįso jos siekti. Jausmas, kad kažko trūksta, kažkas negerai, nors ir nėra objektyvaus paaiškinimo, taip pat yra vienas ženklų, kad reikia pokyčių. Ne taip retai apie naujo plano būtinybę praneša ir fiziniai požymiai: sekmadienį subjūra nuotaika, prastai miegama iš sekmadienio į pirmadienį, atsiranda netolerancija kolegoms ir kt. 

 

Kas dažniausiai sulaiko nuo karjeros pokyčių?

 

Išskirčiau keletą pagrindinių dalykų. Visų pirma, dažnas nežino, ko nori. Konkretumas – didelis sėkmės faktorius. Tai pat dažnai sustabdo nenoras prarasti patogumo, finansinio stabilumo. Tačiau mitas, kad keičiant karjeros kryptį pajamos sumažėja. Sulaiko ir baimė nebebūti savo srities ekspertais, pradėti nuo žemiausios pozicijos. Taip pat nenoras investuoti savo laiko: anksčiau po darbo išeidavo pabėgioti, o dabar reikės kažko mokytis. Žmonės nesiryžta pokyčiams ir dėl baimės suklysti, nori kažką keisti tik žinodami, kad pataikys tiesiai į dešimtuką. Toks požiūris prieštarauja bendrai mokymosi ir tobulėjimo filosofijai. Brandaus amžiaus žmonės galvoja, kad jau per vėlu. Tas „per vėlu“ moterims ateina anksčiau nei vyrams.

 

Kodėl naudinga kruopščiai suplanuoti karjeros keitimą?

 

Atsiranda nuoseklumas, nesiblaškoma, bet tikslingai judama į priekį žinant, ką reikia padaryti. Pavyzdžiui, jei dirbate patrauklioje pozicijoje, bet sulaukiate pasiūlymų pereiti kitur, kur gausite didesnį atlyginimą, planas sustabdo, nes matote, kad priėmę pasiūlymą po kelerių metų nebūsite ten, kur trokštate. Planavimas skatina prasmingą augimą – žinote, kada ir kokį sertifikatą laikyti, kodėl jis reikšmingas. Kiekvienas plane pažymėtas įgyvendintas punktas suteikia pasitenkinimo, augina pasitikėjimą savimi. Karjerai planuoti labai svarbi tinklaveika („networkingas“) – tikslinės konferencijos, susitikimai su tam tikrų sričių atstovais ir kt. Trumpai tariant, planavimas apsaugo nuo blaškymosi ir padeda judėti į priekį galutinio tikslo link.

 

Ar tikrai niekada nevėlu keisti karjerą?

 

Kiekvienas karjeros keitimas pateikia daug skirtingų iššūkių, bet sėkmės istorijų yra dar daugiau. Nuoširdžiai tikiu, kad niekada nebūna per vėlu, svarbiausia tiksliai žinoti, ką norite keisti ir kryptingai judėti savo tempu, kad nebūtų nusivylimų.

 

Autorius Laima Samulė